Vietoj kareivinių – namas, kuriame įsikūrusios 84 laimingos šeimos! Taip prieš septynerius metus viliojo bendrovė „Sapiegos namai“.
Kai tada pastatas buvo aptrauktas žaliu apsauginiu tinklu ir pradėta rikiuoti statybininkų technika, vilniečiai lengviau atsiduso – vienu vaiduokliu mieste bus mažiau.
Tačiau jau po kelių mėnesių pradėjo aiškėti, kad visa tai – tik gražios kalbos.
Dabar septynių aukštų pastatas vėl tapo Turto banko nuosavybe.
Kada nors jį bus mėginama parduoti, tačiau kiek laiko dar prabėgs, kad prestižinis Antakalnis atsikratytų šio šašo?
Ėmė kauptis delspinigiai
Benamių kolonijos, kurias saugodavo pikti šunys, lojimu pasitinkantys kiekvieną atvykėlį.
Taip buvo prieš gerą dešimtmetį, kai Krašto apsaugos ministerijai priklausiusiame pastate ėmė kurtis valkatos iš viso Vilniaus.
Iš šio pastato gyventojai buvo iškraustyti 2000-aisiais nustačius, kad jis – avarinės būklės.
Dabar buvusiame karininkų bendrabutyje net benamiai nebeieško pastogės. Nebent į vidų įlenda nuotykių ieškotojai.
Pastatas gal būtų jau seniai atgijęs, tačiau bėda ta, kad jis pastarąjį kartą pateko į nepatikimų investuotojų rankas.
Iš to paties Turto banko bendrabutį kartu su 0,48 hektaro sklypu buvo įsigijusi bendrovė „Sapiegos namai“.
Tačiau tik pasirašius privatizavimo sutartį viena po kitos ėmė lįsti bėdos. „Sapiegos namai“ už įsigytą turtą laiku nesumokėjo nė vienos įmokos, kaupėsi delspinigiai.
Įsibėgėjus teismų maratonui „Sapiegos namų“ atstovai aiškino, kad finansinių sunkumų iškilo dėl valstybinių institucijų kaltės. Jos esą laiku nesuteikė leidimo, dėl to teko bylinėtis teismuose.
Neįvykdė įsipareigojimų
Nors net projekto rangovės „Eikos statybos“ generalinis direktorius Robertas Dargis siūlė netikėti „Sapiegos namų“ vilionėmis, daugiabučiu turėjusiame virsti pastate buvo rezervuoti 39 butai.
Iš viso gyvenamajame name buvo numatyti 84 butai.
Skambiomis frazėmis dangstęsi „Sapiegos namų“ investuotojai vėlavo pervesti pinigus statybininkams, neįvykdė nė vieno sutarties įsipareigojimo.
Kai paaiškėjo, kad prestižiniame Antakalnio rajone apsigyventi nepavyks, į teismus ėmė kreiptis apgauti „Sapiegos namų“ klientai.
Tad pažadai renovuoti buvusias kareivines ir paversti jas vos ne naujos statybos būstu subliūško.
Ekspertų išvados skiriasi
Anksčiau pastatą L.Sapiegos gatvėje ne kartą mėginta gaivinti, tačiau entuziastus atšaldė atlikta ekspertizė, po kurios paaiškėjo, kad pamatus plauna šaltinis ir statinys smarkiai deformuotas.
Pasak specialistų, liko vienintelė išeitis – buvusį bendrabutį nugriauti.
Bet „Sapiegos namų“ atstovai pasamdė ekspertą Arvydą Jurkšą, kurio išvadoje buvo sakoma, kad nei pastato pamatai, nei perdangos nedeformuotos.
Ekspertas defektų aptiko tik sienose, kurias sustiprinus pastatą esą galima ir eksploatuoti. Vandenys esą ne požeminiai, jie kaupiasi tirpstant sniegui, nes pastatas yra dauboje.
Gyveno karininkai
1971 metais iškilęs pastatas sovietmečiu priklausė greta įsikūrusiai karo mokyklai. Ji buvo išsidėsčiusi didžiulėje teritorijoje.
Vėliau bendrabutis tapo Vilniaus radiotechnikos mokyklos nuosavybe. Jame gyvendavo studentai ir karininkai. Atkūrus nepriklausomybę jame įsikūrė Lietuvos karo akademijos kursantai.
Nustačius, kad pastatas yra avarinės būklės, visi gyventojai buvo skubiai iškraustyti.
