XIX a. pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų.
Po Nepriklausomybės sovietų kariuomene palikus šalį karinės bazės fortuose buvo panaikintos, o antrą šimtmetį skaičiuojantys kariniai statiniai pradėti saugoti kaip paveldo objektai.
Tokie pastatai ilgą laiką buvo nejudinami. Šiandien caro laikus menantys prancūziško stiliaus statiniai po 130 m. pritaikyti gyvenamajam kvartalui.
Buvusių kareivinių teritorijoje veikia mokykla, prekybos centras, vaikų darželis, pastatyti kotedžai. Iš viso restauruojami aštuoni buvusių kareivinių pastatai, taip pat pastatyti keturi visiškai nauji.
Rinkosi ir dėl raudonų plytų
„Kadangi pats domiuosi architektūra, man didelę reikšmę renkantis būstą turėjo faktas, kad šis kvartalas yra architekto Gintauto Natkevičiaus projektas“, – prisipažįsta pirmasis istorinėje vietoje įsikūrusio naujo kvartalo gyventojas.
„Tai įrodymas, kad Lietuvoje įmanoma ne tik atstatyti senovinius kompleksus, bet ir istorinėms vietoms pritaikyti ultramodernius sprendimus“, – tikina apleistam Šančių kvartalui gyvybę suteikęs architektas G.Natkevičius.
Žinutės iš praeities
Autentiškos gyvenamosios erdvės su vyru ieškojo ir buvusių kareivinių teritorijoje įsikūrusiame kvartale apsigyvenusi Radvilė. Jauna šeima čia gyvena keletą mėnesių.
„Istoriniai pastatai sukuria ypatingą aurą. Pavyzdžiui, mūsų kotedže yra išsaugota didžiulė autentiška arka. Butas alsuoja didybe, kuri būdinga tų laikų architektūrai. Man labai žavu, kad kai kurių pastatų išsaugotos ne tik raudonos plytos, bet ir tam tikros detalės iš praeities.
Pritraukia investuotojus
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Asta Kiaunienė antrina, kad reikėtų ne tik išsaugoti istoriją ir vertybinius dalykus, bet ir sujungti paveldą su šiuolaikine architektūra.
Ji pastebi, kad renesansą išgyvenantys Šančiai tapo itin populiaria vieta netradicines erdves mėgstantiems menininkams.
„Menininkai įsikuria buvusiose apleistose teritorijose, kurios galbūt kitiems atrodo nepatrauklios, tačiau būtent tas išskirtinumas ir tampa vietovės vizitine kortele. O galiausiai ir koziriu.
