Palangos savivaldybės teisininkai ir leidimus statyboms išdavę valdininkai gyventojus ramina, kad jų namai nugriauti nebus, tačiau prokurorai sako, kad jie ten stovėti negali.
Po to, kai teismas nutarė, kad skandalingasis Vijūnėlės dvaras Druskininkuose turi būti nušluotas nuo žemės paviršiaus, nes yra pastatytas kurortų apsaugos zonos antrojoje juostoje, kur gyvenamųjų namų statybos yra draudžiamos, Druskininkų tarybos nariai parašė skundą Generalinei prokuratūrai. Anot jų, tokiu atveju nuo žemės paviršiaus turėtų būti nušluota ir daugiau namų, ypač Palangoje, nes jie, kaip ir dvaras, stovi neleistinoje vietoje. Tačiau prokurorai skundo nepagrįstu nepripažino.
„Pagal dabar galiojančius įstatymus, viešąjį interesą turi ginti institucijos, kurios įsteigtos tam tikroje viešojo santykio srityje. Šiuo atveju, kadangi pareiškime buvo keliami klausimai dėl detaliųjų planų, statybos leidimų teisėtumo, o tai yra Aplinkos ministerijos ir institucijų prie jos veiklos sritis, todėl prokuratūra tą pareiškimą nagrinėti pagal kompetenciją ir persiuntė Aplinkos ministerijai.
Preziumuoju, kad ministerija yra kompetetinga, atlieka savo pareigas, nagrinėja pareiškimus ir tikrai priims sprendimus“, – taip situaciją komentavo Generalinės prokuratūros prokurorė Sigita Vasiliauskienė.
Savo ruožtu Aplinkos ministerija skundą tirti pavedė Statybų inspekcijai, o pastaroji sako, kad tyrimą gali tekti nutraukti net nepradėjus.
„Dėl to pačio viešojo intereso mes esame ganėtinai apriboti įstatymais, terminais, kada galime kreiptis dėl jų. Mes turėtume atlikti tyrimą, pažiūrėti, kokie yra teritorijų planavimo dokumentai, kokie statiniai konkrečiai buvo statomi. Dėl detalių planų mus riboja, nes detalių planų po patvirtinimo negalime ginčyti praėjus dviem metams. Netgi prokurorai tuo pačiu įstatymu yra apriboti. Dėl statybų yra kitas dalykas.
Prokurorai gali tam tikrais atvejais eiti, kai yra atliekamas kažkoks tyrimas, kai tiria teisėsaugos institucijos. Šiuo atveju teisėsaugos institucijos netiria nieko, prokuratūra informaciją perdavė mums“, – kalbėjo Statybų inspekcijos vadovo pavaduotojas Aidas Valys.
Palangoje kurortų apsaugos zonos antrojoje juostoje iškilo ne pavieniai namai, o ištisi kvartalai, o kai kur netgi blokuoti kotedžai. Statybos tebevyksta, nors pajūrio prokurorai pareikalavo iš savivaldybės atstovų pateikti visus dokumentus. Tačiau Palangos teisininkai ir architektai ramina, kad daugiabučių griauti neplanuojama.
„Noriu nuraminti visus gyventojus. Jokia byla ir jokie reikalavimai griauti daugiabučius namus nėra reiškiami. Prašė pateikti pagrindžiančius dokumentus, tai ir buvo padaryta“, – aiškino Palangos savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.
„Antrojoje juostoje draudžiama vykdyti darbus, nesusijusius su kurortu. Gyvenamieji kvartalai yra miestų kurortų infrastruktūros dalis ir jie tikrai turi teisę vystytis antrojoje apsaugos zonoje. Tai yra kurorto paslaugas teikiančių žmonių apgyvendinimui“, – teigė Palangos vyriausiojo architekto pavaduotojas Vytautas Dunda.
Nors Palangos atstovai teigia vienaip, Generalinė prokuratūra sako, kad tokios gyvenamųjų namų statybos kurortų apsaugos zonos antrojoje juostoje – negalimos.
„Pagal teismo išaiškinimą teismas pasisakė, kad negalima“, – teigė Generalinės prokuratūros prokurorė S. Vasiliauskienė.
Tokios pozicijos, kad statybos šioje zonoje yra draudžiamos, laikosi ir kiti teisininkai.
„Nepriklausomai, ar teismas pasisako, kad galima ar negalima, jeigu jos ir pagal teisės aktus yra draudžiamos, jos yra negalimos. Jei teismas vienoje byloje pasisakė, kad statybos negalimos, tai teismams turėtų būti orientyras, kad tokios statybos neturėtų būti pateisinamos. Antroje juostoje leidžiami tik kurortų paskirties statiniai. Įstatymas nenumato galimybės statyti kitos paskirties statinius, tokių išlygų faktiškai nėra“, – teigė teisės mokslų daktaras, advokatas Justas Sakavičius.
Gali būti, kai kai kurie sklypų savininkai iš anksto buvo apdairūs ir dalį gyvenamojo būsto įformino kitokiu statusu. Kadangi aiškinama, kad kurorto juostoje iškilusiuose naujuose kvartaluose gyvena kurorto svečius aptarnaujantis personalas, prie tokių reikėtų priskirti ir politikos patriarchą V. Landsbergį.
Valstybinės institucijos teisinasi, esą skundas dėl Palangoje vykusių ir tebesitęsiančių statybų tėra tik kerštas. Teisininkai sako, nesvarbu, kas skundą parašė, jeigu jame nurodyti pažeidimai yra tiesa, juos tirti privalu.
„Kiekvieno piliečio pareiga yra pranešti apie matomus pažeidimus, skundas gali būti ir anoniminis, tačiau jį iš esmės turėtų tirti. Šiuo atveju kreipėsi valdininkai, kurie turi pagrindą, ir pagal tokį skundą labai sunku atsisakyti pradėti tokius tyrimus“, – kalbėjo advokatas J. Sakavičius.
Vijūnėlės dvaro teisėtumą dabar svarsto Aukščiausiasis Teismas, o Seimo nariai stebisi, kad panašaus pobūdžio pažeidimai išsikerojo ne viename šalies kurorte. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika tvirtina, kad kai kurie Palangos namų šeimininkai užtarėjų jau ieško ir Seime.
„Meškeres meta tie turto savininkai. Manau, kad nori legalizuotis, kad galėtų gyventi gražioje vietoje, kur kitiems tos galimybės nėra. Jei R. Karbauskį kai kuriais atvejais bando pastatyti kaip kitus mirtinguosius, ir V. Landsbergis yra toks pats mirtingasis“, – teigė K. Mažeika.
Skundo tyrimą iš Generalinės prokuratūros perėmė Aplinkos ministerija, tačiau ministerijos pozicijos sužinoti nepavyko. Ministerijos galvos teisinasi laiko stoka, didele apimtimi ir kitais svarbesniais rūpesčiais. Palangoje kurortinės zonos antrojoje juostoje pastatyta apie 200 naujų namų.
