Pastatų, prie kurių žadama siųsti buldozerius, statyboms buvo gauti visi reikalingi dokumentai ir leidimai, tačiau vėliau pareikšta, kad valdininkai juos išdavė neteisėtai.
Devynis pastatus gali ištikti toks pat likimas kaip ir garsųjį Juodkrantės žuvų restoraną ant marių kranto, kurį prieš ketverius metus buldozeriai sulygino su žeme.
Juodas debesis virš Neringos pakibo praėjusią savaitę, kai Vyriausybė nusprendė nutraukti niekaip nesibaigiantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą.
Mažiausiai dešimt milijonų eurų – tiek pinigų Lietuvos mokesčių mokėtojams teks pakloti už griauti pasmerktus namus Neringoje.
1,15 mln. eurų – tiek valstybei jau kainavo nugriautas restoranas. Pinigus sumokėjo Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė.
Kaunietis liejo nuoskaudą
Kaunietis Paulius Jaruševičius namą Preiloje, šalia autobusų stotelės, nusipirko 2004 metais.
Jis iš banko paėmė paskolą, kurią turės mokėti iki 2031 metų.
Vyras sakė, kad būstu kurorte pasidžiaugė ir sau ramiai pagyveno tik porą metų, o paskui prasidėjo teismų maratonas.
Teismo sprendimu jo namas turi būti nugriautas.
„Kaip aš jaučiuosi? Ogi turbūt taip pat kaip mano tėvas, kai 1945 metais sovietai iš jo atėmė namus ir žemę Pasvalio rajono Skrebotiškio kaime, – nuoskaudą liejo P.Jaruševičius. – Tai, kad dėl biurokratinių nesutarimų neįmanoma patvirtinti tvarkymo plano ir pagaliau nusprendžiama griauti namus, yra ciniška ir barbariška.
Mano supratimu, tai niekaip nepateisinama ir nemoralu. Valstybė tapo vieno žmogaus – buvusios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūtos Baškytės – įkaite. Per visus keturiolika teismų aistras kurstė būtent ji. Ji asmeniškai už tai atsakinga.
Ypač ciniška tai, kad aš pats savo rankomis turiu nugriauti namus, kuriuos įsigijau teisėtai.“
P.Jaruševičius mano, kad dėl begalinio bylinėjimosi galima patekti į Guinnesso rekordų knygą, – nesuskaičiuojama daugybė teismo posėdžių Klaipėdoje, į kai kuriuos jų iš Vilniaus atvažiuodavo po keliolika valstybės pareigūnų.
Bylinėjimuisi išleista daugybė valstybės ir niekuo nenusikaltusių žmonių pinigų.
Žada kreiptis į Strasbūrą
Į panašią situaciją pateko dar dvi šeimos, įsikūrusios kaimynystėje pastatytuose namuose Preiloje.
Visi kartu žmonės puoselėjo aplinką – pasodino apie šimtą tujų, vaismedžių, sklypą apjuosė gyvatvore. Kai kurios jų sodintos pušys jau aukštesnės už namus. Ir dabar viską turi patys sunaikinti.
„Teismo procesas vyksta toliau – dabar dėl baudos skyrimo mums už tai, kad negriauname savo namų. Tikriausiai būsime priversti kreiptis į Strasbūrą, kovoti su Lietuvos valstybe, kurioje pažeidžiamos žmogaus teisės ir Lietuvos piliečio konstitucinė teisė į jo turtą ir turto neliečiamumą“, – kalbėjo P.Jaruševičius.
Jis neabejoja, kad teisėtai įsigytų, bet nugriautų namų savininkai prisiteis milijoninę neturtinę žalą.
Bylinėjasi jau 11 metų
Panašus ir Juodkrantėje, šalia jau nugriauto restorano, stovinčių dviejų namų likimas.
Dvidešimčiai žmonių, tarp kurių – septyni nepilnamečiai, iškilo reali grėsmė netekti stogo virš galvos ir atsidurti gatvėje neatgavus už būstus sumokėtų pinigų.
Klaipėdos apylinkės teisme tebenagrinėjama byla dėl žmonių iškeldinimo.
Juodkrantės gyventojai moka bankams įmokas už paskolas ir palūkanas, tačiau nei namai, nei žemė jiems nebepriklauso.
O verslininkai, kurie teismo sprendimu turėjo sugrąžinti pinigus už butus, bankrutavo.
„Mes teisėtai įgijome butus, dėl visko kalta valstybė ir valdininkai. Butus nusipirkome 2006 metų kovą, o jau po mėnesio buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė kreipėsi į generalinį prokurorą dėl neva neteisėtų statybų. Prasidėjo bylos.
Į teismus vaikštome kaip į darbą jau vienuolika metų“, – pasakojo Salomėja Rubinienė.
Jos teigimu, buvo parengtas preliminarus taikos sutarties projektas, reikėjo dirbti toliau. Bet ankstesnė Vyriausybė nespėjo, o naujoji nusprendė kitaip.
Turi būti grąžinti pinigai
Viešėdamas Nidoje premjeras Saulius Skvernelis viešai pareiškė: teismų sprendimai turi būti vykdomi.
„Mes sutinkame, bet pagal tą teismo sprendimą mums turi būti sugrąžinti už butus sumokėti pinigai“, – teigė S.Rubinienė.
„Tikėjomės, kad valstybė viską išspręs protingai. O dabar tiesiog sėdime ant lagaminų – su mažais vaikais, paskolomis, kankinami nežinios. Mūsų namų registre nebėra, nutrauktos žemės nuomos sutartys. Tačiau per dvylika metų neišgirdome nė vieno kalto valdininko pavardės“, – stebėjosi Eglė Kazlauskienė.
Netekusi vilties surasti teisybę Lietuvoje moteris jau kreipėsi į Strasbūrą.
„Mūsų skundo esmė – problemos dėl teisėtai įgyto turto, dėl teisės juo naudotis. Valstybė mūsų problemų išspręsti negali. Lietuvoje išsėmėme visas teismų galimybes. Čia mūsų situacija niekam neįdomi, taigi einame toliau“, – kalbėjo E.Kazlauskienė.
Europos žmogaus teisių teisme byla prieš Lietuvą bus nagrinėjama, kai čia bus baigtos visos procedūros.
Lengvai švaisto milijonus
Ant Kuršių marių kranto esančiame name, kurį ketinama griauti, gyvena ir Juozo Skučo šeima.
„Kokia mano reakcija? Manau, kad visi Lietuvos žmonės turi tinkamai įvertinti tokias valdžios kvailystes. Mes jau vienuolika metų šitoje mėsmalėje, bet ar galima prie tokių dalykų priprasti?
Kodėl turiu išeiti iš savo namų, kuriuos nusipirkau teisėtai?
Premjeras sako, kad kažkokie kalti valdininkai turės už tai apmokėti, bet visi supranta, jog mokės mokesčių mokėtojai. Juk kol kas nė vienas valdininkas nenubaustas“, – kalbėjo J.Skučas.
Jis stebisi, kad nerandama pinigų medikų, mokytojų atlyginimams, o čia lengva ranka rengiamasi iššvaistyti milijonus.
Dar nepraranda vilties
Komplekso „Nidos seklyčia“ savininkai, kurių didžiąją dalį sudaro vokiečiai, vis dar viliasi, kad situacija pasikeis.
Teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad Nidoje kompleksą „Nidos seklyčia“ valdanti bendrovė „Robala“ per metus turi nugriauti svečių namų, konferencijų centro pastatus, jungtį tarp jų su restoranu ir pastogę.
Visi šie pastatai pastatyti 2004 metais per rekonstrukciją.
Teismo sprendimu statiniai, kurie neatitinka urbanistinio architektūrinio draustinio teritorijos užstatymo, struktūros, tradicijų ir išorinių autentiškų pastatui elementų, mažina teritorijos vertingąsias savybes.
Buvo atmesti Neringos savivaldybės argumentai, kad pastatai yra pripažinti atitinkančiais Nidos kultūrinį paveldą, todėl negali būti griaunami.
„Dar šiokia tokia viltis yra. Iki vasario pirmosios gal dar kas nors pasikeis. Vokiečiai akcininkai nesupranta, kas vyksta Lietuvoje, – juk viskas įgyta teisėtai, yra visi leidimai, visi dokumentai. Tiesiog absurdas.
Jiems keisčiausia net ne tai, kad norima kažką nugriauti, – šalyje, kurioje visi šaukia, jog trūksta pinigų, griaunami pastatai, nors jie niekam netrukdo, – piktinosi bendrovės „Robala“ direktorius Romas Kvaselis. – Kreipėmės į UNESCO ekspertus. Viską išanalizavę specialistai nustatė, kad visa bėda – tik mūsų įstatymų sistema, į kurią neįtraukti tarptautiniai aktai.“
Meras regi ir keistų dalykų
Neringos meras Darius Jasaitis teigė kol kas neskaičiuojantis, kiek mokesčių mokėtojams gali kainuoti devynių pastatų nugriovimas: „Reikėtų atsižvelgti į nugriauto Juodkrantės restorano kainą ir bandyti dėlioti.
Pinigai bus dideli, tačiau, be finansinių nuostolių, šioje istorijoje yra ir gana keistų dalykų.
Antai Preiloje trijų pastatų savininkai turi ne tik nugriauti namus, bet ir atstatyti kadaise čia buvusią automobilių stovėjimo aikštelę, kurios jie savo akyse nematė.
Esą tik tada jie galės gauti kompensacijas.“
Kuršių nerijos statiniai, pasmerkti griauti
Juodkrantėje: druskų sandėlis, du gyvenamieji namai, stovintys šalia jau nugriauto restorano, vienas kotedžas.
Preiloje – trys gyvenamieji namai.
Nidoje – restoranas „Nidos seklyčia“.
