Kauno savivaldybė šį konkursą rengia su tokių konkursų profesionalais – Didžiosios Britanijos bendrove „Malcolm Reading Consultants“.
Kaip atrodys garsiausiam Lietuvos menininkui skirta profesionalios muzikos šventovė, paaiškės jau šį rudenį.
Antrą tokio lygio tarptautinį konkursą Kauno užsakymu rengianti konsultacijų bendrovė „Malcolm Reading Consultants“ yra garantas, kad savo idėjas pateiks geriausi pasaulio architektai. Jų siūlymų laukiama iki rugsėjo 6 dienos.
Tuomet visus darbus bus galima išvysti „Žalgirio“ arenoje, o rugsėjo 26–28 dienomis tarptautinė konkurso komisija paskelbs galutinį savo spendimą.
„Europa nusprendė, kad mūsų miestas 2022 metais taps Europos kultūros sostine, todėl turime kaip reikiant pasistengti. Pirmoji Lietuvoje tarptautinius reikalavimus atitinkanti koncertų salė taps labai svarbiu žingsniu šiuolaikiško miesto keliu einančiam Kaunui“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tikisi brandesnių darbų
„Pirmasis konkursas, per kurį sukvietėme geriausius pasaulio architektus ieškoti „Mokslo salos“ vizijos, buvo labai vertinga patirtis. Išmokę tam tikras pamokas, dabar tikimės sulaukti dar didesniu brandumu pasižyminčių darbų“, – teigė architektas, Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis.
Koncertų centrą planuojama statyti ant Nemuno kranto, netoli Vytauto Didžiojo tilto. Pasak J.Audėjaičio, parinkta M.K.Čiurlionio koncertų centro vieta toliau plėtoja XXI amžiaus Kauno miesto centro formavimo idėją.
Kairiajame Nemuno krante iškilsiantis centras duos postūmį visai aplinkinei teritorijai. Kauno miesto savivaldybė jau turėjo darbo su bendrove „Malcolm Reading Consultants“ patirties.
Ji praėjusiais metais surengė pirmą Lietuvoje tokio lygio architektūrinį konkursą, kurio metu viso pasaulio architektai siūlė idėjas, kaip turėtų atrodyti Nemuno saloje planuojamas mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“.
Tąkart į kvietimą dalyvauti atsiliepė net 145 architektų komandos iš viso pasaulio. „Kaunas – gyvas, besiplečiantis, atviras ir dinamiškas miestas. Jo gyventojai vertina kultūrą, dizainą ir menus, o miesto valdžia turi ambicingų užmojų. Šiuolaikiška koncertų salė yra būtinas europietiško miesto atributas. Tai ypač aktualu miestui, kuris laimėjo Europos kultūros sostinės titulą“, – teigė bendrovės „Malcolm Reading Consultants“ vadovas Malcolmas Readingas.
Bendradarbiaudami su Kaunu britai parengė koncertų centro projektavimo sąlygas, nustatė architektūrinio vertinimo kriterijus, teikė konsultacijas dėl komisijos sudėties, viešai paskelbė konkursą specialiai jam skirtame tinklalapyje ir koordinuos konkurso eigą.
Subūrė žinomus vertintojus
Architektūrinių idėjų konkurso darbų atranka rūpinsis devynių narių tarptautinė vertinimo komisija, du trečdalius jos sudaro architektai.
Tarp komisijos narių – architektė Ingela Larsson (Danija), architektas Danielis Rosbottomas (Didžioji Britanija), akustikos dizaineris Neilas Woodgeris (Didžioji Britanija), lietuviai architektai Edgaras Neniškis ir Gražina Janulytė-Bernotienė bei vienas ryškiausių Lietuvos dirigentų Modestas Pitrėnas.
Konkurso rengėjams komisijoje atstovaus Kauno vicemeras Povilas Mačiulis, Kauno miesto tarybos narys architektas J.Audėjaitis ir M.Readingas, vadovausiantis visam komisijos darbui.
Taps lietuvių traukos vieta
„Apmaudu, jog per pastarąjį šimtmetį nepastatėme nė vienos normalios koncertų salės – tai didžiulė visų mūsų gėda. Šis centras – tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo, kiek mums rūpi ir kas mus sieja su Vakarų kultūra, su dviejų tūkstančių metų civilizacija, prie kurios save priskiriame“, – kalbėjo garsus dirigentas M.Pitrėnas.
Anot menininko, koncertų centro erdvė turi būti demokratiška ir tapti lietuvių traukos vieta, kurioje sugyventų aukštasis menas, subkultūros, vyktų parodos, įvairūs lauko projektai ar tiesiog būtų galima pasigrožėti nuostabia panorama.
„Kaip galima netrokšti geros akustikos salės, kurioje būtų atliekami didelės apimties kūriniai? Kur šiandien būtų galima susodinti šimto žmonių orkestrą, chorą? Kol kas šalyje tokios erdvės neturime. Visi mūsų muzikai, kurie yra matę pasaulinio lygio salių, seniai svajoja apie tokią erdvę“, – sakė M.Pitrėnas.
Statybų pabaiga – 2022 metais
M.K.Čiurlionio koncertų centro planuojamas plotas sieks apie 20 tūkst. kv. m. Pastato patalpų plotas sudarys 11,7 tūkst. kv. m, o 8,6 tūkst. kv. m bus skirta požeminei automobilių stovėjimo aikštelei.
Pastatą sups sukurtos viešosios erdvės: aikštė prie įėjimo į pastatą, parkas su lauko renginių erdvėmis, paupio pėsčiųjų ir dviračių takai, uostas turistiniams laivams.
Koncertų centrą Kaunas planuoja atidaryti 2022 metais, kai miestas bus Europos kultūros sostine. Iki šiandienos Kaunas yra atlikęs visus reikiamus namų darbus: išsirinkęs vietą, parengęs detalųjį sklypo planą, atlikęs galimybių studiją ir užsitikrinęs pradinį finansavimą.
Po architektūrinių idėjų konkurso vyks derybos su nugalėtojais, kurie parengs techninį statybos projektą. Po kito konkurso išsirinkus rangovus, liks tik statybos darbai. Koncertų centro aplinkai Kaunas yra numatęs pradinį 3,5 mln. eurų ES fondų finansavimą.
Pavadinimą planuojamam centrui išrinko patys kauniečiai šių metų pradžioje paskelbtoje apklausoje.
Dauguma apklausos dalyvių buvo už tai, kad koncertų centras būtų pavadintas vieno žymiausių visų laikų Lietuvos kompozitorių ir dailininkų, chorvedžio ir kultūros veikėjo M.K.Čiurlionio vardu.
