Vienam įspūdingiausių Kauno tarpukario statinių – Centriniams pašto rūmams ieškoma naujų šeimininkų. Tačiau mieste yra pastatų, kuriuose ir šiandien vyksta panaši veikla, kokia buvo vykdoma tarpukariu.
Vieni tokiuose pastatuose įsikūrę verslininkai puoselėja istorines detales, kurių nesugebėjo sunaikinti sovietmetis.
Kiti, nors ir pripažįsta, kad verslui galėtų rasti tinkamesnes vietas, brangina istorinį palikimą ir todėl dirba tokiuose statiniuose.
Specialistai teigė, kad tarpukariu Kaune verslą turėję žmonės dažnai būdavo toliaregiški, todėl tose vietose verslas plėtojamas ir dabar. Miestas galėtų tapti dar įdomesnis, jei tokie verslininkai sulauktų mokesčių lengvatų.
Vaistinė nebuvo pranykusi
Kauniečiai puikiai žino, kad Savanorių prospekto ir Vaistinės gatvės sankryžoje daugybę metų veikia vaistinė.
Čia vaistais buvo prekiaujama ir tarpukariu, ir sovietmečiu. Dabar čia taip pat įsikūrę šios profesijos atstovai – joje parduodami homeopatiniai vaistai.
„Komerciniu požiūriu vaistinė nėra labai patogioje vietoje, tačiau pastato istorija paskatino įsikurti būtent čia. Kadangi patalpos jau tarpukariu buvo statomos specialiai vaistinei, joje dirbti ir patogu, ir malonu“, – pasakojo vaistininkė Simona Lenzienė.
Fasade paveldas išliko
1934 metais iškilusį pastatą projektavo inžinierius Osvaldas Tylius. Pirmas aukštas su dideliais vitrininiais langais jau tada buvo skirtas vaistinei ir dar vienai parduotuvei.
Antrame ir trečiame aukštuose buvo įrengti dideli butai. Namas priklausė Vladui Stankūnui.
Statinys tebėra vienas charakteringiausių Kauno modernizmo architektūros pavyzdžių. Dar ir dabar namo balkonus puošia art deco stiliaus metalo tvorelės, įėjimą į pastatą – masyvi apdaila.
Atrado originalią lentą
S.Lenzienė pasakojo, kad sovietmečiu vaistinės interjeras buvo gerokai suniokotas, tačiau išliko unikalus šviestuvas. Vaistininkės iki šiol naudojasi ir vitrina, kurioje sudėti vaistai.
„Tik anksčiau ji siekė lubas, o vėliau buvo perdaryta. Tačiau dalis vitrinos – originali“, – sakė vaistininkė.
Visai neseniai vaistinės darbuotojos ant pastato fasado pastebėjo nedidelę metalinę lentelę. „Ji buvo nebeįskaitoma. Pasidarė įdomu, kas joje gali būti parašyta. Nuvaliusios lentelę pamatėme įdomų užrašą. Joje išgraviruota, kad namo projektas ir priežiūra Osvaldo Tyliaus“, – pasakojo S.Lenzienė.
Parduotuvę įkūrė klebonas
Netoli vaistinės, Savanorių prospekto ir Aukštaičių gatvių sankryžoje, veikia nedidelė vieno prekybos tinklo parduotuvė.
Vyresni Žaliakalnio gyventojai puikiai prisimena, kad šioje vietoje įvairiomis prekėmis buvo prekiaujama daugybę metų.
Greta šios parduotuvės yra Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Istorija byloja, kad 1929 metais tuometis bažnyčios klebonas panoro pastatyti medinę krautuvę ir sandėlį. Parduotuvė buvo skirta nedidelės apimties prekybai.
Projekto autorius buvo architektas Antanas Jokimas. Parduotuvė išsiskyrė laužyta fasado plokštuma ir laiptuotu kampiniu bokšteliu.
Sutapo kauniečių poreikiai
Nors dabartinės parduotuvės fasadas apipavidalintas taip, kaip ir kitų modernių prekybos centrų, į akis krinta išlikusi neįprasta fasado ir stogo konstrukcija.
Pastatas buvo rekonstruotas 2012 metais. Rekonstrukcijos autoriai – architektai Asta ir Šarūnas Kiaunės.
Š.Kiaunė prisiminė, kad sovietmečiu ir vėliau šiame pastate veikė vaistinė, verslą plėtojo įvairūs smulkieji verslininkai. Ant pirmo pastato aukšto buvo pastatyta mansarda ir įrengti butai.
„Atliekant rekonstrukciją mansarda buvo nugriauta. Pavyko išlaikyti tarpukariu suprojektuoto statinio autentišką aukštį, kampuotą fasadą ir bokštelį“, – pasakojo architektas.
Š.Kiaunė įsitikinęs, kad tarpukariu parduotuvę panoręs įrengti klebonas buvo toliaregiškas.
„Šioje Žaliakalnio vietoje nuo seno klestėjo prekyba. Puiku, kad ji nesunaikinta ir dabar. Šaunu, kad mūsų dienomis sutapo miesto gyventojų ir verslininkų poreikiai“, – įsitikinęs architektas.
Veikė vandens gydyklos
Laisvės alėjos pradžioje stovi du 26 ir 26A numeriais pažymėti, savo stilistika visiškai skirtingi pastatai. Tarpukariu – 1927–1932 metais – juose veikė Kauno kurorto įkūrėjo gydytojo balneologo Jurgio Venckūno įsteigta Šančių versmės mineralinio vandens gydykla.
Arčiau Laisvės alėjos esančiame pastate dabar įsikūręs antikvariatas, jogos studija. O štai atokiau nuo gatvės kieme tebestovi įspūdingas pastatas su kolonomis.
Anksčiau jame ponios ir ponai lepindavosi mineralinio vandens voniomis, o dabar čia teikiamos grožio paslaugos ir procedūros.
Dainininkei kelia sentimentus
Laisvės alėjos 26A pastatą su neobarokiniu frontonu tarpukariu suprojektavo architektas Vladas Dubeneckis.
Dabar čia šeimininkaujanti grožio salono vadovė Mirguolė Leonienė pasakojo, kad fasadas išlikęs puikiai. O štai viduje liko tik kelios tarpukario laikus menančios detalės – vidaus konstrukcijų langai.
Grožio salone mėgsta lankytis garsi dainininkė Rūta Morozovaitė. Kaunietė pasakojo, kad vaikystėje augo gretimame name.
„Todėl būdama vaikas su draugais landžiojau po aplinkinius kiemus. Šis pastatas būdavo užrakintas.
Matėme, kad į jį sovietų pareigūnai gabeno ir ten saugojo dideles rites su filmų juostomis“, – pasakojo dainininkė.
Nors kaunietei buvo smalsu, kas tame pastate vyko, patekti į jį negalėjo, nes jį saugojo pareigūnai.
„Greičiausiai čia sandėlį buvo įsirengę pareigūnai, nes greta buvo sovietų saugumo rūmai“, – prisiminė dainininkė.
Dabar į įspūdingą statinį ateiti pasigražinti moteriai ypač malonu, nes jame tebetvyro tarpukario Kauno didybę ir modernumą menanti aura.
Senas verslas miestą paverstų įdomesniu
Vaidas Petrulis
Architektūrologas
„Kaune yra daugybė stambių pastatų, kuriuose tarpukariu vykdyta veikla nepasikeitė iki šiol. Tai daugiausia mokslo, medicinos ir gydymo įstaigos. Jos buvo reikalingos ne tik tarpukariu, bet ir sovietmečiu, todėl ir išliko. Pastatų, kuriuose buvo plėtojamas smulkesnis verslas, likimas sudėtingesnis. Išliko tie, kurie buvo kuriami strategiškai patogiose vietose. Šios vietos greta įsikūrusiems gyventojams yra istoriškai brangios, žmonės prie jų psichologiškai prisirišę. Tai suvokiantys smulkieji verslininkai gali tikėtis, kad ir šiandien jų plėtojamas verslas, koks buvo ir tarpukariu, bus sėkmingas. Mano nuomone, valdžia tokį verslą, kuris puoselėja ir istorines tradicijas, ir plėtojamas istoriniuose pastatuose, turėtų remti, smulkiesiems verslininkams reikėtų teikti mokesčių lengvatų. Atgaivinus senus verslus istorinėse vietose Kaunas galėtų tapti dar įdomesnis.“
