Balsavo ir A.Zalatoris
Panevėžio rajono savivaldybė prieš pusantrų metų nutarė iš rajono tarybos nario Audriaus Zalatorio vadovaujamos Upytės eksperimentinio ūkio bendrovės nupirkti 1964 metais statytą ir pastaruosius dešimt metų nenaudotą pastatą bei, pasinaudojus beveik 500 tūkst. eurų europine parama, jame įrengti 6–8 būstus.
Šis sprendimas sukėlė abejonių valstybės kontrolieriams, atlikusiems savivaldybių socialinių būstų plėtros auditą.
A.Zalatoris yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys. Panevėžio rajono taryboje daugumą taip pat sudaro valstiečiai.
Jau esame rašę, jog tarybos posėdyje A.Zalatoris kartu su valdančiaisiais kėlė ranką už tai, kad rajonas pirktų Upytės eksperimentinio ūkio buvusį administracinį pastatą su ūkiniais priklausiniais.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija vėliau konstatavo, kad A.Zalatoris balsuodamas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Kaina labai didelė
„Panevėžio rajono savivaldybė privalėjo apsvarstyti visas alternatyvas, bet net nesvarstė, ar būtų pigiau įsigyti socialinius būstus“, – „Panevėžio kraštui“ sakė Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė.
Pavaduotoja tęsė, kad Panevėžio rajonas galėjo nusipirkti butą rinkoje už maždaug 300 eurų už kvadratinį metrą. Užtat dabar pagal projekto kainą kvadratinis metras kainuoja 1200 eurų. Tai esanti labai didelė kaina.
Valstybės kontrolieriai Panevėžio rajono valdančiųjų sprendime pirkti pastatą iš savo kolegos A.Zalatorio vadovaujamos bendrovės įžvelgė korupcijos apraiškų, todėl medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Šios tarnybos atstovė Renata Saulytė sakė, kad specialiųjų agentų prašoma ne pradėti ikiteisminį tyrimą, o tik pateikti korupcijos rizikos analizę kalbant apie socialinį būstą. Jei analizuojant gautą medžiagą pareigūnams užklius kokios negerovės, tyrimą jie pradės savo nuožiūra.
Piktinosi „remtinųjų rezervatu“
Dar prieš rajono savivaldybei įsigyjant pastatą Upytėje, rajono tarybos opozicija šaukė, kad už pusę milijono eurų galima įsigyti iki 20 butų Velžyje, Dembavoje, Pažagieniuose, Liūdynėje, Ramygaloje, Krekenavoje ir toje pačioje Upytėje.
Tai leistų aprūpinti socialiniu būstu kelis kartus daugiau rajono šeimų.
Anot rajono valdančiųjų oponentų, trijų kambarių butas su baldais Velžyje kainuoja apie 25 tūkst. eurų, toliau nuo miesto nutolusiose gyvenvietėse – dar pigiau. Todėl socialiniai būstai būtų visame rajone, o ne vien Upytėje.
Nemažai Upytės gyventojų labai pasipiktino rajono valdžios ketinimais pavyzdinėje gyvenvietėje įrengti, kaip jie sakė, socialiai remtinų asmenų rezervatą.
Bet jų protestai ir savivaldybės Antikorupcijos komisijos siūlymas atsisakyti šios idėjos neprivertė rajono valdančiųjų ne tik persigalvoti, bet ir apsvarstyti šio klausimo dar kartą tarybos posėdyje.
Į vieną korupcinę bylą dabar įklimpęs rajono meras valstietis Povilas Žagunis anksčiau yra pareiškęs, kad socialiai remtini asmenys nusipelnė gyventi europietiškomis sąlygomis. Meras tuomet samprotavo, jog galbūt 6–8 būstams įrengti pusės milijono ir neprireiks.
Skaičiai – ne mero pareiga?
Socialinių būstų plėtra Panevėžio rajone susidomėjus Valstybės kontrolei, Panevėžio rajono savivaldybė pasirūpino, kad socialiniai būstai nevirstų auksiniais.
Pirmadienį „Panevėžio kraštui“ P.Žagunis sakė, kad projektas jau pasirašytas, sudaryta rangos sutartis ir netrukus turėtų prasidėti darbai.
Meras patvirtino, kad pastatui pirkti buvo išleista 20 tūkst. eurų, o kiek dar pinigų bus investuota į remontą, jis nežino.
„Tikslių skaičių nežinau, nes tai ne mano pareiga. Žinau tik faktą, ir viskas“, – į kalbas nesileido P.Žagunis.
Jis pareiškė, neva pastatas nupirktas ne iš A.Zalatorio, o iš jo vadovaujamo Upytės eksperimentinio ūkio.
Sumažino daugiau negu perpus
Telefonu kalbintas Panevėžio rajono administracijos direktorius Eugenijus Lunskis tikino, kad įgyvendinus projektą pavyko sutaupyti nemažai lėšų.
Prieš savaitę savivaldybės klerkai sukirto rankomis su Panevėžio bendrovės „Garnuva“ atstovais.
Projektas finansuojamas europinėmis lėšomis. Pagal sutartį numatyta, kad savivaldybė iš savo kišenės dengs apie 15 procentų projektui reikiamų pinigų. Tai sudarys apie 80 tūkst. eurų.
Paklaustas, kaip pavyko sutaupyti, paaiškino, kad projekto vertė siekia apie 500 tūkst. eurų, tačiau surengę atvirąjį viešąjį pirkimų konkursą jie panaudojo tik 210 tūkst. eurų. Kodėl toks kainų skirtumas ir ar jis susijęs su valstybės kontrolierių dėmesiu, E.Lunskis nepaaiškino.
Sutaupyti pinigai bus skirti socialiniams būstams pirkti Panevėžio rajone.
Pasigedo aiškios strategijos
Valstybės kontrolės atstovė R.Švedienė sakė, kad dabartinė paramos būstui išsinuomoti sistema neleidžia sparčiau aprūpinti būstais labiausiai pažeidžiamų gyventojų, o investicijos į socialinio būsto plėtrą ne visada racionalios.
Savivaldybės neretai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą – naujų būstų statybą ar nenaudojamų pastatų rekonstrukciją.
Planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų.
