„Būdama namuose išgirdau didžiulį trenksmą. Pirma į galvą dingtelėjusi mintis – kur nors visai netoli įvyko automobilio avarija arba sprogo padanga. Tačiau netrukus pamačiau, kad mano buto balkonas sugriuvo“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo M.Daukšos gatvės 51-ajame daugiabutyje įsikūrusi Kristina.
Jauna moteris su siaubu prisiminė praėjusią savaitę įvykusį incidentą. Su savo artimaisiais ji mėgdavo pasėdėti šiame balkone – seno įpročio šeima neketino keisti ir tą ketvirtadienį. Laimei, konstrukcijos neatlaikė tuo momentu, kai į balkoną niekas dar nebuvo įžengęs.
Stambūs betono luitai ir nulūžusi pati balkono konstrukcija grasino ir praeiviams.
„Mano namai – netoliese, Palangos gatvėje. Kasdien einu M.Daukšos gatve pro tą vietą, kur išgriuvo balkonas. Gerai, kad tądien išėjau vėliau, – balkoną pamačiau jau išvirtusį, buvo likusios tik metalinės grotos“, – pasakojo senamiesčio gyventoja Violeta Miklaševičienė.
Pirmame aukšte įsikūrusio grožio salono darbuotojai taip pat atkreipė dėmesį, kad balkono griūtis galėjo sukelti labai sunkių, net tragiškų pasekmių. Prieš pat nulūžtant konstrukcijai į įstaigą įžengė klientė. Betoninės grindys pakibo ties šio salono durimis ir užtvėrė įėjimą.
Balkonai remontuoti seniai
Dviejų aukštų mūrinis daugiabutis, kuriame įvyko avarija, yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų registrą.
Šis namas statytas dar XIX amžiuje, o atnaujintas 1921 metais.
Paveldosaugininkai negalėjo pasakyti, ar jau tada buvo balkonai, tačiau jų amžius gali siekti apie 80–90 metų.
Balkonai pastarąjį kartą buvo remontuojami maždaug 1973 metais – suprantama, juos vėl reikia tvarkyti.
Daugiabutyje iš viso yra 18 butų, įrengti 7 balkonai. Pastarieji taip pat yra pripažinti kultūros paveldo objektais dėl savo autentiško stiliaus, metalinių ažūrinių turėklų ir gelžbetoninio pado.
Grėsmę kelia ir kiti?
Visus M.Daukšos gatvės 51-ojo daugiabučio reikalus sprendžia bendrija. Namo gyventojai daugiau kaip prieš pusmetį tarėsi dėl balkonų remonto.
Pasak bendrijos pirmininko Gedimino Zakšausko, po susirinkimo visi septyni balkonai buvo nudažyti ir aptinkuoti.
Taip pat buvo pasirūpinta dalies balkonų hidroizoliacija.
Vienas iš dviejų balkonų, kuriame iki praėjusios žiemos nespėta įrengti apsaugos nuo vandens, praėjusią savaitę išlūžo.
Manoma, kad balkonas suiro būtent dėl kritulių poveikio, – nupuvusi metalinė sija neatlaikė konstrukcijų naštos.
„Norint sužinoti balkonų būklę, ko gero, reikia atlikti jų ekspertizę ir gavus išvadas pradėti remonto darbus. Ar įmanoma tiksliai nustatyti, kas negerai, pasakytų statybos specialistai.
Išlūžęs balkonas iš išorės atrodė gerai – net negalėjai įtarti, kad jį reikia skubiai tvarkyti. Maniau, kad kai kurių kitų namo balkonų situacija blogesnė.
Šalia išvirtusio balkono yra dar vienas, jo apačia pavojingai pasvirusi“, – pasakojo antrame daugiabučio aukšte gyvenantis Olegas Kovolkovas.
Ketinama kviesti ekspertus
Po griūties susizgribta atlikti likusių balkonų ekspertizę. Dėl jos bus sprendžiama bendrijos susirinkime, kuris turėtų būti surengtas po pusantros savaitės.
G.Zakšauskas nebuvo tikras, ar net ir įvykus nelaimei dauguma gyventojų sutiks mokėti už balkonų ekspertizę.
„Pirmo aukšto patalpų savininkai, įsirengę savo firmas, norėtų, kad balkonai, stogas ir kitos konstrukcijos būtų sutvarkytos, jie nedvejodami sutiktų skirti savo lėšų.
Tačiau nemažai daliai gyventojų, įsikūrusių antrame aukšte, balkonų ekspertizė ir remontas gali būti per brangus. Nežinia, ar žmonės pajėgs sumokėti tiek pinigų.
Gyventojai nori, kad apačioje įsikūrę verslininkai mokėtų didesnę dalį už balkonus, tačiau pastarieji nesutinka. Todėl per susirinkimus vyksta tik ginčai, ryžtingesnių sprendimų nepavyksta priimti“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Kiekvieno balkono kapitalinis remontas kainuotų apie 2–3 tūkst. eurų, o jei paaiškėtų, kad ten viskas išpuvę ir reikia statyti naują balkoną, suma padidėtų iki 4–5 tūkst. eurų.
Daugeliui namo gyventojų tai, pasak bendrijos pirmininko, ne pagal kišenę, tačiau bent jau ekspertizę atlikti būtina, kad būtų aiški tikroji padėtis.
Gyventojai per ilgai delsė
Norint pradėti balkonų remontą, reikia gauti Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovų raštišką pritarimą.
Pasak KPD Kauno skyriaus vyriausiosios valstybinės inspektorės Astos Naureckaitės, gyventojai iš pradžių turėtų kreiptis į atestuotus statybos ekspertus ir konstruktorius.
Ekspertai įvertintų balkonų būklę, o konstruktoriai pateiktų avarinės būklės objekto darbų aprašą.
Nustačius, kad reikia remonto, kultūros paveldo specialistai, įvertinę situaciją, sutikimą duotų per 1–2 savaites. A.Naureckaitė stebėjosi, kodėl namo savininkų bendrija taip ilgai delsė iš esmės tvarkyti balkonus.
„Gyventojai galėjo mums pranešti apie balkonų būklę – tada drauge būtume ieškoję išeities“, – tvirtino inspektorė.
Paveldosaugininkai žadėjo artimiausiu metu paraginti namo gyventojus kuo skubiau imtis balkonų tvarkymo.
Už nepriežiūrą – baudos
Kaune iš viso yra 1327 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, iš jų maždaug pusė – pastatai.
A.Naureckaitė negalėjo pasakyti, kiek yra tvarkytinų balkonų senovinio stiliaus statiniuose, tačiau jų gali susidaryti dešimtys.
Šių statinių būkle ir priežiūra privalo rūpintis jų savininkai.
Už kultūros paveldo objektų nepriežiūrą šeimininkams yra numatytos baudos – privatiems asmenims nuo 150 iki 300 eurų, o juridiniams asmenims reikėtų pakloti nuo 300 iki 860 eurų.
Kaune apstu pavyzdžių, kai ir į Kultūros paveldo registrą neįtrauktuose daugiabučiuose iškyla problemų dėl balkonų, kurių būklė avarinė arba bent jau tvarkytina.
Kliūtis – užsispyrimas?
Pasak „Kauno centro būsto“ direktorės Jurgitos Jurevičiūtės-Balčiūnaitienės, daugiabučių administratoriai nuolat vykdo gyventojų apklausas dėl balkonų remonto.
„Mūsų prižiūrimuose namuose yra apie 340 balkonų, kuriuos reikia tvarkyti, dalies jų būklė – avarinė. Artimiausiu metu ketiname pradėti tvarkyti balkonus dviejuose namuose, jau esame gavę gyventojų pritarimą“, – pasakojo daugiabutį administruojančios įmonės direktorė.
Balkonai yra bendroji namo konstrukcija – jie nepriskiriami prie atskirų butų ar patalpų. Daugiabučius administruojančios bendrovės gali teikti siūlymus dėl balkonų tvarkymo, tačiau sprendimus priima būstų savininkų dauguma.
Administratorius turi teisę savarankiškai pasirūpinti pavojų keliančių konstrukcijų ekspertize, tačiau remonto darbų be gyventojų sutikimo atlikti negali.
„Nuolat susiduriame su gyventojų pasyvumu, jie atsisako pritarti remonto darbams. Pagrindinė atsisakymo priežastis – dalis bendraturčių neturi balkono, bet už remontą vis tiek jiems reikėtų mokėti, nes tai bendros konstrukcijos“, – „Laikinajai sostinei“ tvirtino „Kauno centro būsto“ vadovė.
Centro seniūnijos daugiabučiai patenka į saugomo kultūros paveldo teritoriją, todėl darbams keliami specialūs reikalavimai – reikia parengti projektą, gauti statybos leidimą.
Be bendraturčių sutikimo stringa bet kokių dokumentų parengimas ir suderinimas – vežimas nejuda iš vietos.
Žmonės nenori tvarkytis ir dėl nemažos darbų kainos.
Daugiausia griūčių – miesto centre
Grėsmingos balkonų griūtys ir jų avarinė būklė fiksuojamos beveik kasmet.
Šių metų balandžio 3 dieną Šakių gatvės 3-iajame name nukrito dalis balkono, o kita dalis liko pavojingai kaboti. Nuo medinio dviejų aukštų namo nukrito gelžbetoninė balkono dalis, grindys.
2015 metų liepos 9 dieną Laisvės alėjoje tinko gabalai ėmė kristi praeiviams po kojomis nuo antrame aukšte esančio balkono.
Prieš trejus metus didžiulę grėsmę kėlė S.Daukanto gatvėje esantis 8-asis gyvenamasis namas, kuriame yra 30 butų. Dėl avarinės balkonų būklės į juos buvo baisu net išeiti.
2013 metų rugpjūčio 2 dieną Laisvės alėjoje nuo 76-ojo namo balkono nukrito didelis tinko luitas – laimei, niekas tuo metu nėjo pro šalį.
2009 metų kovo 4 dieną Laisvės alėjoje, prie kino teatro „Romuva“, nukritęs balkonas vos nesutraiškė šalia stovinčio automobilio.
Iškilus grėsmei tvarkyti paprasčiau
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Balkonų ekspertizei atlikti jokių atskirų leidimų ar sutikimų nereikia. Kultūros paveldo objekto restauravimo ar remonto darbai vykdomi parengus tvarkybos darbų projektą ir gavus Kultūros paveldo departamento arba savivaldybės paveldosaugos padalinio, jei objektas saugomas savivaldybės, išduotą leidimą.
Ekspertus turi užsakyti pati namo bendrija. Jie įvertina balkonų būklę, jei reikia, ir pastato konstrukcijų būklę, surašo ekspertizės aktą ir darbus, kuriuos reikia atlikti.
Kiekvienas gyvenamasis daugiabutis privalo turėti savo techninį prižiūrėtoją, kuris nuolat tikrintų statinių konstrukcijų būklę ir organizuotų defektų šalinimą.
Pastato balkonai yra priskiriami prie bendro naudojimo statinio konstrukcijų. Visi namo gyventojai yra lygiai atsakingi už balkonų būklę, nesvarbu, ar iš jų buto galima į juos patekti.
Labai gaila, kad M.Daukšos gatvėje esančio, kultūros paveldo objekto statusą turinčio pastato gyventojai nesikreipė dėl dalyvavimo savivaldybės paveldotvarkos programoje, nes būtume galėję finansuoti iki pusės tokio objekto tvarkybos darbų išlaidų.
Avarijos grėsmės šalinimo procedūra yra nustatyta paveldotvarkos reglamente – esant neatidėliotinam atvejui, iškilus grėsmei žmonių gyvybei ar kad pastatas gali sugriūti, būtini darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo, tačiau parengus jų aprašą ir, esant būtinybei, šių darbų schemą.
Apie neatidėliotiną grėsmės pašalinimo darbų vykdymą reikia ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios pranešti ir jų aprašą pateikti Kultūros paveldo departamento teritoriniam padaliniui.
KPD atstovai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pranešimo gavimo privalo patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus, juos įvertinti, derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, teikti konsultacijas, kaip toliau organizuoti darbus.“
