„Šiltnamiai“, „skandinaviškos daržinės“, – tokiais žodžiais buvo palydėtos prie Misionierių ansamblio ant Išganytojo kalno prasidėjusios pastatų statybos.
Antradienį būrys piketuotojų žvilgsnius nukreipė į, jų nuomone, pavojuje atsidūrusį Misionierių ansamblį.
Nors šioje vietoje iškilsiančių pastatų projektų konkursas surengtas prieš ketverius metus, visi dokumentai seniausiai parengti, aktyvūs vilniečiai žadėjo nenurimti.
Baimė dėl paveldo likimo
„Vilnius žymus išskirtine baroko architektūra. Deja, jos reikšmę suvokia ne visi architektai, investuotojai ir paveldosaugininkai. Vilniaus tvarkymas vyksta taip, kad kaskart kyla grėsmė, jog ši UNESCO saugoma vietovė bus įrašyta į pavojuje atsidūrusių paveldo vietovių sąrašą“, – baugino viena Misionierių ansamblio gynėjų Lina Leparskienė.
Jai didelį susirūpinimą kelia ne tik vienuolyno, bet ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblio likimas.
Anot L.Leparskienės, Misionierių ansamblis yra vienas svarbiausių Vilniaus tapatybei objektų, matomas nuo daugelio Senamiesčio ir kitų Vilniaus vietų, reprezentuojantis neprilygstamą Vilniaus baroką.
Nugriovus buvusios ligoninės pastatus istorinių Misionierių sodų vietoje pradėtos modernių daugiabučių statybos. L.Leparskienės žodžiais, nauji pastatai pakeis istorinį kraštovaizdį.
Dėl to nerimą išreiškė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos dailės istorikų draugija.
Panorama – visų turtas
Nors statybų sustabdyti niekas jau nesitiki, siekiant atkreipti dėmesį į vykstančius darbus surengtas pasivaikščiojimas prie Misionierių ansamblio su paveldosaugininkais, dailės istorikais ir geografais.
Žvelgiant nuo Išganytojo kalvos ne iš vieno lūpų skambėjo žodžiai: „Ši panorama priklauso visiems. Tai – mūsų paveldas.“
Tuo metu architektūrologė Jūratė Markevičienė nuo Išganytojo kalvos atsiveriančią panoramą lygino su Šatrijos kalno ar Merkinės piliakalnio.
Tačiau daugybėje nuotraukų, paveikslų įamžintas ansamblis gali prarasti vaizdą.
„Kaip atrodys Išganytojo kalnas? Prabangūs butai ir šalia griūvanti bažnyčia.
Tai didžiausias cinizmas“, – stebėjosi menotyrininkė Rūta Vitkauskienė, primindama apgailėtiną Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios būklę.
Prieglauda – tik plane
R.Vitkauskienė pripažino, kad prieš rengiant projektą istoriniai tyrimai buvo atlikti, tačiau jie esą buvo naudingi statybininkams. Išvadose be išsamesnės analizės pateikti tik faktai.
Tuo metu J.Markevičienė atkreipė dėmesį, kad nors Misionierių ansamblio teritorija bendra, specialiuoju planu ji padalijama į du skirtingus sklypus. Jos nuomone, čia gali būti vykdomi tiktai atkūrimo ir restauravimo darbai, bet ne naujos statybos.
Tiesa, specialiajame plane nurodoma, kad gali būti atkurta Vaikelio Jėzaus prieglauda. Tačiau, užuot ją atstačius, bus pastatyti trys dideli gyvenamieji namai.
Išsaugos visas vertybes
Statybų projekto vadovui Robertui Žilinskui keistas vilniečių nerimas dėl esą naikinamo paveldo, nes viskas, kas buvo vertingo aptikta, bus išsaugota.
„Šioje vietoje atkastas Rasų gatvės tęsinys. Ši gatvė anksčiau kirto visą sklypą, bet tai nustatėme tik iš archeologijos šaltinių. Todėl dabartinis reljefas formuojamas pagal to laikotarpio lygį.
Išlikusi statinių dalis bus saugoma ir eksponuojama, o dalis bus apskritai atstatoma“, – sakė R.Žilinskas.
Daugiabučių architektė Andrė Baldišiūtė sakė, kad naujas daugiabučių kompleksas šlaito neužstos aklinai, sodų intarpai kils iki pat Subačiaus gatvės: „Žiūrėjome iš visų įmanomų perspektyvų, darėme galybes maketų, simuliacijų, derinome, stogo linijas visaip šlifavome – stengėmės, kad tiktai būtų kuo mažesnė komplekso įtaka istoriniam vaizdui.“
Žada kruopščiai sutvarkyti teritoriją
Savivaldybė jau puoselėja planus atkurti Misionierių sodus ir sutvarkyti Vilnios pakrantes. Tam neseniai buvo pasirašyta projektų finansavimo sutartis.
Iki 2019–2020 metų planuojama atgaivinti Misionierių ansamblio teritoriją nuo bažnyčios iki Vilnios. Čia atsiras edukacinės, kultūrinės erdvės. Iš Europos Sąjungos lėšų projektams bus skirta apie 5,7 milijono eurų.
Įgyvendinant Misionierių sodų projektą bus atkurta sodų sistema, restauruoti želdiniai, istorinis reljefas su autentišku kraštovaizdžiu, atsiras edukacinės, kultūrinės erdvės.
O Vilnios pakrančių tvarkymo projekto metu bus atnaujinta Paplaujos ir Paupio rajono viešoji infrastruktūra – įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai nuo Maironio iki Paplaujos gatvės, rekonstruota dalis Kranto gatvės.
Taip pat bus žaidimų aikštelė, pėsčiųjų ir dviračių tiltelis, jungiantis Užupį ir Paupį, įrengta Vilnios šlaito viešoji erdvė.
Kur buvo anksčiau?
Vitas Karčiauskas
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovas
„Mes padarėme viską, kas mums priklauso, kad iškilsiantys nauji pastatai nedarytų miestui didesnės žalos nei čia buvęs ligoninės korpusas. Nauji pastatai nebus aukštesni, jie bus tokio pat aukščio kaip ligoninė. Aišku, gal būtų geriau, jei čia nieko nebūtų buvę, tačiau mūsų departamentas nėra politikos formuotojas. Departamentas vykdo tik tai, ką politikai nusprendė. Projektas sudėtingas ir labai gerai, kad visuomenė į jį atkreipė dėmesį. Tačiau liūdna, kad tai daroma tik dabar, o ne prieš ketverius metus, kai vyko architektūros konkursas, projektas buvo pateiktas visuomenei svarstyti.“
