Šiaulių apygardos administracinis teismas nusprendė, kad griauti pasmerkto namo gyventojams turi būti atlyginti patirti nuostoliai ir iš Neringos savivaldybės bei Lietuvos valstybės (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) jiems visiems priteisė 733 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos bei 5 procentų metines palūkanas.
Palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos – 2013 metų gruodžio 10-osios.
Nedrįsta labai džiaugtis
„Tai šiokia tokia pergalė, tarsi Kalėdų stebuklas, bet kol kas nedrįstame labai džiaugtis, nes sprendimą dar galima skųsti, – kalbėjo vieno buto savininkė Salomėja Rubinienė. – Mes teisėtai įsigijome butus, dėl visko kalta valstybė ir valdininkai.
Butus nusipirkome 2006 metų kovą, o jau po mėnesio tuometė Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė kreipėsi į generalinį prokurorą dėl neva neteisėtų statybų, ir prasidėjo bylos. Į teismus visus tuos 11 metų vaikščiojome kaip į darbą.“
Tęstinumo nebeliko
Prieš kurį laiką po ilgų diskusijų įvairiausiose Vyriausybės instancijose buvo prieita prie išvados, kad du gyvenamieji namai Juodkrantėje gali stovėti. Buvo paruoštas preliminarus taikos sutarties projektas.
Bet buvusi Vyriausybė nespėjo, o naujosios Vyriausybės atstovai – nei aplinkos ministras, nei Kultūros ministerija, nei premjeras – to tęstinumo nepanoro.
Trokšta atgauti pinigus
Klaipėdos apylinkės teisme vis dar nagrinėjama byla dėl žmonių iškeldinimo iš šių dviejų namų. Ieškovai – dvidešimt juodkrantiškių, tarp kurių yra septyni nepilnamečiai. Jiems iškilusi reali grėsmė netekti namų ir atsidurti gatvėje neatgavus už būstus sumokėtų pinigų.
Po ilgų ir sekinančių bylinėjimosi metų žmonės trokšta vieno – atgauti savo pinigus. Tačiau kol kas tai pavyko tik trijų butų savininkams.
Sumą pagrindė dokumentais
„Džiaugiamės, kad Šiaulių teismo teisėjų kolegija viską išsamiai išanalizavo ir nepabijojo valstybei parodyti, kokia yra tikroji tiesa.
Mes prašėme grąžinti tik tuos pinigus, kurie yra pagrįsti dokumentais: tai butų pirkimo ir pardavimo sutartyse įvardytos kainos, notarų paslaugos, sumokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiai. Beveik visi ėmėme bankų paskolas, visą laiką mokėjome palūkanas.
Bankas reikalavo apdrausti turtą – teismo sprendimu turėtume atgauti ir draudimo išlaidas. Mokėjome paskolos administravimo mokesčius, butus turėjome įregistruoti Registrų centre. Visos sumos – konkrečios, pagrįstos dokumentais“, – kalbėjo S.Rubinienė.
Jautėsi neginami valstybės
Visų trijų butų savininkams priteista ir maždaug 2 tūkstančių eurų neturtinė žala – dalis pateiktų ieškinių.
„Tai – simbolinė išmoka, bet mums buvo svarbiau ne tai. Juk ilgai siekėme taikos sutarties. O kaip apskaičiuoti neturtinę žalą – tiek metų įtampos, nemigos naktų, streso, sugadintų nervų.
Kiek važinėjome po visokiausias instancijas: per tą laiką pasikeitė jau trys vyriausybės, su visomis reikėjo diskutuoti“, – kalbėjo S.Rubinienė, priėjusi išvadą, kad valstybei visai nerūpi jos žmonės.
Moteris ne kartą matė televizijos laidas, kuriose politikai pasakojo apie nekaltai nukentėjusius Neringos gyventojus, kurie teisėtai nusipirko butus ir yra vejami iš namų.
Bet teismuose juodkrantiškiai jautėsi visiškai neginami valstybės.
Vis dar tiki sveiku protu
„Į teismus atvykę Neringos savivaldybės ir valstybės atstovai įvairiausiais būdais bandė klaidinti, kovojo dėl kiekvieno euro: prašė nepriteisti žalos už mūsų bute pastatytą židinį, galima sakyti, siūlė mums jį nusikrapštyti, plyteles nusilupti.
O iš tikrųjų turėtų mūsų atsiprašyti, padengti nuostolius ir prisiteisti kompensacijas iš kaltininkų. Tačiau iki šiol nebuvo ištarta nė viena kaltininko pavardė“, – apgailestavo S.Rubinienė.
Moteris mano, kad vis dėlto sveikas protas nugalės ir tie namai nebus nugriauti: juk juos galima pelningai parduoti ar perduoti valstybės poreikiams.
O jei Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas bus apskųstas ir bylinėjimasis tęsis toliau, kompensacijų suma juodkrantiškiams tik didės. Jei nepavyktų rasti teisybės Lietuvoje, jie nusiteikę pasiekti Strasbūrą.
Griovimo kaina – apie 10 mln. eurų
Prieš mėnesį Vyriausybė nusprendė nutraukti niekaip nesibaigiantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą.
Vadinasi, turėtų būti nušluoti ne tik du Kuršių marių krantinėje stovintys gyvenamieji namai, bet ir dar septyni pastatai. Jų statyboms buvo gauti visi reikalingi dokumentai ir leidimai, bet vėliau buvo pareikšta, kad valdininkai juos išdavė neteisėtai.
Ne vienus metus diskutuota dėl taikos sutarčių, kurios galėjo išgelbėti pražūčiai pasmerktus namus, tačiau sutarimo nerasta.
Lietuvos mokesčių mokėtojams už politikų ir valdininkų klaidas tektų pakloti mažiausiai 10 milijonų eurų.
1 mln. 300 tūkst. eurų jau kainavo nugriautas žuvų restoranas Juodkrantėje. Pinigus sumokėjo Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė.
