Išvaizdžioje sostinės vietoje, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijoje, sklypą nusipirkęs ir namą pasistatyti sumanęs E.Dragūnas jau daugiau kaip trejus metus apie įkurtuves gali tik pasvajoti.
Atlikėjui ir architektui Audroniui Vydžiui prireikė devynių mėnesių, kol namo projektas buvo suderintas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ir gautas Vilniaus savivaldybės leidimas statyti.
O pradėjus darbus koją ėmė kaišioti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – ji pareiškė, kad dėl padarytų pažeidimų namas turi būti nugriautas.
„Viskas buvo suderinta, leidimas gautas, o detalusis planas, kuris būtinas visiems, iki šiol nepanaikintas.
Tokio statinio statyba pagal galiojančius įstatymus yra galima“, – su inspekcijos teiginiais nesutinka E.Dragūno advokatas Kęstutis Jokimas.
Jam pritaria ir architektas A.Vydžius, kurio nuomonė vakar buvo išklausyta institucijų ginčą sprendžiančiame Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Informacijos ieškota archyve
Pasak E.Dragūno namą projektavusio A.Vydžiaus, sklypą Žolyno gatvėje nusipirkęs dainininkas svajojo apie visai kitokį namą, nei šis buvo pradėtas statyti.
Jis norėjo ir aukštesnio, ir prabangesnio, tačiau iškart buvo nuliūdintas: „Nieko nebus, šalia parkas, saugoma teritorija.“
2014 metų spalio 1-ąją E.Dragūnui nusamdžius A.Vydžių buvo pradėta rūpintis sklypo detaliuoju planu, kitais statyboms būtinais leidimais ir dokumentais.
Vilniaus savivaldybės archyvuose buvo rasti dokumentai, topografiniai žemėlapiai.
Vėliau išsiaiškinta, kad E.Dragūno nusipirktas sklypas yra tik nedidelė dalis žemės ploto, kurį turėjo senieji jo savininkai.
Neliko net senųjų pamatų
Žmonėms atgavus senelių žemes didžiulė teritorija vėliau buvo išskaidyta į keturis ar penkis mažesnius sklypus ir parduota skirtingiems žmonėms.
Pagal rastą archyvinę medžiagą nustatyta, kad plote, kurį nusipirko E.Dragūnas, kadaise yra stovėję keli ūkiniai pastatai, tačiau, kad jų kažkada būta, rodė tik keli likę akmenys.
Matomi buvo tik vienintelio statinio, maždaug 38 kvadratinių metrų rąstinio namo, pamatai.
„Šis namas buvo statytas nepriklausomybės pradžioje, bet atrodo, kad sklypą pardavę buvę savininkai rąstus išrinko ir išsivežė“, – kalbėjo A.Vydžius.
Ir nors buvo planuota namą statyti buvusių pamatų vietoje, kaip reikalauja įstatymai, tam kategoriškai pasipriešino dviejų kaimyninių sklypų savininkai, mat namas būtų atsidūręs prie pat jų tvoros.
Iškėlė daug reikalavimų
Paaiškėjus, kad statybos ant senųjų pamatų neįmanomos, prasidėjo derybos su parkų direkcija, kuri, pasak A.Vydžiaus, darė didelę įtaką namo architektūrai.
„Namas turėjo būti su šlaitiniu stogu, buvo nustatytas jo aukštingumas, sklypo užimtumas, buvo žiūrima, kad jis būtų senojo statinio vietoje. Toje vietoje anksčiau buvo tvartas – tai matome ir topografiniuose žemėlapiuose, kad jo nebūtų matyti nuo šlaito apačios“, – E.Dragūno namo statybų sunkumus teisme vakar prisiminė architektas.
Projektuojant pastatą taip pat buvo atsižvelgta ir į namo atstumą nuo šlaito bei šlaito statumą – būtent šie parametrai 2016 metų liepą statybų inspekcijai tapo priežastimi pareikšti, kad dainininkas namą stato netinkamoje vietoje, per arti šlaito.
Prisikabino dėl šlaito
A.Vydžius įsitikinęs, kad inspekcija su savo skaičiavimais perlenkė lazdą.
Projektuodamas namą jis pats matavo šlaito aukštį ir nustatė, kad jo nuolydis yra mažesnis nei 15 laipsnių, todėl reikalavimai statyti pastatus ne mažiau kaip 50 metrų nuo šlaito nėra taikomi.
Be to, architekto teigimu, ir pats šlaito statumas yra ne natūralus, o žmogaus suformuotas.
Manoma, kad rąstinį namą išardę buvę savininkai išlygino sklypą, o likusias žemes ir statybines atliekas tiesiog suvertė jo pakraštyje suformuodami dirbtinę keterą.
„Natūraliai šlaitai mažėja, o ne didėja. Iš 1989 metų topografinės medžiagos, kuri buvo rasta savivaldybės archyve, matyti, kad šlaitas tais metais buvo daug mažesnis nei dabar“, – aiškino A.Vydžius.
Pamoka apie kalnų slinkimą
Tokie jo argumentai neįtikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės Justinos Dirmantaitės.
„Nėra jokių įrodymų, kad šlaito aukštis padidintas dirbtinai“, – aiškino ji ir A.Vydžiaus teiravosi, ar jis turi geodezininko specialybę ir gali išmatuoti šlaito nuolydį.
„Apskaičiuoti gali tik geodezininkai“, – apsidžiaugė J.Dirmantaitė, išgirdusi neigiamą atsakymą.
„Apskaičiuoti gali kiekvienas žmogus, kuris daro projektus“, – atsakė jai architektas.
„O jei būtų nuošliaužos?“ – neatlyžo inspekcijos atstovė.
„Jei būtų nuošliaužos, kalnas ne didėtų, o mažėtų, kaip atsitiko Gedimino kalnui“, – atšovė A.Vydžius.
Ginčas – ir dėl medžiagų
Raudonuoti J.Dirmantaitei teko ginčijantis ir su kitais proceso dalyviais.
„Kas nustato, iš kokių medžiagų turi būti pastatytas namas?“ – klausė jos į E.Dragūno pusę stojusios Panerių ir Verkių regioninių parkų direkcijos advokatas Aleksandras Gogolevas.
„Pastatai turi būti statomi senųjų statinių vietoje iš tų pačių medžiagų“, – kelis kartus įstatymus citavo J.Dirmantaitė.
„Gal dabar namų statybai turėsime ieškoti molio?“ – pasišaipė advokatas.
Inspekcijos atstovei paprieštaravus, kad yra žinoma, jog namas buvo rąstinis, A.Gogolevas jai priminė, kad kalbama ne apie nepriklausomybės laikais iškilusį statinį, o apie tuos, kurie šioje vietoje galėjo stovėti XIX amžiuje.
„Inspekcija pretenzijų dėl medžiagų neturi“, – galų gale nusileido J.Dirmantaitė.
Sprendimas – jau netrukus
„Nedidinome aukštingumo, nepažeidėme reglamentuojamo užstatymo ploto, o ir pats namas nestovi šlaite, todėl inspekcijos pretenzijos nepagrįstos“, – nusileisti inspekcijos atstovei neketino E.Dragūno advokatas K.Jokimas.
Jis teismo paprašė atmesti inspekcijos pretenzijas dainininkui, nes įstatymai nebuvo pažeisti.
Tam pritarė ir A.Vydžius. Jo teigimu, klausimas dėl namo atstumo nuo šlaito buvo viena priežasčių, kodėl jam regioninių parkų direkcijoje derinant projektą teko lankytis apie 30 kartų ir šis klausimas buvo visiškai išspręstas dar 2015 metais.
„Tai buvo beprotiškai ilgas procesas, jis buvo suderintas su direkcija atsižvelgiant į visus jų reikalavimus, nors aš, kaip architektas, manau, kad gražiose vietovėse statiniai neturi priminti XIX amžiaus neturtingų ūkininkų sodybų“, – kalbėjo 27 metų darbo patirtį turintis architektas.
Koks likimas laukia dėl valdininkų įnorių įstrigusio 327 kvadratinių metrų ploto E.Dragūno namo statybų, turėtų paaiškėti jau šio mėnesio pabaigoje.
