Paskutinis per finansų krizę pradėtas ir nebaigtas statyti daugiabutis šią savaitę galėjo sulaukti naujų pirkėjų.
Prieš aštuonerius metus, kai Trinapolio gatvėje buvo pradėti kloti šio namo pamatai, norinčiųjų jame gyventi netrūko. Nors pastato statybos dar nebuvo net įpusėjusios, jame buvo rezervuoti beveiki visi butai.
Bet užstatą už naujus butus sumokėję pirkėjai į juos taip ir neįsikėlė, o 26 vilniečiai neatgavo net dalies sumokėtų pinigų.
Prieš varžytynes – nelaimė
Didžiulį, beveik 8 tūkstančių kvadratinių metrų, nebaigtą statyti daugiabutį prieš porą savaičių buvo planuojama parduoti varžytynėse. Nepavyko.
Kol kas apleista statybvietė domina tik benamius ir nuotykių mėgėjus. Vieną jų neseniai teko gelbėti ugniagesiams.
Po apleistą pastatą vaikščiojęs 18-metis jaunuolis nukrito maždaug iš 12 metrų aukščio ir patyrė sunkių sužalojimų. Kad susižalojusį nelaimėlį galėtų nukelti iš septinto aukšto, greitosios pagalbos medikai į pagalbą pasikvietė ugniagesius.
Sunkiai sužalotą, bet sąmonės nepraradusį jaunuolį gelbėtojai nukėlė ir nunešė į medikų automobilį.
Vaikinas dėl daugybės kūno sužalojimų gydomas ligoninėje. Paaiškėjo, kad patyrinėti nebaigtą statyti namą panoro netoliese gyvenantis jaunuolis.
Galėtų užbaigti per metus
Ar vaiduokliu tampantis ir beveik aštuonerius metus statybininkų nematęs pastatas dar gali virsti gyvenamuoju namu?
Šį daugiabutį pradėjusios statyti, bet bankrutuojančios bendrovės „Egvilta“ vienas savininkų Marius Rainys įsitikinęs, kad per metus įmanoma šį pastatą užbaigti ir jame vėl parduoti butus.
M.Rainys neatmetė, kad apsigyventi jame norėtų ir dalis pinigus praradusių butų pirkėjų.
Nieko kita bankrutuojanti statybų bendrovė jiems pasiūlyti negali.
Sustabdė paskutinę minutę
Nusivylusiems butų pirkėjams atgauti pinigus mažai vilčių net pardavus namą varžytynėse, kurios buvo sustabdytos likus pusvalandžiui iki jų pabaigos.
Stabdyti varžytynes paprašė „Egvilta“, nes kilo neaiškumų, ar į teismo nustatytą kainą – 2,8 milijono euro – įtrauktas PVM.
„Kaina keistųsi apie pusę milijono eurų, o tai gali būti labai skausminga butų pirkėjams. Siekiame, kad po varžytynių neliktų jokių teisinių ginčų ir nebūtų galimybės jų apskųsti“, – aiškino M.Rainys.
Dar prieš skelbiant varžytynes šis verslininkas piktinosi, kad pastatą bandoma parduoti per pigiai. Jis stebėjosi, kad jo kainą nustatė „Egviltos“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nors tai paprastai sprendžiama kreditorių susirinkime.
„Patrauklus turtas bankroto administratorių ir jiems talkinančių teisėjų pastangomis paverstas beverčiu, o tada jį mėginama pusvelčiui pasisavinti – parduoti saviems“, – svarstė M.Rainys.
Verslininkas įsitikinęs, kad, pardavus pastatą už tokią kainą, avansą už butus sumokėję gyventojai atgautų tik nuo 10 iki 25 procentų sumokėtos sumos.
Pasiūlė kitus butus
Naujus butus tarp Žirmūnų ir Baltupių norėję įsigyti pirkėjai už juos avansu buvo sumokėję nuo 10 iki 30 tūkstančių eurų.
Vienas „Egviltos“ savininkų M.Rainys teigė, kad atsiskaityti su butų pirkėjais buvo bandoma dar tuomet, kai užklupus finansų krizei bendrovė atsidūrė ant bankroto ribos.
Tačiau grąžinti jiems pinigų esą neleido lizingo bendrovė, kuriai už paskolą buvo užstatytas šis namas.
Sustojus statyboms pas „Egviltos“ savininkus pradėjo plūsti pasipiktinę ir ašaras liejantys pirkėjai.
„Tiems, kurių situacija buvo blogiausia, pasiūlėme butus kituose mūsų pastatytuose namuose. Kad atsiskaitytumėme su darbus atlikusiais rangovais, pardavinėjome savo asmeninį turtą.
Tikėjomės, kad iš tos krizės išbrisime, bet dėl skolų visos bendrovės sąskaitos buvo areštuotos“, – statybų bendrovėms sunkius laikus prisiminė M.Rainys.
Pirkėjus atbaido bylos
Dauguma per krizę Vilniuje sustojusių statybų jau užbaigtos, tačiau šis 125 butų namas Trinapolio gatvėje investuotojų nesulaukė.
M.Rainys įsitikinęs, jog dėl to kalti bankroto administratoriai, kurie bendrovę įvėlė į nesibaigiančią teismų karuselę.
„Kiek žinau, šiuo pradėtu statyti pastatu domėjosi ne viena didelė statybų bendrovė, bet visi prašė tik vieno – užbaigti bylas“, – pasakojo M.Rainys.
Atgauti įmokas – mažai vilčių
Karolis Rugys
Advokatas
„Už naujus butus avansą sumokėję pirkėjai paprastai nebūna pasirašę pas notarą patvirtintų pirkimo ir pardavimo sutarčių.
Statybų bendrovėms iškėlus bankroto bylą ir pardavus turtą varžytynėse, jie lieka tik trečiosios eilės kreditoriai.
Vadinasi, jei turtas bus parduotas varžytynėse pirmiausia savo dalį atsiims bankas ar kreditą suteikusi bendrovė, vėliau „Sodra“ ir statybos rangovai, dar atlyginimą išsimokės bankroto administratorius.
Paprastai bankrutuojančios statybų bendrovės daug turto neturi, todėl atrodo, kad butų pirkėjams nieko ir nebeliks.
Teorinė galimybė atgauti pinigus liktų tuo atveju, jei bankroto administratorius įrodytų, kad bankrotas buvo tyčinis, ir prisiteistų pinigų iš statybų bendrovės savininkų ar vadovų.
Kita situacija, jei tiesiog buvo prasilenkta su verslo logika. Iš to, kokią informaciją turime, reikia pripažinti, kad gyventojai buvo apgauti, o jų ateitis – miglota ir paini.
Prieš kelerius metus turėjau panašioje situacijoje atsidūrusią klientę. Moteris visą gyvenimą kaupė pinigus, kad nupirktų dukteriai butą, bet liko ir be buto, ir be pinigų. Galėjau siūlyti jai ir toliau bylinėtis teismuose, tačiau tai užima daug laiko ir kainuoja daug pinigų. Teoriškai yra galimybė įrodyti nelabai sąžiningus tokių verslininkų veiksmus ir bylą laimėti. Tačiau jei bankrutavusi įmonė neturi jokio turto, tai bus tik moralinė pergalė.“
