Žaliakalnyje esančioje ramioje J.I.Kraševskio gatvėje, viename dviejų aukštų name, vyksta tylus karas. Lietuvą mylėjusio lenkų istoriko garbei pavadintoje gatvėje gyvenančios dvi kaunietės namo savininkės jau kelerius metus bylinėjasi dėl savo valdų.
Kol vyksta teismo procesai, kaimynės nesisveikina, vengia viena kitos ir laukia balandžio pabaigoje vyksiančio eilinio teismo posėdžio.
Viena konflikto dalyvė, Stasė Buksienė, laukimo neištvėrė. Nusprendė paviešinti, jos manymu, keistus teismo sprendimus ir kaimynės Violetos Indriūnienės žygius.
Pastaroji bendrauti nelinkusi ir į kaimynės priekaištus atsako, jog ši pati dėl visko kalta.
Įsigijo tik pusę namo
S.Buksienė pasakojo, kad 2006 metais J.I.Kraševskio gatvėje 14A, dviejų aukštų name, įsigijo būstą pirmajame aukšte. Pirkimo ir pardavimo sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad moteris naudosis dalimi žemės sklypo, dalimi namo rūsio ir dalimi palėpės. Kaunietei priklausė 15 kvadratinių metrų ploto pastogė.
S.Buksienė teigė, kad pirkdama namo dalį su kaimyne sutarė, kuri kuria pastogės dalimi naudosis, ir tai buvo patvirtinta notaro.
Antrasis aukštas ir dalis kito bendros dalinės nuosavybės turto priklausė V.Indriūnienei. Įsigijusi būstą S.Buksienė netrukus davė sutikimą V.Indriūnienei priklausančioje namo dalyje atlikti rekonstrukciją.
Išvyko užsidirbti į užsienį
S.Buksienė jaukų būstą įsigijo pasiėmusi banko paskolą.
„Norėdama atiduoti pinigus bankui išvykau dirbti iš pradžių į Airiją, vėliau į Didžiąją Britaniją. Sunkiai dirbau, rūšiavau obuolius ir grybus“, – pasakojo moteris.
2014 metais grįžusi gyventi į Kauną S.Buksienė pamatė, kad patekti į savo palėpės dalį nebegali.
„Užlipus bendra laiptine į antrąjį aukštą buvo galima patekti į holą. Iš jo kaimynė įeidavo į savo butą. Taip pat iš jo buvo galima užlipti ir į palėpę. Tačiau pamačiau, kad antrojo aukšto laiptinėje atsirado užrakintos durys. Todėl įeiti į holą, o iš jo į palėpę nebegalėjau“, – pasakojo kaunietė.
Kadangi, pasak S.Buksienės, gražiuoju su kaimyne susitarti nepavyko, moteris kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.
„Prašiau įpareigoti V.Indriūnienę pašalinti duris antrojo aukšto laiptinėje“, – sakė kaunietė.
Teismui pateikė priešieškinį
Moteris pasakojo, kad teismo metu kaimynei pasiūlė, jog ji gali pasiimti jos palėpės dalį.
„Tačiau norėjau maždaug lygiavertės kompensacijos.
Prie namo yra priglaustas nedidelis priestatas. Nors jo aukštis nesiekia nė 2 metrų, patalpa naudočiausi“, – pasakojo S.Buksienė.
Tačiau kaimynė su tokiu pasiūlymu esą nesutiko.
Nesutikdama nei su šiuo pasiūlymu, nei su S.Buksienės ieškiniu V.Indriūnienė pateikė priešieškinį. Juo prašė atidalyti gyvenamąjį namą į du nekilnojamojo turto vienetus.
Kalta, kad ilgai nesiskundė
2015 metų pabaigoje teismas nusprendė, jog jos būsto pirkimo sutartyje palėpė nėra įvardinta kaip moters nuosavybė. Kaunietė tik yra įgijusi teisę naudotis jos dalimi.
„Kadangi kaimynei buvau davusi sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, teismas nusprendė, kad V.Indriūnienė elgėsi teisėtai, kad įstatė duris laiptinėje“, – sakė moteris.
Teisme svarbiu argumentu taip pat tapo V.Indriūnienės argumentai, kad S.Buksienė 8 metus nuo duoto sutikimo rekonstrukcijai ir po atliktų darbų nereiškė jokių pretenzijų.
Pasiremta vieno liudytojo tvirtinimu, kad palėpė yra tik simbolinė, labiau stogo dalis, o S.Buksienė teismo metu neįvardijo, ką tiksliai toje palėpėje norėtų daryti.
V.Indriūnienė siūlė, kad kaimynė į savo palėpės dalį galėtų patekti pastačiusi laiptus iš lauko.
Teismas V.Indriūnienei priteisė tas pas pačias patalpas, kurios jai priklausė pagal pirkimo sutartį. O atidalijant turtą papildomai priteisė dar ir dalį rūsio patalpų.
Nepatektų ir į rūsį
S.Buksienė tikino buvusi priblokšta tokio teismo sprendimo.
Moteris sakė, kad anksčiau kaimynei pretenzijų nereiškė, nes dirbo užsienyje.
Taip pat kaunietė įsitikinusi, kad tik ji pati gali spręsti, ką veikti jai priklausančioje palėpėje. Remontą kaimynei esą leido daryti tik jai priklausančiose, o ne bendro naudojimo patalpose.
Tačiau, pasak S.Buksienės, teismas į tai neatsižvelgė. Nepaisant to, kad su kaimyne ji bandė derėtis.
„Į mano siūlymą logiškai padalyti patalpas nebuvo atsižvelgta. Kaimynės pasiūlymas įrengti įėjimą į laiptinę iš lauko visiškai nelogiškas. Palėpė yra trečiajame aukšte. Kokius gi laiptus reikėtų statyti, kad į ją galėtum patekti iš lauko? Be to, kiek tai kainuotų?“ – piktinosi moteris.
Taip pat S.Buksienė sakė, kad nepriimtinas ir nutarimas kaimynei priskirti tam tikras rūsio patalpas.
„Jei ji imtų naudotis tomis patalpomis, kurias priteisė teismas, aš nebegalėčiau patekti ir į man skirtą rūsio dalį, nes manoji dalis yra už V.Indriūnienės patalpų. Tačiau teismui tai buvo nė motais“, – sakė kaunietė.
Teismo sprendimą panaikino
S.Buksienė kreipėsi į apeliacinį teismą.
Apeliaciniame teisme teisėjų kolegija nusprendė, kad palėpė yra bendroji dalinė nuosavybė, kuria gali naudotis abi kaimynės.
Tačiau nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kokiomis patalpomis konkrečiai turi naudotis kiekviena iš kaimynių. Ši sutartis yra notaro patvirtinta ir įregistruota viešajame registre, todėl abi moterys privalo ja vadovautis. Kaip ji gali būti naudojama, bendraturčiai turi susitarti tarpusavyje.
Kiekvienas namo bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra ar pinigais.
Nagrinėjant bylos medžiagą nustatyta, kad S.Buksienė teisme V.Indriūnienei siūlė vietoj dalies palėpės jai perleisti priestato patalpas, tačiau teismas šio varianto nesvarstė.
Sutikta ir su tuo, kad teismas priteisė rūsio patalpas V.Indriūnienei, tačiau nenumatė, kaip S.Buksienė į jas pateks. Taip pat pabrėžė, kad teisme V.Indriūnienė, siūlydama įrengti į palėpę įėjimą iš lauko, pati pripažino, kad palėpės dalis kaimynei vis dėlto priklauso.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad ankstesnio proceso metu teismas faktiškai neaiškino ginčytino turto atidalijimo galimybių, todėl neatskleidė bylos esmės.
Todėl teismo sprendimą nusprendė panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bus ir daugiau teismų?
Teismo posėdis turėtų vykti balandžio 26 dieną.
S.Buksienė tikisi, kad šį kartą jos argumentai bus išgirsti. Tačiau bijo dėl galimų kitų bylų. Moteris savo sklypo dalyje pasistatė pastogę. Ji laikina, antrajame aukšte gyvenančiai kaimynei vaizdo neužstoja.
„Tačiau V.Indriūnienė grasino, jog mane paduos į teismą, kad ją pastačiau“, – sakė kaunietė.
Kol toliau bylinėjamasi, kaimynės vengia viena kitos.
V.Indriūnienė nebuvo linkusi ilgiau bendrauti ir su žurnalistais. Sakė, kad serga.
Tepridūrė, kad kaimynė turi per daug laiko, o sutikimą dėl rekonstrukcijos jai davė pati.
Notariškai patvirtinta sutartis svarbi
Kristina Petrošienė
Registrų centro atstovė spaudai
„Registrų centro atstovai gyventojams gali patarti, kaip galima nustatyti ir įregistruoti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavyje susitarti ir nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Nesutarimų kyla ne tik tada, kai vienas iš dalies namo savininkų nenori laikytis bendraturčių sutarties.
Jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešajame registre, jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto dalį bendrosios nuosavybės teisėmis.
Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas.
Žyma apie bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nekilnojamojo turto registre daroma bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje kartu su prašymu pateikus bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo ar kitą dokumentą (teismo sprendimą, nutartį), patvirtinantį, kad tokia tvarka nustatyta.“
