Grįžti namo, o balkono nebėra. Kai kurie Gėlių gatvės 9-ojo namo gyventojai tik trečiadienį ant įėjimo durų pamatė kabantį skelbimą, kai jau kieme zujo darbininkai.
Skelbime buvo parašyta, kad bus ardomi avarinės būklės balkonai, todėl draudžiama vaikščioti kieme.
„Toks skelbimas apstulbino. Juk balkonas yra ir buto, ir savotiška gyvenimo dalis“, – tvirtino namo gyventoja Agnė, kurios „Senamiesčio ūkis“ apie vykdomus darbus nebuvo įspėjęs.
Suderino su specialistais
Vilnietė stebėjosi – kaip „Senamiesčio ūkis“ ardo XIX a. namo balkonus, kad ir kokia prasta būtų jų būklė, nejaugi niekam nesvarbu pastato išvaizda?
„Tokie darbai turėtų būti aptariami su gyventojais. Neužtenka vien pakabinti skelbimą ant durų“, – įsitikinusi Agnė.
„Senamiesčio ūkio“ direktorius Kęstutis Vanagas paaiškino, kad bus nuardyti ne visi namo balkonai. O tų butų gyventojai, kurių balkonų neliks, buvo įspėti, liepta iš jų išsinešti daiktus.
Parama – iš savivaldybės
Anot K.Vanago, Gėlių gatvėje balkonai nebus iki galo išmontuojami. Nudaužius betoną specialistai stebės jų būklę. Visi darbai buvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu.
„Praėjusiais metais atnaujinę apie 50 balkonų Senamiestyje, panašų skaičių tikimės sutvarkyti ir per šiuos metus.
Gyventojai aktyviai naudojasi atsiradusia galimybe gauti dalinį finansavimą ir sutvarkyti prastos būklės balkonus.
Senamiesčio apsaugos zonoje esančio pastato balkono renovacija yra palyginti brangus ir sudėtingas procesas, galintis kainuoti nuo 3 iki 6 tūkstančių eurų“, – paaiškino K.Vanagas.
Įvertinusi projektą, savivaldybės įmonė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra kompensuoja nuo 40 iki 50 procentų darbų sumos, reikalingos autentiškai istorinių pastatų balkonų išvaizdai atkurti.
Pasak Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjo Tauro Varenbergo, šiemet avarinės būklės Senamiesčio balkonams renovuoti savivaldybė žada skirti apie 41 tūkstantį eurų.
Praėjusiais metais buvo sutvarkyti 66 avariniai balkonai, iš viso atnaujinta 13 daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų.
Darbai vyks kelis mėnesius
Senamiestyje esančių istorinių pastatų atnaujinimui taikomi itin griežti reikalavimai, todėl vieno balkono renovacijos procesas gali trukti iki pusės metų: projekto parengimas ir derinimas trunka apie 3–4 mėnesius, rangovo pasirinkimas ir statybos darbai – dar 1–2 mėnesius.
Vilniaus istorinis centras įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Nemaža dalis čia esančių pastatų priskiriami prie nekilnojamojo kultūros paveldo, kitiems galioja Senamiesčio apsaugos zonos taisyklės.
Nusprendus atnaujinti tokių pastatų fasado elementus reikia parengti atitinkamą projektą ir jį suderinti su Kultūros paveldo centru, pasirinkti atitinkamą kvalifikaciją turintį statybų rangovą.
„Renovuojant balkoną turi būti naudojamos autentiškos medžiagos, atkuriami unikalūs architektūriniai elementai, taip pat užtikrinama darbų kokybė ir ilgaamžiškumas“, – pasakojo K.Vanagas.
Šiuo metu Senamiestyje ir jo apsaugos zonose yra apie 1800 balkonų ir apie 130 fasadų, kuriuos reikia remontuoti.
