Kolegijos pastato likimas skendi nežinioje

Šį rugsėjį Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centro koridoriuose jau nebeaidės pirmakursių balsai. Nuo šiol tūkstančiai šio pastato kvadratinių metrų skendės nežinios tyloje.

 Jolanta Bareikienė: „Praktiškai visos studijų programos, kurias siūlėme Kėdainiuose, buvo perkeltos į Kauną. Jas J. Radvilos studijų centre kūrėme patys, džiugu, kad jos paklausios.“<br>G. Minelgaitės nuotr.
 Jolanta Bareikienė: „Praktiškai visos studijų programos, kurias siūlėme Kėdainiuose, buvo perkeltos į Kauną. Jas J. Radvilos studijų centre kūrėme patys, džiugu, kad jos paklausios.“<br>G. Minelgaitės nuotr.
 Jolanta Bareikienė: „Praktiškai visos studijų programos, kurias siūlėme Kėdainiuose, buvo perkeltos į Kauną. Jas J. Radvilos studijų centre kūrėme patys, džiugu, kad jos paklausios.“<br>G. Minelgaitės nuotr.
 Jolanta Bareikienė: „Praktiškai visos studijų programos, kurias siūlėme Kėdainiuose, buvo perkeltos į Kauną. Jas J. Radvilos studijų centre kūrėme patys, džiugu, kad jos paklausios.“<br>G. Minelgaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Kristina Mirvienė, rinkosaikste.lt

Sep 1, 2017, 12:27 PM, atnaujinta Sep 1, 2017, 12:34 PM

Beveik 25 metus mūsų mieste gyvavusiam studijų centrui dėl drastiškai sumažėjusio stojančiųjų skaičiaus teko nutraukti veiklą, o jo pastato likimas pakibo ant plauko. Kaip ištuštėjusias didžiules erdves būtų galima pritaikyti miesto ir jo gyventojų reikmėms, kol kas jokių realių idėjų miesto valdžia neturi. Tad nerimaujama, ar šios patalpos nevirs dar vienu krašto skauduliu.

Studijos Kaune

Dabar jau buvusio Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centro kolektyvas šiuo metu visa galva pasinėręs į darbą Kaune – nauji ir seni studentai, beveik visos studijų programos atkeliavusios iš Kėdainių, organizacinis bei pedagoginis darbas – dėl  veiklos gausos Kėdainių studijų centro likimo jiems apverkti net nėra kada.
Nors buvusi studijų centro direktorė Jolanta Bareikienė viliasi išlaikyti ryšį su Kėdainiais ir vykdyti iki šiol organizuotą visuomeninę veiklą, to nepakanka, kad būtų galima tikėti šviesia statinio ateitimi.

„Tikrai labai liūdime, kad Kėdainiuose studijų centras nuo šio rugsėjo veiklos nevykdys, tačiau guodžiamės bent tuo, kad praktiškai visos studijų programos, kurias siūlėme Kėdainiuose, buvo perkeltos į Kauną. Jas J. Radvilos studijų centre kūrėme patys, džiugu, kad jos paklausios.

Šių metų visi studentų priėmimo etapai buvo tikrai sėkmingi – mūsų siūlomos studijų programos populiarios, žmonės jas mielai renkasi. Iki šiol Kaune turėjome tik ištęstines studijų programas, tačiau nė kiek neabejojome, kad ir nuolatinės, kurias nuo šio rugsėjo Kaune pasiūlėme pirmą kartą, bus sėkmingos.

Deja, bet Kėdainiuose liks vos keletas paskutinio kurso studentų, kuriems dėl įvairių priežasčių sudėtinga važinėti į Kauną. Kadangi su jais buvo pasirašytos sutartys dėl studijų Kėdainiuose, turime laikytis įsipareigojimų ir suteikti jiems galimybę mokytis ten, kur ir buvo sutarta. O absoliuti dauguma studijų centro Kėdainiuose studentų dabar jau studijuos Kaune, tad kas bus daroma su ištuštėjusiomis patalpomis, kol kas nieko nežinome“, – pasakoja J. Bareikienė.

Pastatas priklausys valstybei

Aukštojo mokslo įstaigos netektis yra didžiulis smūgis visai Kėdainių miesto bendruomenei. Juk J. Radvilos studijų centras ne tik ruošė įvairius specialistus, bet ir teikė nemažai paslaugų krašto gyventojams, praturtino intelektualų bei inteligentų bendruomenę, studentai suteikdavo miestui šurmulio.

J. Bareikienė viliasi, kad mokslo įstaigai nutraukus veiklą pavyks išlaikyti bent dalį jos teiktų paslaugų visuomenei.

„Mes teikdavome nemažai paslaugų miesto bendruomenei. Organizuodavome vasaros vaikų stovyklą. Labai norėtųsi ją išsaugoti. Šiemet ji, kaip ir kasmet, buvo labai populiari. Tik dvejoju, kad nelikus studentų gali būti sudėtinga ją surengti. Na, bet mes pažadame pasistengti, bandysime ją organizuoti, dar nededame ant jos kryželio. Taip pat rengdavome užsienio kalbų kursus suaugusiesiems. Stengsimės ir šią paslaugą išlaikyti. Mes iš tikrųjų labai norėtume tęsti visas neformalias veiklas Kėdainiuose. Labai tikiuosi, kad visai iš Kėdainių gyvenimo nedingsime. Juk šiaip ar taip beveik visi mūsų dėstytojai ir toliau gyvens Kėdainiuose“, – viliasi J. Bareikienė.

J. Radvilos studijų centre veikė ne tik aukštoji mokykla, čia buvo įsikūrę ir daug įvairių kitų įstaigų. Savo veiklą čia vykdo Trečiojo amžiaus universitetas (TAU), mažuosius muzikuoti kviečia „Yamaha“ muzikos mokykla, veikia vertimų biuras, sporto salę nuomodavosi sportininkai, o taip pat patalpos būdavo išnuomojamos įvairiems vienkartiniams ar kitokiems renginiams.


„Studijų centro pastatas šiuo metu yra rengiamas perdavimui. Šis valstybei priklausantis pastatas bus perduotas valstybės įmonei „Turto bankas“. O tuomet jau jo likimą spręs valdžios žmonės. Kol kas mes, administracija, vis dar formaliai esame Kėdainiuose. Kol pastatas nėra perduotas, rūpinamės aplinka, stengiamės jį prižiūrėti. Su pastatu tikrai yra problema – jis didžiulis, reikėtų nemažai investicijų, bet vis vien labai tikimės, kad bus rastas sprendimas ir statinys neliks merdėti.

Iš tikrųjų be galo liūdna, kad mums tenka išsikraustyti, bet kitos išeities tiesiog nebuvo. Mano nuomone, jau pernai nebereikėjo Kėdainiuose daryti priėmimo, išsikėlimo į Kauną procesas turėjo būti pradėtas anksčiau. Bet visi vis dar turėjo viltį – o gal įvyks koks lūžis, gal studentų pradės daugėti.

Mes lakstydavome po mokyklas, kviesdavome studijuoti, agituodavome, reklamuodavome. Na nepatrauklūs tie nedideli miestai jaunimui, nors tu ką! Aš pati esu kėdainietė – atrodytų, gyvenk ir mėgaukis nedidelio miesto privalumais – nenori jie, norisi jaunimui tų didmiesčių. Ir aš manau, tam yra labai paprasta priežastis. Kaune mūsų ištęstinių studijų studentų praktiškai 90 proc. dirba, nemažai dirbančiųjų ir tarp dieninių studentų. Na, nėra Kėdainiuose darbo studentams. O didmiesčiuose darbo susirasti kur kas lengviau – studentai įsidarbina padavėjais, valytojais, randa darbo ir kitose srityse“, – studijų centro nesėkmės priežastis bando analizuoti buvusi jo vadovė.

Graudu žiūrėti

Didžioji dalis mūsų miesto aukštosios mokyklos darbuotojų savo darbo vietų nepraras. Iš Kėdainių į Kauną dirbti važinės beveik visi buvę studijų centro dėstytojai – maždaug 20 žmonių. Deja, aptarnaujančiam ūkio dalies personalui pasisekė mažiau, jie turės ieškotis naujos darbovietės, tiesa jų nėra daug – vos 5.
Kaip liūdna ir kaip keista matyti, kai šitaip viskas miršta. Atsimenu, kaip džiugu buvo, kai kūrėme Kėdainių kolegiją, ieškojome dėstytojų, patys kūrėme visas studijų programas. Vėliau didžiavomės garsėdami kaip ypač reikli ir puikius specialistus parengianti mokymo įstaiga.

„Kaip liūdna ir kaip keista matyti, kai šitaip viskas miršta. Atsimenu, kaip džiugu buvo, kai kūrėme Kėdainių kolegiją, ieškojome dėstytojų, patys kūrėme visas studijų programas. Vėliau didžiavomės garsėdami kaip ypač reikli ir puikius specialistus parengianti mokymo įstaiga. Svariai prisidėjome prie anglų kalbos pedagogų trūkumo problemos sprendimo Lietuvoje. O dabar kas? Mes patys kaip valstybė kažką labai ne taip darome.

Tai nenormalu, kad šitaip masiškai jaunimas iš Lietuvos išvažiuoja. Netenkame jaunų, protingų, darbščių žmonių. Labai, labai liūdna, kad taip yra“, – liūdna gaida pokalbį užbaigia pašnekovė.

Nežinia

Rajono valdžia kol kas taip nieko konkretaus dėl buvusio J. Radvilos studijų centro pastato likimo pasakyti negali.

„Valstybei  nuosavybės teise priklausantį Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro pastatą – 3 571,58 kv. m bendro ploto mokyklą (su priklausiniais), esančią Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 4, patikėjimo teise valdo ir  prižiūri, jos aplinką tvarko Kauno kolegija. Kauno kolegijai teisės aktų nustatyta tvarka perdavus pastatą, juo turėtų rūpintis naujasis turto valdytojas.

Meras S. Grinkevičius raštu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją bei kitas suinteresuotas valstybės institucijas, prašydamas imtis priemonių, kad būtų užtikrintas minėto turto saugumas, esama pastato būklė, prižiūrima ir tvarkoma teritorija, kadangi pastatas yra šalia miesto parko, kur vyksta daug kultūrinių, sporto, poilsio renginių bei miesto švenčių, telkiasi didelė dalis bendruomenės ir tai labai svarbu bei aktualu savivaldybei.

Jei savivaldybei bus pasiūlyta perimti minėtą turtą, šį klausimą svarstys ir sprendimą priims savivaldybės Taryba“, – štai tokį rašytinį atsakymą gavome iš rajono savivaldybės. 

Matyt, rajono meras daugiau idėjų, kaip panaudoti šį pastatą, neturi.

Belieka tikėtis, kad pastatas nebus paliktas likimo valiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali laida: antrosios karo Ukrainoje metinės