Namas statomas turint leidimą, tačiau neteisėtai. Į tokią absurdišką situaciją pateko vaizdingoje Vilniaus vietoje namą besistatantis 41 metų atlikėjas E.Dragūnas.
Statybų leidimą Pavilnių regioninio parko teritorijoje 2015 metų lapkričio mėnesį jam išdavė Vilniaus miesto savivaldybė, remdamasi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos suderintu planu.
Visus leidimus gavęs E.Dragūnas pradėjo statybas, bet į jo sklypą užsuko eilinį reidą rengę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistai.
Užklupo įpusėjus statyboms
Atsivertę Saugomų teritorijų įstatymą valdininkai nusprendė, kad dainininko namas – per didelis, statomas per arti šlaito, o Vilniaus miesto savivaldybė leidimą statyboms išdavė neteisėtai.
Kai VTPSI specialistai surašė neteisėtų statybų protokolą, nemažai namo jau buvo pastatyta.
Tačiau ryžtingai nusiteikę statybų prievaizdai kreipėsi į teismą ir pareikalavo, kad namas būtų nugriautas.
Tai turi būti padaryta per šešis mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kitu atveju statinį pašalintų VTPSI, bet tai padarytų už E.Dragūno lėšas.
Pažeidimą pamatė per vėlai?
Reikalavimas griauti namą įpusėjus statyboms kiek nustebino šią bylą nagrinėjantį teisėją Gintarą Pašvenską: „Ar ne lengviau tuos statybos padarinius šalinti, kai yra tik pamatai, o ne tuomet, kai tas namas beveik pastatytas – yra ir sienos, ir stogas?“
Tačiau kai buvo klojami namo pamatai, statybų inspektoriai Pavilnių parko teritorijoje dar nebuvo apsilankę.
„O kas būtų, jeigu to reido visai nebūtumėte surengę, o E.Dragūnas būtų apsigyvenęs šiame name?“ – VTPSI darbo metodais toliau stebėjosi teisėjas.
Šios tarnybos atstovė Aušra Juknevičienė paaiškino, kad neteisėtos statybos galėjo paaiškėti ir dar vėliau: baigtą statyti namą būtų reikėję įteisinti.
Valdininkai – lyg mafija?
E.Dragūnas į teismą neatvyko dėl posėdžio išvakarėse patirtos buitinės traumos, todėl teisėjas G.Pašvenskas bandė pasijusti jo kailyje: „Jei žmogui išduodamas leidimas, kodėl jis turėtų nestatyti? O jeigu būtų nuspręsta namą nugriauti, kas atlygintų nuostolius? Juk namo projektavimas ir statybos kainavo nemažai pinigų.“
Kilus triukšmui dėl jo namo statybų panašiai svarstė ir E.Dragūnas.
„Viena institucija leidimą išduoda, kita ginčija, o man siūlomas advokatas už 30 tūkstančių eurų. Tai yra mafija, tai tikra mafija.
Tokių žmonių kaip aš yra daugybė – nuo Vilniaus iki Palangos, tik jų niekas nemato ir negirdi“, – „Lietuvos ryto“ televizijai neseniai kalbėjo dainininkas.
Žinomas atlikėjas piktinosi, kad, užuot tęsęs statybas, turi aiškintis dėl leidimų: „Aš sklypą nusipirkau už pinigus, savo krauju ir prakaitu uždirbtus per 25 metus, o dabar turiu bėgioti ir laukti, kol nugrius namas?“
Derino su parko šeimininkais
Teismui kilo dar vienas klausimas. Jei buvo pažeisti įstatymai, kas dėl to labiau kaltas: statybų leidimą išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė ar jas pradėjęs E.Dragūnas.
Vilniaus miesto savivaldybė kategoriškai neigia padariusi ką nors neteisėto. Detalusis šios teritorijos užstatymo planas buvo patvirtintas dar 1998 metais ir niekas jo nėra ginčijęs.
„Statybos leidimas nepažeidžia detaliojo plano, o kas darosi parkų teritorijoje, turi rūpintis Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.
Leidimas buvo išduotas pagal direkcijos nustatytus specialiuosius reikalavimus – tai yra esminis dokumentas šioje byloje.
Direkcija tikrino šį projektą ir jam pritarė“, – aiškino Vilniaus savivaldybės teisininkė Rūta Čiuladaitė.
Ar statybininkai laikosi leidime nurodytų reikalavimų, savivaldybė vėliau netikrino.
„Savivaldybė nevažinėja ir netikrina, ar visi laikosi savo pažadų“, – kalbėjo R.Čiuladaitė.
Padidėjo dešimt kartų
Savivaldybės atstovės teigimu, atsakomybę dėl galimų pažeidimų turi prisiimti ir namo statytojas: „Jei jis neturi specialių žinių, turi kreiptis į projektuotojus ar architektus, kurie taip pat turi išmanyti teisės aktų reikalavimus.“
Kad situacija būtų aiškesnė, teismas nusprendė į kitą posėdį pasikviesti E.Dragūno namą projektavusį Audronį Vydžių.
E.Dragūnui išduotame leidime buvo nurodyta, kad naują namą galima statyti anksčiau buvusio namo vietoje.
VTPSI atstovė atkreipė dėmesį, kad atlikėjo namas statomas ne toje pačioje sklypo dalyje, kur stovėjo ankstesnis pastatas.
Be to, jis beveik dešimt kartų didesnis už stovėjusį anksčiau – vietoj 38 kvadratinių metrų namo kyla pastatas, kurio plotas – 327 kvadratiniai metrai.
Statybų niekas nedraudė
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai atstovaujantis advokatas Aleksandras Gogolevas neįžvelgė jokių pažeidimų: „Reikia pradėti nuo to, ar tame sklype apskritai galima statyba. Statyba galima, nes anksčiau ten buvo sodyba. Detaliojo plano reikalavimai taip pat nepažeisti.
Išduotas statybų leidimas nepažeidžia tuomet galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo.
Jei kiekvienas valdininkas nustatinės, kuris įstatymas viršesnis, bus teisinis chaosas.“
Teisininkas siūlė nepamiršti ir Konstitucijos, kuri saugo asmens nuosavybę: „Jeigu E.Dragūnas turi suderintą statybos projektą, kodėl jam turėjo būti uždrausta juo pasinaudoti?“
Griovimai gali kainuoti 6 milijonus eurų
Neringos savivaldybė užpernai sulaukė žinios, kad kartu su VTPSI turi sumokėti teismo priteistus 1 milijoną 200 tūkst. eurų.
Tokia suma įvertinti nuostoliai, kuriuos patyrė žuvų restorano Juodkrantėje savininkai, teisėtai įsigiję pastatą, o paskui teismo priversti jį nugriauti.
Žuvų restoranas nendrių stogu ant Kuršių marių kranto iškilo 2005 metais ir veikė iki 2012-ųjų, o 2013-aisiais jį nugriovė buvęs savininkas. Jo ieškinyje apskaičiuota, kiek kainavo projekto įgyvendinimas, statybos, griovimo darbai.
Poilsiautojų mėgtą restoraną primena tiktai entuziastų pastatytas paminklas korumpuotiems biurokratams.
Šalia nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje stovi du gyvenamieji namai, kurie taip pat teismo sprendimu turi būti sulyginti su žeme.
Žmonėms gresia netekti savavališkomis statybomis pripažintų namų, o verslininkai, kurie teismo sprendimu turi grąžinti pinigus už butus, bankrutavo.
Apskaičiuota, kad Neringoje nugriovus visus neva neteisėtai pastatytus pastatus mokesčių mokėtojams tektų už tai sumokėti maždaug 6 milijonus eurų.
