Kaip tapti milijonieriumi
Auksinius kiaušinius dedančia višta gali tapti ir senas kioskas ar tarybinių laikų apleistas prekybos paviljonas, jei jis stovi pajūrio juostoje, o aplinkui – nemažai laisvos neužstatytos valstybinės žemės.
Tokio statinio savininkui reikėtų kreiptis į vietos savivaldybę dėl leidimo rengti detalųjį planą.
Gavus tam leidimą, viskas jau priklausys nuo interesantų sumanumo, kokio dydžio teritorija aplink griuveną bus suplanuota ir kokį plotą ateityje ten bus leista užstatyti.
Naudingiausia, kad planuojamas sklypas būtų gerokai didesnis nei dabartinio pastato užimamas plotas.
Tokiu būdu galima būtų užvaldyti itin vertingą valstybinę žemę ir iš to ateityje gerokai pasipelnyti.
Pirmiausia, jei skubiai prireiks pinigų, suplanuotą sklypą kurorto centre būtų galima pelningiau parduoti, kitu atveju – pradėti statybas patiems.
Vietoj to nedidelio kiosko galėtų iškilti trijų aukštų kelių tūkstančių kvadratinių metrų ploto viešbutis, apartamentai nuomai ar kotedžų kompleksas.
Investicijos atsipirktų šimteriopai, maža to, nereikėtų brangiai mokėti už žemę, kurios kaina šioje vietoje – įspūdinga. Ir visai nesvarbu, kad į planuojamą privačių interesų sklypą patenka viešosios pajūrio erdvės.
Be to, procesą reikėtų atlikti tyliai, kad laiku nesusizgribtų viešojo intereso gynėjai ir viešumu nesugriautų idealaus tapimo milijonieriumi plano.
Praktika artima teorijai
Beveik identiškos praturtėjimo valstybinės žemės sąskaita galimybės ryškėja Palangoje.
Kęstučio gatvėje 33-iuoju numeriu ženklintas pastatas, kažkada buvęs prekybos paviljonas, kur dar ne taip seniai glaudėsi benamiai, turi savininkus, kurie savo planais viešai dalytis nelinkę, nors tai akivaizdžiai liečia viešąjį interesą.
Pagal pradėtus planavimo procesus matyti, kad šiuo metu vos 1 arą užimančiam statiniui norima priskirti 12 arų valstybinės žemės, kurios vertė – apie 720 tūkst. eurų, nes vieno aro rinkos vertė šioje vietoje siekia apie 60 tūkst. eurų.
Ir formaliai čia nėra nieko nelegalaus, nes pagal Žemės įstatymą „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais“.
Tokiu būdu vieno aukšto plytinis buvęs prekybos pastatas jo savininkams tarsi ir suteiktų teisę į pajūrio valstybinę žemę.
Nors yra dar vienas niuansas. Ši teisė suteikiama tik „esamiems tinkamai eksploatuojamiems ir naudojamiems statiniams, o ne apleistiems ir nenaudojamiems ar planuojamiems statyti ar statomiems statiniams“.
Tačiau, regis, ši nemalonų aspektą tikimasi kažkaip apeiti, nes kam tada šiuo atveju tokiam mažam statiniui reikėtų tokio didelio sklypo?
Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė paaiškino, kad, vadovaujantis 2002 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo“, „minimalus galimas sklypo dydis yra 6 arai, o mažesnio nei 6 arai sklypo formuoti neleidžia teisės aktai“.
Vis dėlto, net laikantis šių nuostatų, planuojamas sklypas yra dvigubai didesnis.
Nors Valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklės numato, kad turėtų būti suformuotas tik toks sklypo dydis, „kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“.
Savivaldybė nieko nežino?
Taigi netoli Meilės alėjos riogsančios griuvenos virsmas auksiniu kiaušiniu jau įgyja pagreitį.
Planavimo procesas pradėtas ir tą procesą patvirtina viešai skelbiami dokumentai.
Ar procesas dabar fiziškai tęsiamas, tokių duomenų nėra, tačiau jis tikrai nesustabdytas ar atšauktas, nes viešai nurodoma, kad vyksta rengimo etapas.
Tą patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Nors lygiai prieš dvejus metus Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pritarė Kęstučio g. 33 teritorijos planavimui, Palangos savivaldybės atstovai kategoriškai neigė ką nors žinantys apie detaliuosius planus šiame sklype.
„Jūsų turima informacija neatitinka tikrovės. Palangos miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra gavusi minėtos teritorijos detaliojo plano koncepcijos, todėl, neturint duomenų, komentuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti, nėra pagrindo ir galimybių. Tad, kai koncepcija bus parengta ir pateikta savivaldybei, ji bus teikiama derinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui, vėliau suderintą koncepciją tvirtins administracijos direktorius“, – dėstė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika.
Išpjauti medžiai – nereikalingi?
Vadinasi, detaliojo plano koncepcija Palangos savivaldybės kol kas nepasiekė, tačiau atsidarius interneto nuorodą https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas matyti, kad Kęstučio g. 33 planavimo dokumentai rengiami, o projekto vadovė yra J.Kalvinskaitė (jos parašas aiškinamajame rašte).
Detaliojo plano esamos būklės brėžinyje nurodoma, kad rengėjas yra bendrovė „Vitalda“ (projekto vadovė J.Kalvinskaitė), o planavimo organizatorius kažkokia įmonė „Capital city“, kurios vadovas pagal rekvizitai.lt šiuo metu yra Mindaugas Zaremba.
Ši informacija yra vieša.
Pateikti dokumentai rodo, kad dabar plano rengėjas yra bendrovė „Vilniaus archprojektas“, o projekto vadovė – ta pati J.Kalvinskaitė.
Čia pat galima rasti ir sutartis su Palangos savivaldybe, ir įgaliojimus, kuriuose aiškiai nurodomos ir minimos suinteresuotų asmenų pavardės, ir adresas – Kęstučio g. 33, Palanga.
Tad, jei kol kas formaliai niekas nieko nedaro, tai nereiškia, kad planavimas nevyksta.
Juolab vos prieš kelias savaitės šiame sklype buvo nupjauti medžiai, kitaip tariant, valoma esama teritorija.
Tikėtina, kad išpjovė būtent tuos medžius, kurie detaliojo plano brėžinio projekte pažymėti kaip būtini iškirsti.
„Jūsų minimose vietose yra miesto želdiniai, o šalia projektuojamo žemės sklypo suformuotas valstybinio miško sklypas, kuris yra Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė“, – patikslino Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė.
Ji dar kartą patvirtino, jog minimo sklypo formavimas liečia viešąjį interesą.
Figūravo buvęs parlamentaras
2004–2008 m. kadencijos parlamentaras kaunietis Mindaugas Subačius, užsiimantis biotechnologijomis, ne taip seniai planavęs pragyventi iš gintaro kasybos, dar šių metų pradžioje buvo vienas planuojamo Kęstučio g. 33 sklypo savininkų ir detaliojo plano iniciatorių.
Vyras tikino savo Palangoje turėto turto dalį pardavęs bendraturčiui verslininkui iš Kauno Dariui Žičkui.
„Buvau su tuo susijęs, dabar nebe. Registrų centre galima įsitikinti, kad nemeluoju. Aš tą pastatą buvau įsigijęs labai trumpai ir tos istorijos nelabai žinau. Man tai – praėjęs etapas, ir tiek. Kad aš esu Mindaugas Subačius, tai nieko nekeičia. Esu paprastas žmogus, politikoje nedalyvauju, bet suprantu: jei žmonės turi sklypą, natūralu, kad atsiranda kažkokių planų. Tačiau nemanau, kad matomoje Palangos vietoje būtų galima daryti kokius nors nelegalius dalykus“, – dėstė pradžią detaliojo plano rengimui davęs buvęs politikas.
M.Subačius tvirtai įsitikinęs, jei ką jis ir darė, tai esą tikrai buvo teisėta, tačiau detalių neatsimenąs.
Paskui eksparlamentaras ėmė postringauti, jog neretai pasitaiko, kai Lietuvoje „kažkas kažką sumano statyti ir gražinti aplinką, o žurnalistai išpučia burbulą, kad verslininkai – blogiukai“.
„Tai, kas galima, yra daroma, ko negalima, nedaroma. Nematau nieko blogo, jeigu žmonėms yra galimybė nusipirkti pagal įstatymą arba išsinuomoti valstybinę žemę, kodėl gi ne? Šiais laikais padaryti kažkokį kriminalą beveik neįmanoma“, – įsitikinęs M.Subačius.
Pirko pats iš savęs
Dar anksčiau pastatas Kęstučio g. 33 priklausė bendrovei „Šlaimena“, kurios direktorius, anot rekvizitai.lt, yra vienas dabartinių buvusio prekybos paviljono Palangoje savininkų – jau minėtas kaunietis D.Žičkus.
Vėliau jis pats iš tos įmonės perėmė tą turtą jau kaip fizinis asmuo.
Šio keisto „manevro“ peripetijas D.Žičkus paaiškino savaip.
„Anksčiau galėdavai turtą „įnešti“ į įmonę ir būdavo žymiai lengviau tvarkytis popierius ar dokumentus, kai objektas priklausė įmonei. Ta įmonė iš tikrųjų ir buvo sukurta dėl to pastato. Paskui perėmiau statinį Kęstučio g. 33 kaip fizinis asmuo, nes man, kaip fiziniam asmeniui, lengviau rašyti raštus, prašymus“, – paaiškino verslininkas.
D.Žičkus dienraščiui teigė, kad kol kas jokių ryškių planų, kas bus daroma vietoj apleisto pastato, nėra.
„Sakote, paviljonas užima 111 kvadratinių metrų plotą? Galbūt nelabai ką tame suprantu. Aš pardavinėju plaukų šampūnus, tą dalyką gerai suprantu, o apie sklypus nelabai ką nusimanau. Čia toks mano palikimas. Toks užsilikęs daiktas – nuo caro Riuriko laikų. Žinau tik, kad ten negalima kirsti pušų. Kas ten ką dabar iškirto, tikrai nežinau. Vienintelis dalykas, ką man savivaldybė liepė padaryti, tai perdažyti pastatą, nes jis baisiai atrodė“, – tikino D.Žičkus.
Apie formuojamą žemės sklypą prie pastato Kęstučio g. 33 D.Žičkus teigė nieko nežinąs.
Tačiau pripažino, kad aplink statinį yra 12,3 aro nesuformuotos valstybinės žemės teritorija, kurią, remiantis turimais dokumentais, kaip tik ir norima beveik visą prijungti prie apleisto paviljono.
„Mes dar nieko nepadarėme, o jūs jau domitės. Įsivaizduokite, kas Palangoje atsitiktų, jei aš tvora tą sklypą apsitverčiau? Ten kažką daryti nesuderinus, nesurinkus parašų, neįmanoma. Tai tiesiog neįmanoma“, – tikino D.Žičkus.
