Dabar galime drąsiai daryti išvadas, kad būstas Kaune perkamas ne vieną kartą žmogaus gyvenime – jis keičiamas priklausomai nuo gyvenimo etapo. Jaunimas linkęs nuomotis, jaunos šeimos pradžioje perka ekonominės klasės butus.
Vėliau, pagerėjus finansinei šeimos situacijai, perkamas namas ar komfortiškesnis butas, arba pora, užauginusi vaikus ir jiems pradėjus savarankišką gyvenimą, linkę parduoti namą ir pirkti kompaktiškesnį būstą, planuodami mažesnes pajamas išėjus į pensiją, ar panašiai.
Pasak, nekilnojamojo turto eksperto Raimondo Štaro, pastarųjų metų NT sandoriuose dominuoja 45 – 55 kv. m. butai, kurių kaina svyruoja nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Tai rodo, kad Kauno gyventojai yra linkę dairytis į naujos statybos, kad ir mažesnius būstus – žmonės jau nebenori pirkti taip vadinamų „pilių“.
Atsakingas skolinimasis keičia NT pirkėjų elgseną
Specialisto teigimu, ne vienas, o keletas veiksnių įtakojo naujas būsto įsigijimo tendencijas Kaune. Tai ir didelė darbo jėgos migracija, kai žmonės suvokia, kad būstas negali būti trukdis galimiems karjeros iššūkiams, taip pat emigrantų poreikis investuoti uždirbtas pajamas perkant butus nuomai.
Ne mažiau svarbus veiksnys, įtakojęs galimybes įsigyti nuosavą būstą, yra ir nuo praėjusių metų įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo nuostatai, ypač sąlyga, reikalaujanti įmokėti bent 15 proc. įsigyjamo NT vertės siekiančią pradinę įmoką.
Kai būsto vertė siekia 60 – 100 tūkst. eurų ar daugiau, 15 proc. nėra tokia jau maža suma, kurią gali greitai susitaupyti jaunas žmogus. Tai natūraliai didina nuomos kainas ir mažina būsto įsigijimo paklausą.
„Manau, kad viena esminių kliūčių jaunoms šeimoms ar baigusiems studijas neblogai uždirbantiems jaunuoliams įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui. Kaune vidutinė pradinio įnašo suma yra apie 8 – 10 tūkst. eurų, taigi net aukštesnes nei vidutines pajamas turintys jauni žmonės turi taupyti ne vienerius metus“, – teigė R.Štaras.
Būtent visos šios aukščiau išvardintos priežastys ir lėmė tai, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose ypatingą paklausą įgauna 2 – 3 kambarių optimalaus išplanavimo butai jaunoms šeimoms ir netgi, taip vadinami, „studio“ tipo vieno kambario butai (20 – 22 kv. m. ploto) jauniems žmonėms, siekiantiems gyventi savarankiškai ir nenorintiems „kažkam mokėti į kišenę“ pinigus nuomai.
„Būsto kainoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose, augant, daugelis lietuvių netrukus galės įpirkti tik „studio“ tipo butą.“ – sako specialistas.
Investavimas į būstą su tikslu jį pernuomoti
Svarbu pažymėti, kad ir Lietuvos Banko organizuotoje NT konferencijoje (2017–01-19) pasisakiusiųjų ekspertų nuomone, pastaraisiais metais aiškėja nauja tendencija – investuojama į būstą su tikslu jį pernuomoti. Per konferenciją pasisakiusieji atskleidė, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų mano, jog būstų kainos artimiausiu metu nemažės, atvirkščiai, greičiausiai šoktelės į viršų.
Tam pritaria ir Robertas Jocius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Kauno NT vystytojas, bendrovės „Skaita“ komercijos direktorius: „Didžioji dalis būstą Kaune įsigyjančių klientų mano, kad kainos vis dar kils“.
Pasak R.Jociaus, būsto rinka Kaune toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc. daugiau sandorių nei 2015 m. Tebevyraujant mažoms palūkanoms, didelė dalis butų perkama investiciniais tikslais, o tai kelia nekilnojamojo turto kainas.
„Kauną pirkėjai renkasi dėl to, kad pastaraisiais metais stebi intensyvią šio miesto gyvenamojo ir komercinio NT plėtrą, ir tiki, kad nekilnojamasis turtas laikinojoje sostinėje yra gera investicija“, – teigė pašnekovas.
Laukia tolesnis NT sandorių skaičiaus augimas Kauno mieste
Pasak Rūtos Račkytės, „Nekilnojamojo turto paslaugų centro“ ekspertės, nekilnojamojo turto pardavėjai fiksuoja sparčiausią būstų kainų augimą per pastaruosius metus. Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius per praėjusius metus buvo daugiau nei trečdaliu didesnis nei 2015-aisiais, kainos augimas apie 5 proc. Pažymėtina, kad Kaunas buvo sąstingyje, miesto plėtra po ekonominės krizės laikotarpio vystėsi labai vangiai, gyvenamosios paskirties projektų buvo vystoma labai nedaug.
Jeigu numatyta plėtra bus įgyvendinta, padaugės investuotojų įvairiuose verslo sektoriuose, bus sukurta daugiau darbo vietų, kas masins apsigyventi Kauno mieste, tada galima bus kalbėti apie kainų augimą. O kol kas 2016 m. didesnį pardavimų skaičių sąlygojo geros banko kreditavimo sąlygos ir labai žemos palūkanos už indėlius. Gyventojams palankiau investuoti į NT, nei laikyti pinigus banke.
Reniantus DNB duomenimis, vidutinė suma, kurią lietuviai iš banko skolindavosi naujam būstui įsigyti, šiais metais buvo 44,6 tūkst. eurų, o paskola buvo imama vidutiniškai 23 metų laikotarpiui. Vidutinė būsto paskolos suma Kaune buvo 57,8 tūkst. eurų.
Daugiausia būsto kreditą renkasi jauni 25 – 34 metų amžiaus žmonės. Su tokio amžiaus būsto pirkėjais sudaroma net 60 proc. pirkimo sutarčių. Vis dėlto, pagrindinė kliūtis jaunoms šeimoms gauti paskolą naujam būstui, yra 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
„Manau, kad viena iš pagrindinių kliūčių jaunoms šeimoms įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui. Kaune dažniausiai pradinio įnašo suma yra apie 6 – 10 tūkst. eurų, taigi net aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys jauni žmonės pinigus pradiniam įnašui taupo kelis metus arba juos finansuoja tėvai“, – teigė R. Račkytė.
Bendrovės „Miesto renesansas“, vystančios „Juozapavičiaus 13“ projektą, savininko Edvino Mamedovo teigimu, Kauno mieste pastaraisiais metais pradeda formuotis ryškesnė gyvenamųjų būstų segmentacija: kompaktiški ekonominiai butai; išskirtiniai butai senamiestyje; nedidelio gyvenamojo ploto namai; autentiški, išskirtiniais architektūriniais sprendimais, pasižymintys NT objektai.
„Pirkėjams labai svarbus ne tik statytojo patikimumas, bet paties pastato šiluminis efektyvumas, bendra infrastruktūra: kad šalia būtų viešasis transportas, parduotuvės, mokyklos, vaikų darželis, poliklinika. Sutvarkyta aplinka su parkavimu ir apželdinimu, vieningas kvartalo išbaigimas – pirkėjo apsisprendimą smarkiai įtakojantys faktoriai.“ – sako Edvinas Mamedovas.
Pasak jo, pagrindiniai pirkėjai – tai jaunos šeimos, norinčios gyventi mieste, negaišti laiko transporto spūstyse, kad patektų į miestą ar iš jo išvyktų. Pirkėjas nebenori pirkti būsto iš brėžinio, nori pamatyti tikrus vaizdus pro langus, pasivaikštinėjęs po jau pastatyta būstą. Dažniausiai pirkėjai jau ateina su aiškiais norais ir finansinėmis galimybėmis.
Aleksotas – atgimstantis feniksas Kauno mieste
Dar prieš keletą metų Aleksotas daugeliui kauniečių buvo tiesiog atokesnis miesto rajonas. Tačiau pastaraisiais metais jis yra bene sparčiausiai augantis ir atsinaujinantis rajonas Kaune. Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, Aleksotas po 1990-ųjų labiausiai išaugo ne tik savo teritorija, bet ir pagal gyventojų skaičių. Naujų gyvenamųjų namų statyba Aleksote suaktyvėjo prieš maždaug aštuonerius metus. Tuomet buvo įgyvendintas Fredos kvartalo projektas, naujų gyvenamųjų kvartalų atsirado Botanikos sodo prieigose, Bitininkų gatvėje.
Šiuo metu aktyviai vystomas nekilnojamojo turto projektas netoli pagrindinės Veiverių gatvės ir „Maxima bazės“ – Šeštokų ir Leipalingio gatvių sankirtoje. Čia įsikurs 4 ha užimantis mažaaukščių daugiabučių namų kvartalas „Parko apartamentai“. Apie 4 hektaro ploto teritorijoje šiuo metu kyla pirmasis kvartalo etapas, kuriame numatyti 3 – 4 aukštų daugiabučiai. Pirkėjams siūlomi 1 – 4 kambarių, 22 – 69 kv. m ploto butus.
„Kaune butų paklausa pastaruoju metu išties auga, o įsitikinimas, neva dauguma kauniečių nori turėti namą arba kotedžą, nebeatitinka šių dienų realijų – karjeros siekiantys jauni žmonės vis labiau vengia ūkio rūpesčių prie namų.“ – sako bendrovės „Centromera“ direktorius Artūras Jurša, Aleksote įgyvendinantis „Parko apartamentų“ plėtrą.
Vienas pirmųjų „Parko apartamentų“ pirkėjų, R.Štaras, įsigijęs trijų kambarių butą gyvenimui su savo jauna šeima, teigė, kad jo apsisprendimą nulėmė ne tik patraukli buto kaina, vieta ir susisiekimo su miesto centru galimybės.
Jo nuomone, ekonominės klasės naujos statybos būstas turi nenuginčijamų privalumų, kurių negali turėti senos statybos būstas – tai į buto kainą įskaičiuota ir sutvarkyta infrastruktūra, videokameros vidiniuose kiemuose, pėsčiųjų takai, įrengtos ir sutvarkytos gatvės, žolynai, poilsio zonos. Būsimo naujakurio apsisprendimą lėmė ir tai, kad butuose bus įrengtas dujinis autonominis šildymas, tad šildymo sezoną jauna šeima galės pradėti ir baigti savo sprendimu.
Pasak „projektą plėtojančios projektų vadovės Vaidos Šidlauskienės, labiausiai butais „Parko apartamentuose“ domisi jaunos šeimos, kurioms svarbu komfortiškai gyventi, kad ir ne itin didelio ploto, bet 2 – 4 kambarių bute, sukuriant privačias erdves visiems šeimos nariams.
Jos teigimu, ypatingo pirkėjo susidomėjimo sulaukė vieno kambario „studio“ tipo butai. Čia virtuvė, svetainė, miegamasis ir vonia telpa vos 22 kvadratiniuose metruose. Tokiais butais domisi studentai ar jų tėvai, taip pat jau dirbantys jaunuoliai, neseniai pradėję savarankišką gyvenimą.
