Su valdžia susidėsi – bėdos turėsi. Tai savo kailiu patyrė prie Bernardinų sodo prigludusius Kirdiejų rūmus ketinantys restauruoti verslininkai.
Jau trejus metus jie ginčijasi su savivaldybe, priversti rašyti ieškinius teismams, kad pagaliau galėtų pradėti darbus. Tik savivaldybė vis ieško priekabių: iš pradžių pareikalavo papildomų dokumentų, o dabar jau nori keisti nuomos sutartį ir vis bloginti investuotojo padėtį.
Visus prašymus ignoruoja
Bylų teismuose daugėja, o Kirdiejų rūmai vis stovi apleisti. Viename ieškinių rūmus išsinuomojusios bendrovės „Kirdiejų rūmai“ atstovai tikina, kad investuoti pasirengę verslininkai neturi galimybės įgyvendinti projekto ir atlikti nuomojamų patalpų kapitalinio remonto, nes Vilniaus valdžia dėl nežinomų priežasčių nepritaria parengtam statinių kapitalinio remonto projektui.
„Kirdiejų rūmų“ prašymai išduoti sutikimą atlikti kapitalinį remontą pagal parengtą projektą yra ignoruojami.
O čia dar pasigirdo savivaldybės administracijos grasinimai nutraukti nuomos sutartį, nors jie neteisėti ir nepagrįsti, o reikalaujamas nuomos dydis yra klaidingai skaičiuojamas.
Projektą įgyvendinti pasiruošusi bendrovė „Kirdiejų rūmai“, išsinuomojusi iš savivaldybės Kirdiejų rūmų pastatus, prieš dvejus metus pradėjo būtinus darbus.
Kūrė žinomi specialistai
Bendrovė sudarė projektavimo ir statybos darbų valdymo paslaugų teikimo sutartis. Architektūrinę projekto dalį parengė architektų grupė, vadovaujama žinomo architekto Alvydo Šeiboko.
Po to specialistai parengė projekto sąmatą, architektūrinį projektą ir vizualizaciją. Sąmatinė statybos ir rekonstrukcijos vertė siekė 3,2 mln. eurų.
Kai bendrovė jau buvo pasirengusi pradėti rekonstrukciją, paaiškėjo, kad savivaldybė dokumentų, leidžiančių pradėti darbus, nė neketina duoti.
Bendrovės „Kirdiejų rūmai“ generalinis direktorius Vytautas Freimantas tvirtino, kad trūksta tik šio leidimo.
Prieš daugiau nei dvejus metus perėmus Kirdiejų rūmų atgaivinimo projektą, įmonė grąžino pirmtakų skolas, parengė naują projektą.
Investuotojui vis blogiau
Leidimų įmonė negauna iki šiol. Maža to, ji kaltinama, kad nesumoka nuomos mokesčio, nors išnuomotomis patalpomis negali naudoti pagal nuomos sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį – komercinei ir visuomeninei-kultūrinei veiklai.
Už beveik 900 kvadratinių metrų trijų pastatų nuomą „Kirdiejų rūmams“ savivaldybė kiekvieną mėnesį skaičiuoja po daugiau nei 4,5 tūkst. eurų nuomos mokesčio. Bendrovei patalpos išnuomotos iki 2033 metų.
Tačiau jau 2015-ųjų pabaigoje savivaldybės valdininkai ėmė vilkinti įsigaliojusios sutarties įgyvendinimą.
Iš pradžių jie pradėjo reikalauti papildomų dokumentų: būsimos veiklos koncepcijos, investicijų planų, vizijos ir numatomų tikslų, nors visi reikiami dokumentai buvo pateikti pasirašant sutartį.
Dar po poros mėnesių buvo pareikšta, kad būtina keisti nuomos sutartį, nors iš tikrųjų tokie reikalavimai neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Savivaldybės teikiami sutarties pakeitimai vis blogino investuotojo padėtį: trumpėjo nuomos laikas, valdžia pasiliko teisę perskaičiuoti nuomos kainą.
Trūksta vien tik sutikimo
V.Freimantas tvirtino, kad savivaldybė ignoruoja prašymus išduoti sutikimą kapitaliniam remontui ir neatsako į jokius paklausimus ar prašymus, susijusius su patalpų kapitaliniu remontu.
Savivaldybei ne kartą buvo pranešta, kad sutikimas dėl remonto darbų yra vienintelė priežastis, kodėl Kirdiejų rūmuose neprasideda darbai.
Tačiau savivaldybei nusišvilpti, kad bendrovė ėmėsi itin sudėtingo projekto, nes pastatas buvo daugelį metų apleistas, nesaugomas, neprižiūrimas, todėl visi procesai yra labai sudėtingi ir ilgi. Gali būti, kad teks atlikti daug nenumatytų darbų. Tačiau valdžia toliau kaišioja pagalius į ratus.
Anot V.Freimanto, savivaldybei nė motais, kad verslininkai ir taip užsikrovė sunkią naštą. Juk pastatams taikomi itin griežti paminklosaugos reikalavimai, nes Kirdiejų rūmai – nekilnojamoji kultūros vertybė, saugoma valstybės, jie priskiriami ypatingų statinių kategorijai.
Ėmęsi atnaujinti Kirdiejų rūmus verslininkai nesiekia vien naudos sau: po rekonstrukcijos pastatai galėtų būti pritaikyti visuomeninėms, kultūrinėms ir reprezentacinėms reikmėms. Vilniečiams ir miesto svečiams kultūros renginiai būtų nemokami.
O Kirdiejų rūmai galėtų tapti dar viena miesto įžymybe, kuri trauktų ir miestiečių, ir atvykėlių žvilgsnį.
Rūmuose nuolatos vyktų koncertai, parodos, intelektualios diskusijos.
Nėra inžinerinių tinklų?
Paklaustas, kodėl savivaldybė nusprendė keisti Kirdiejų rūmų nuomos sutartį, administracijos direktorius Povilas Poderskis aiškino, kad ji pasirašyta daugiau kaip prieš dešimt metų – dar 2004-aisiais, tačiau ten jokia veikla nevyksta.
Esą viešoji erdvė pačiame miesto centre apleista ir nenaudojama.
„Supratimas, kad per tiek laiko pasikeitė tiek rinkos situacija, tiek abiejų šalių lūkesčiai, o norint, kad projektas būtų atgaivintas ir pradėtas realiai įgyvendinti, tam reikia kai kuriais aspektais atnaujinti sutartį ir susitarti dėl aplinkybių, kurios sudarant pradinę sutartį nebuvo aptartos“, – aptakiai kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.
Anot jo, projekto tikslas nėra vien tik į miesto biudžetą gaunamos nuomos pajamos.
Nuomos kaina galėtų būti nustatoma įvertinus investicijų apimtį, veiklos laikotarpį ir viešojo bei privataus sektoriaus patiriamą naudą dėl turto panaudojimo realiems tikslams.
Paprašytas patikslinti, kada savivaldybė ketina suteikti leidimą atnaujinti Kirdiejų rūmus, P.Poderskis tikino, kad su nuomininku pirmiausia reikia susitarti, kieno vardu bus registruojamas rūmų remonto metu sukurtas naujas nekilnojamasis turtas.
Leidimas galės būti išduotas, kai statytojas suprojektuos inžinerinius tinklus.
Statybos artėjo į pabaigą
Šalia Kirdiejų rūmų Maironio gatvėje stovi kitas pastatas, kurio statybos sustojusios.
Čia bendrovė „Liumeksis“ jau šią žiemą ketino atidaryti kavinę, tačiau planus sujaukė savivaldybė.
Jai nutraukus jungtinės veiklos sutartį „Liumeksiui“ neleista net užkonservuoti objekto, o verslininkai skundžiasi, kad susidėję su savivaldybe prarado 1,2 mln. eurų.
„Liumeksio“ vadovas Ričardas Armonavičius teigė tikįs, jog triumfuos teisingumas, nes investuotojai esą griežtai laikėsi visų įsipareigojimų, apibrėžtų sutartyje tarp įmonės ir savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus parkai“.
„Ir tuomet, pasikeitus sostinės valdžiai, kai statybos artėja į pabaigą, kažkam šauna į galvą, jog sutartis miestui nenaudinga ir būtina ją skubiai nutraukti!“ – stebėjosi „Liumeksio“ vadovas.
Muziejaus neliko nė kvapo
Į panašią padėtį praėjusių metų pabaigoje pakliuvo ir restorano „Ida Basar“ vadovas Vaclovas Kontrauskas.
Savivaldybė nutarė aukcione parduoti pastatą Bokšto gatvėje, kurį prieš porą metų išnuomojo V.Kontrausko Kulinarinio paveldo muziejui.
Ankstesnė valdžia V.Kontrauskui dvidešimčiai metų 319 kvadratinių metrų patalpas buvo išnuomojusi už simbolinę kainą – 29 centus už kvadratinį metrą.
Tiesa, per trejus metus verslininkas į pastatą turėjo investuoti apie 580 tūkst. eurų ir sukurti Lietuvos kulinarinio paveldo muziejų. Tačiau šie pinigai dar nebuvo investuoti.
Meru tapus Remigijui Šimašiui buvo nutarta, kad tokia sutartis miestui nenaudinga, o Kulinarinio paveldo muziejus – nereikalingas.
Apleistame pastate įsikūrė pirmasis skvotas
Renesanso stiliaus Kirdiejų rūmai iškilo 1601–1611 metais. Jie buvo atvira arkada iš kiemo pusės.
XIX amžiaus antroje pusėje rūmai buvo rekonstruoti klasicizmo stiliumi.
1787 metais keliautojo ir Vilniaus universiteto Gamtos istorijos katedros vadovo Johano Georgo Adamo Forsterio, dalyvavusio Jameso Cooko antrojoje ekspedicijoje aplink pasaulį, iniciatyva sklypas buvo išpirktas ir įkurdintas botanikos sodas. 1824 metais jame buvo auginama per 6560 rūšių augalų. Iki 1842 metų uždarymo tai buvo vienas turtingiausių botanikos sodų Rytų Europoje.
Sovietmečiu rūmai buvo naudojami visuomeninei veiklai. Juose buvo įkurtos kelios įstaigos, tarp jų – Dainų šventės komitetas, Liaudies menininkų draugija ir kitos.
Atgavus nepriklausomybę, 1993–1997 metais Kirdiejų rūmuose veikė vienas pirmųjų Lietuvoje skvotų „Barbora“.
