Ją skandina ir visagalių sostinės valdininkų draudimai, vėjais paleidžiantys valstybės pinigus ir keliantys klausimą: ar gamta čia saugoma nuo žmonių, ar žmonės – nuo gamtos?
Draudimai žlugdo Lietuvos perlą
Poilsiautojai, liepą užplūsiantys Nidą, vėl kraipys galvas matydami, kad čia metai iš metų niekas nesikeičia, išskyrus vis didėjančias kainas. Tebekėpso dešimtmečius prestižinį kurortą bjaurojančios sovietinės baisenybės ir medžiais užauga būsimi sveikatingumo centrai.
„Uždrausti jachtų uosto rekonstrukciją, nes burės gali užstoti smėlio kopą“. Krantinę išgrįsti medinėmis trinkelėmis. Negalima įkurti viešbučio, nes čia žmonės negyveno“.
Gal reiktų šiuos Saugomų teritorijų tarnybos valdininkų reikalavimus ir draudimus išrašyti Nidoje aukso raidėmis specialioje lentoje ateities kartoms, kad žinotų, kam turėtų būti dėkingos už nuo žmonių „išsaugotą“ Neringą? – klausiu Neringos mero Dariaus Jasaičio.
– Jūs teisi. Bet pradėkime nuo to, kad Nidoje poilsiautojai ras naujovių. Senjorai galės vaikščioti naujais maršrutais, – šypsosi meras.
– Senjorai nelabai turi už ką ilsėtis Nidoje. Bet jaunoms šeimoms su vaikais taip ir neatsirado žaidimo kambarių, kavinės. Vaikams nėra kuo užsiimti, kai Nidoje kartais ir lyja? Nekalbu apie vakarines darželio grupes su auklėmis.
– Yra naujovė. Vaikai nuo 7 iki 14 metų galės lankyti sporto mokykloje vasaros stovyklą, kur išmoks buriuoti, orientacinio sporto. Meno mokykla organizuoja užsiėmimų. Galima vaikus atvesti į darželį. Aišku, viskas mokama. Negalime rasti vakarinių auklių ar įsteigti šunų viešbučio, nes niekas nenori 2 mėnesių darbo.
– Keista, o studentai, moksleiviai, kurie išlekia padirbėti į Ispanijos kurortus?
– Deja, deja... Nidoje brangi nuoma, kur jie gyventų? – padejuoja Neringos meras.
Smaugs kainos
Iš tiesų, ir šiemet poilsiautojus smaugs kainos. Vidutiniškai už dvivietį kambarį per dieną reiks pakloti 50–70 eurų, už dviejų kambarių butą šeimai – 100, 200 eurų. Naktis apartamentuose gali kainuoti kaip vidutinio pensininko visa pensija – iki 300 eurų. Tai yra, kas buvo litais, virto eurais.
Pridėkime dar kelto mokestį (11–18 eurų) ir įvažiavimo mokestį (20 eurų), pietus kavinėje, kurie 4 asmenų šeimai kainuos apie 60 eurų (su alumi ar vynu), ir išeis tokia suma: už 10 kartais lietingų dienų šeima sumokės vidutiniškai 2000 eurų, jei dar norės valgyti ryte ir vakare, o vaikai – ledų.
Palyginsiu Ispanijos Alikantės regiono kurortų kainas. Balandžio pradžioje, kai viskas žydi, už trijų kambarių ir didžiulės verandos apartamentus su baseinu, ant jūros kranto, nuomą mes, keturi asmenys, sumokėjome 600 eurų.
Ne, ne už naktį. Už 10 dienų! Ir dar užbersiu druskos – vietiniame „Lidle“ viskas buvo trečdaliu pigiau nei Lietuvoje. Nors sezonas, kai suplūsta poilsiautojai, ten trunka tik 3–4 mėnesius.
O jei Nidoje pageidausite nusipirkti dviejų kambarių butą suplosite 120 000–160 000 eurų. Ir Alikantėje, ir Tenerifės, Fuertoventūros salose už tokią kainą lietuviai įsigyja po du butus. Vieną sau, kitą nuomai.
Kodėl Neringoje taip brangu?
Todėl, kad sezonas tik du mėnesiai.
Kodėl toks trumpas?
Todėl, kad ten nėra ką veikti.
Kodėl nėra uždaro baseino, SPA, pramogų centro?
Todėl, kad neleidžiama nei statyti naujų, nei restauruoti senų griuvenų.
Kodėl neleidžiama?
Tai ir mėginu išsiaiškinti su Neringos meru D.Jasaičiu.
Mistinis terapijos centras
Pušelėm ir berželiais apaugę didžiulio pastato griuvėsiai prie jūros jau seniai galėjo virsti visus metus veikiančiu Jūros terapijos centru. Nevirs gal dar dešimtmetį.
– Tai galėtų būti Neringos perliukas. Jei Saugomų teritorijų tarnyba leistų investuotojams įsirengti ir viešbutį. „Negalima, nes čia senovėje žmonės niekada negyveno“, – atkerta tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė, tęsdama buvusios direktorės, o dabar taip pat pavaduotojos Rūtos Baškytės politiką.
Bet gal reiktų atsisukti į šiandieną?
Investuotojai žino, kad jokio SPA neišlaikys, jei nebus kartu ir SPA dotuojančio viešbučio su pakankamai vietų.
Turime dar 2012 metais patvirtintą detalųjį planą, nuostabų architekto Gintauto Natkevičiaus projektą. Komplekso nesimatytų nei nuo Parnidžio kopos, nei net iš lėktuvo, kaip reikalauja tarnyba. Viskas suderinta su gamtosaugininkais. Bet investuotojai neina, kol negauna leidimo viešbučiui. Jie yra vieninteliai, galintys prikelti pastatą, nes ES pagal naujus įstatymus SPA statybų kurortuose neberemia. Ir tas monstras dar ilgai toks stovės, nes pačiu geriausiu atveju naujus leidimus projektuoti tą pastatą gautume tik po 3–4 metų tąsymosi.
Tad apie kai kurių valdininkų sveiką protą galima padiskutuoti, – įsitikinęs Neringos meras.
Užkerėtasis „Agilos“ pastatas
Galima suprasti Saugomų teritorijų tarnybą. Jos pareiga, matyt, saugoti gražią gamtą nuo žmonių, o žmones – nuo gamtos. To betrūko, kad po pušyną prie pat jūros sveiku oru kvėpuotų Lietuvos piliečiai. Bala nematė tos sveikatos! Bet kodėl taip ir nerestauruojamas sovietmečio „šedevras“ – Nidos kultūros centras „Agila“, stovintis miestelio centre?
Juk jau prieš šešerius metus plačiai buvo ištrimituota, kad stovės architektūros šedevras, viešai demonstruoti projektai.
– Buvo žymių architektų projektų net su terasomis, želdiniais ir kavinėmis ant stogo. Kur viskas dingo, mere?
– Buvo, bet... Savivaldybė vizualizacijos projektui buvo skyrusi 100 000 litų. Dabar „Agila“ liks panaši. Tik toks projektas tiko Saugomų teritorijų valdininkams. Bus multifunkcionalus kultūros centras su transformuojama scena, žiūrovų sale. Kad čia galėtų vykti ir koncertai, ir parodos, ir pavyzdžiui, šachmatininkų turnyrai, nes šie trunka net kelias savaites, o Nida jiems būtų unikali vieta.
– Bet pastatas kaip užkerėtas – jo vis nėra, nors statybai buvo skirti milijonai?
– Nestovės gal dar penkmetį. Lėšos buvo skirtos iš Valstybės investicinio fondo per Kultūros ministeriją – 8 mln. eurų. Statyba turėjo pasibaigti šiemet. Saugomų teritorijų tarnybos nerangumas įvėlė į projektą sužlugdžiusius terminus. Instancijos sako – čia viskas turi būti kitaip.
Mes sutinkame, jei būtų pakankamai pinigų. Turime išlaikyti scenos, akustikos, aukščio standartus. Salė bus transformuojama, nes tai bus vienintelis, universalus kultūros centras Neringoje. Todėl kėdės turi važinėti žemyn arba aukštyn. Žemyn negalime leisti, nes apačioje vanduo, tai labai pabrangintų statybą, kuri Neringoje ir taip beprotiškai brangi.
– Tai pakelkite jas viršun.
– Taip ir norime padaryti. Bet negalima! Nes pastatas paaukštėtų keliais metrais. Rauskitės į žemę! Bet tam neužtenkame lėšų. Ar tie reikalavimai neprasilenkia su sveiku protu?
Ne mažiau bukas ir priešgaisrinės tarnybos reikalavimas. „Agilai“ trūksta 30 metrų iki marių vandens, ir dėl to 300 000 eurų brangsta projektas, nes reikia statyti vandens rezervuarus. Mums pigiau būtų marias prakasti tuos 30 metrų.
Manau, kad negalime visur bukai laikytis tų pačių reikalavimų, tarnyba turėtų taikytis prie esamų sąlygų, padėti mums, o ne aklai viską drausti.
O dabar viso projekto vertė jau 15 mln. eurų.
Statybos sutartys baigiasi šių metų gale, jų pratęsti nebegalime. Jei Vyriausybė nesiims veiksmų – nauja katastrofa. Nes turėsime ieškoti naujų rangovų. O jei senieji paduos mus į teismą, ten murkdysimės kelerius metus.
Prieplauka grožėsimės kitąmet?
– Kai viso pasaulio šachmatų didmeistriai savo jachtomis suplauks į Nidos uostą, čia išvys dešimtmečius riogsančią plakatais, reklamomis ir antenomis, plastiko gabalais apkabinėtą prieplauką, Nidos gėdą. Kada pagaliau turėsite normalų pastatą, o ne turgaus palapinę primenančią baisenybę?
– Kitais metais.
– Tikrai?
– Neringoje nieko nebūna tikrai. Ta jūsų įvardinta baisenybė vis dar saugoma Kultūros paveldo. Dabar prieplauka turi naujus savininkus, verslininkus iš Marijampolės. Jie pakeitė projektuotojus, imasi renovacijos.
– Esate pasakojęs, kad net cementas laiptams ten turi būti tokios pat markės, kaip sovietmečiu.
– Taip ir bus, gal dar yra gyvų žmonių, kurie jį maišė, – juokiasi meras. – Tikimės, kad rudenį prasidės restauravimo darbai. Naujieji savininkai bendravo su Kultūros paveldo departamentu, savivaldybe. Prieplauka bus pritaikyta veikti ištisus metus. Atsiras muitinės ir pasienio patalpos, todėl galės vykti laivyba su Rusija, neapmokestinamų prekių parduotuvė.
Susitvarkys visa teritorija, atrodys nuostabiai. Viską verslininkai daro už savo lėšas.
Nida gaus puikią prieplauką.
– Ir nereikės naujiems savininkams jos nugriauti, nes vieną dieną kažkam šaus į galvą, kad visi leidimai neteisėti?
– Prieplauka atkuriama tokia, kaip buvo, išskyrus naujas įstiklintas patalpas muitininkams ir pasieniečiams.
Po krantine – vanduo
Vakarais Nidos ir Preilos krantinėmis vaikštinėjantys poilsiautojai net neįtaria, kad bet kuriuo metu ji gali įgriūti ir jie atsidurtų vandeny.
Mat atlikus geologinius gręžinius nustatyta, kad ji kabo ore. Tiksliau – plaukia ant vandens.
– Krantinė buvo pastatyta kaip gamtosauginė užtvara nuo marių ant medinių polių, tarp jų užpilta akmenų ir smėlio. Per 60 metų poliai supuvo, vanduo išplovė smėlį. Mes nuolat užtaisinėjame įlūžas, kišame pinigus į vandenį.
Kur prieplaukos visai įlūžo, pavyzdžiui, Preiloje, gyventojai nelegaliai ginasi nuo marių akmenimis, blokais, kad vanduo nenušluotų jų sklypų.
– Tai Kuršių nerija po truputį skęsta lyg Venecija, dingstant kasmet 5–8 milimetrus po vandeniu?
– Kuršių marios ten, kur nėra krantinių, atiminėja mūsų perlą net po metrą kasmet. Turime Neringą gelbėti, darysime techninį projektą ir prašysime Vyriausybės finansavimo.
– Kodėl taip ilgai buvo delsta?
– Vyriausybė prieš dešimtmetį jau buvo sukišusi apie 4 mln. litų, pradėti darbai, kalti nauji poliai. Bet anuometinė Nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė pareikalavo, kad krantinės būtų iš medinių trinkelių, projektą sustabdė.
Reikia savotiškai mąstyti, kad marių krantinė, kai marios ir žydi, ir užnešamos dumblu, būtų medinė!
Ir niekas už tokius svaičiojimus nebuvo nei nuteistas, nei pareikalauta iš jų finansinės atsakomybės.
Ši valdininkė sustabdė ir jachtų uosto restauravimo projektą, kuriam iš ES buvome gavę 120 000 eurų. Tie pinigai nuplaukė. Lenkai buvo gudresni, pasinaudojo, ir jau didžiuojasi naujais uostais.
– Kodėl Nidoje sustabdė?
– Argumentas – tai bus vizualinė tarša.
Esą jei priplauks daugiau jachtų, jos savo burėmis užstos smėlio kopą. Dabar restauruojame uostą už savo pinigus.
– Vis dėlto teršite vizualiai?
– Taip. Bet gal pareikalausime, kad Regatos, kuriai šiemet 60 metų, dalyviai jau vidury marių nusileistų bures, – nusijuokė Neringos meras D.Jasaitis, kasdien kurorte susiduriantis su sunkiai sprendžiamais reikalavimais.
