Prie Panemunės parko 9 val. ryte susirinko kelios dešimtys žmonių. Į A.Smetonos gatvę atvažiavo „Kauno švaros“ darbininkai, policijos pareigūnai, antstolė, Panemunės seniūnė, statytojo advokatas.
Susibūrė ir apie dešimt nelegalios pirties gynėjų. Keli vyrai ir viena moteris neva mėgavosi pirties malonumais.
Jie užstojo pirties duris, sėdėjo viduje, užėmė laiptus ir taip trukdė griovėjams ardyti pastatą.
„Jie neleido įeiti į vidų. Bet durys buvo atrakintos, tai mes tas duris išėmėme“, - kalbėjo „Kauno švaros“ paslaugų valdymo direktorius Steponas Vaičikauskas. Įmonei pavesta išardyti nelegalų statinį.
Moteris, galimai statytojo žmona, ant darbininko ir pareigūno išliejo vandens ir už tai buvo pristatyta į policijos komisariatą.
Jai buvo surašytas protokolas dėl nedidelio chuliganizmo, paskirta 85 eurų bauda.
„Kai antstolė ir policija leido pradėti griauti, mes iškėlėme duris, pasiskirstę į kelias brigadas išėmėme langus. Tada jiems pritrūko pajėgų, be to, policija jiems neleido prieti prie pastato“, - apie pirties gynėjus pasakojo S.Vaičikauskas.
Darbininkai iki savaitgalio ketino visiškai nugriauti pirtį ir nuardyti šalia jos įrengtus takelius bei laiptelius į Nemuną.
„Nulyginsim nuo pavėsinės iki pakrantės (pavėsinė statyta seniūnijos. - Red.). Nuimsime takus, nugriausime laiptus, viską užlyginsim ir paskui ataugs žolė“, - dėstė „Kauno švaros“ paslaugų valdymo direktorius.
Iš pirties paimtus daiktus ir nuluptą medieną jis žadėjo grąžinti pirties statytojui.
Skaičiavo nuostolius
Pirties statytojas, mažosios bendrijos „Darna kūnui“ vadovas Vytautas Vitkauskas buvo pasipiktinęs.
„Pirtis stovi šešerius metus. Kaip galima ateiti ir nugriauti?“ - klausė pirties šeimininkas.
Jis kategoriškai neigė faktą, kad leidimai statybai nebuvo gauti. „Jie negali sakyti, kad pirtis nelegali. Jie tiesiog vartoja šituos terminus. Šitoje pirtyje maudėsi tam tikri žmonės, kurie nepatiko dabartinei valdžiai. Tai – susidorojimas“, - aiškino V.Vitkauskas.
Pirties statybos jam esą kainavo apie 120 tūkst. litų. „Toks ieškinys bus pateiktas Kauno miesto savivaldybei už šito pastato suniokojimą“, - tikino kaunietis.
Gali būti, kad jam teks sumokėti ir už pastato nugriovimą.
Vyras yra paėmęs paskolą pirties statybai. „Dar pusantrų metų reikės atidavinėti. Neįsivaizduoju, kaip reikės grąžinti“, - apmaudavo V.Vitkauskas.
Paklaustas, ką darys nugriovus pirtį, kurią iki šiol nuomodavo, jis dėstė: „Kursiu visuomeninę organizaciją, kuri palaikys emigruojančius žmones. Skatinsiu, kad niekas Lietuvoje nepradėtų verslų. Bėkit, kol dar jauna esat.“
Nuotekos iš pirties – į Nemuną?
Kauno miesto taryba paskutinį ultimatumą griauti pirtį pateikė birželio viduryje.
„Pirties statytojas buvo gavęs leidimą šioje vietoje pastatyti kilnojamąją pirtį. Vėliau prašė leisti atsivežti didesnę, rodė jos vizualizacijas. Tačiau užuot pastatęs pirtį ant ratukų, jis ėmėsi statybų. Tokiu būdu išaugo namas.
Ta pirtis pripažinta kaip savavališkas statinys, pastatyta valstybinėje žemėje. Tai pripažino Valstybinė teritorijų statybos inspekcija (VTSI).
2015 metais VTSI surašė nelegalios statybos aktą ir nurodė statytojui V.Vitkauskui pašalinti nelegalios statybos padarinius.
Jis jokių leidimų niekada neturėjo, savavališkai viską darė, nors ne vieną kartą buvo įspėtas VTSI. Jie davė terminą pirčiai nugriauti, o V.Vitkauskas jį apskundė teismui“, - aiškino Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė.
Savivaldybė birželio viduryje nusprendė, kad duoda mėnesį laiko V.Vitkauskui pačiam nugriauti nelegalią pirtį. Statytojui to nepadarius, griovimo ėmėsi savivaldybės nusamdyta įmonė.
„Liepos 14 dieną baigėsi mėnesio terminas“, - dėstė R.Žolynienė.
Seniūnė tikino nuolat girdėjusi statytojo pažadus, kad jis statinį įteisins. „Jis man visą laiką įrodinėjo, kad tvarkosi dokumentus ir gaus (statybai) leidimus.
Jis yra pažeidęs visus (reikalavimus). Pirtis buvo pastatyta per arti upės, nelegalūs yra ir laiptukai. Ten ir su nuotekomis reikia galvoti, kaip tvarkosi, ar ne į Nemuną bėga. Jis daugybę dalykų darė negerai“, - aiškino seniūnė.
Iš bačkelės užaugo pirtis
„Statytojas buvo gavęs leidimą statyti mobilią pirtį-bačkelę, kurią galėjai nusipirkti už 3 tūkst. litų. Per vieną žiemą iš bačkelės pasidarė pirtis.
Nuo 2015 metų kariavome, kreipėmės į statybos inspekciją. Ji įpareigojo per mėnesį pašalinti nelegalų statinį. Tada statytojas apskundė pašalinimo terminą, gavo tris mėnesius, bet ir tuos apskundė – taip ir vilkino. O pirtis veikė.
Mūsų kantrybė baigėsi – geriau kariauti, kai daikto nėra“, - aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Dalis kauniečių nežinojo, kad pirtis pastatyta nelegaliai ir ėmė ginti privačią iniciatyvą.
Ginantiems be leidimų pastatytą pirtį ir siūlantiems ją įteisinti G.Petrauskas atkirto: „Turbūt ir jūs norėtumėte Vilniuje, penki metrai nuo Neries pasistatyti sau namelį. Imkim visi, pasistatykim namelius ir įsiteisinkim.
Tai visiška nesąmonė, absurdas – pasistatyti ir sugalvoti įteisinti. Iki kažkurių metų tą buvo galima daryti, bet žmogus pavėlavo.“
G.Petrauskas akcentavo, kad 25 metrai iki upės apskritai negali stovėti joks statinys.
Paklaustas, ar Kaune yra ir daugiau griautinų nelegalių statinių, jis aiškino: „Tokių, kurie šitaip įžūliai stovėtų, veiktų ir kurių statytojai nebandytų nusikelti, nėra.
Bet nelegalių statinių turime kaip ir visa Lietuva.“
Jis nenorėjo atskleisti, kurie tai pastatai. „Planuojame nugriauti dar du įžūliai pastatytus objektus. Kol kas neatskleisime, kokius. Paskui žmonės ruošia akcijas-atrakcijas. Kai darbuotojai išardys šią pirtį, judėsim prie kitų objektų“, - aiškino G.Petrauskas.
