„Jei pardavinėjant sklypą už 574 tūkst. eurų aš buvau vienintelis pirkėjas, vadinasi, už šį turtą sumokėta netgi per brangiai“, – teigė neseniai iš Izraelio sugrįžęs ir tik dabar apie kilusį susidomėjimą jo pirkiniu sužinojęs Vilniuje gyvenantis 49 metų E.Khitereris.
Šitaip jis reagavo į premjero Sauliaus Skvernelio prašymą, kad šį sandorį ištirtų prokurorai.
Sprendimų teisėtumu neabejoja
E.Khitererio teigimu, dabar, kai jo pirkiniu susidomėjo prokuratūra, Palangoje įsigytas žemės sklypas vargu ar vertas pusės tiek, kiek už jį buvo sumokėta.
E.Khitereris tikino atidžiai sekęs šio objekto pardavimo aukcioną ir ryžosi jame dalyvauti, kai nustatyta kaina jį tenkino: „Tai, kad ji nukrito taip staigiai, man jokių įtarimų nesukėlė. Turto bankas yra valstybės institucija, kuriai privalu griežtai laikytis įstatymų, todėl dėl jos sprendimų teisėtumo abejonių nebuvo kilę.
O tai, kad parduodamo turto kaina iš karto sumažėjo beveik perpus, dar nereiškia, jog aš to turto neturėčiau pirkti.“
Tačiau būtent kaina, už kurią valstybė pardavė beveik 1,8 hektaro žemės sklypą su pastatais Palangoje, 650 metrų nuo jūros, ir sukėlė visuomenės abejonių.
Liko nepaaiškinta ir kodėl valstybės turtas buvo įvertintas pustrečio karto pigiau, nei po kelių mėnesių jį įvertino kita valstybės įmonė Registrų centras.
Bet Finansų ministerija vykdyti premjero prašymo kol kas neskuba.
„Šiuo metu laukiama informacijos iš Turto banko. Išsiaiškinę visas aplinkybes priimsime sprendimą dėl tolesnių veiksmų“, – aptakiai atsakė finansų viceministras Darius Sadeckas.
Po metų turtas atpigo perpus
Kiek daugiau kaip prieš metus elektroninių varžytynių būdu Turto banko pardavinėjamas vertingas valstybės turtas buvo pradėtas pardavinėti už 1 mln. 68 tūkst. eurų.
Tiek šį objektą 2016 metų liepos pabaigoje buvo įvertinusi nekilnojamojo turto įmonė „Apus“, su kuria Turto bankas yra pasirašęs vertinimo paslaugų teikimo sutartį.
Po keturių nesėkmingai pasibaigusių aukcionų pernai birželį pastatų komplekso ir sklypo kaina buvo nukritusi iki 900 tūkst. eurų.
Vis neatsirandant pirkėjų Turto banko vadovai nusprendė šį objektą įvertinti pakartotinai, nors nuo praėjusio vertinimo dar nebuvo praėję nė metai.
Parduodamo objekto atsikratyti skubančio Turto banko noras sumažinti parduodamo turto kainą išsipildė su kaupu.
Nors pastaraisiais metais nekilnojamojo turto rinkos kaina pajūryje tik augo, pernai rugpjūtį tie patys „Apus“ vertintojai to paties turto vertę nurėžė beveik perpus – iki 574 tūkst. eurų.
Mažesnė kaina – lyg užsakyta
Šią kainą sudarė pastatų ir žemės sklypo, kuris buvo įkainotas 266,4 tūkst. eurų, vertė.
Tuo metu Registrų centras praėjusį mėnesį nustatė, kad to paties sklypo vidutinė rinkos vertė yra 629 tūkst. eurų.
Prieš pusantrų metų beveik už tą pačią sumą – 536 tūkst. eurų – Palangos miestas pardavė buvusios savivaldybės administracijos pastatą su 23 arų tokios pat paskirties žemės sklypu.
Turto bankas „Lietuvos rytui“ taip ir neatsakė, kas priėmė sprendimą parduodamą policijos pastatų kompleksą su 177 arų sklypu pakartotinai vertinti nepraėjus nė metams.
Už tą patį darbą vertinimo paslaugas teikusiai „Apus“ bendrovei valstybės įmonė sumokėjo antrąkart.
Teisininkų manymu, taip gerokai sumažinus parduodamo objekto kainą buvo apeitas Vyriausybės nustatytas apribojimas, kad parduodant valstybės turtą aukcionuose pradinė kaina gali būti mažinama tik iki 10 proc. nustatytos turto vertės, o vėliau – nuo kainos neįvykusiuose aukcionuose.
Tarsis su miesto valdžia
Pigiai parduotą vertingą valstybės turtą įsigijusiam E.Khitereriui priklausanti Vilniaus bendrovė „Stadt Property“ už objektą sumokėjo gerokai daugiau, negu siekia jo įstatinis kapitalas.
„Turiu nemažai nekilnojamojo turto įvairiose vietose, o bendrovė verčiasi jo valdymu.
Pirkiniui reikalingos lėšos buvo gautos pardavus kitą turtą.
Mano pajamos yra deklaruojamos kasmet, o visi mokesčiai sumokėti“, – teigė E.Khitereris.
Jis teigė dar nežinąs, ar įsigytame sklype statys pats, ar pritrauks investuotojus. Tačiau tai bus rekreacinės paskirties objektai, nes taip šios teritorijos paskirtį leidžia keisti miesto bendrasis planas.
„Artimiausiu metu visais savo planais pasidalinsiu su miesto valdžia, nes ji atsakinga už miesto planavimą“, – sakė E.Khitereris.
Pajūryje pigiai buvo pardavinėta ir anksčiau
Palangoje esantį valstybės turtą Turto bankas pusvelčiui parduoda ne pirmą kartą.
Kurorto senojoje dalyje, prie pat jūros, 1,1 hektaro ploto žemės sklypas su Seimui priklausiusia poilsine 2012 metų gruodį buvo pradėtas pardavinėti už 6 mln. litų (apie 1,74 mln. eurų).
Objekto informacijoje buvo skelbiama, kad leidžiama užstatyti tik 5 proc. sklypo ploto. Panašiai tiek jau tuomet užėmė esamas poilsinės pastatas.
Visiems poilsine susidomėjusiems pirkėjams buvo aiškinama, kad šiame sklype nauja statyba negalima. Esamo pastato negalima nei plėsti, nei didinti jo aukštingumo.
Tačiau toks suvaržymas kažkodėl neišgąsdino prieš pat aukcioną įsteigtos bendrovės „Gaumista“, kuri poilsinę nusipirko 2013 metų rugpjūtį, kai ketvirtame aukcione jos kaina buvo sumažinta iki 3,75 tūkst. litų (1,086 mln. eurų)
Tokios verslininkų drąsos priežastis paaiškėjo netrukus. Po Seimo poilsinės pardavimo praėjus vos keliems mėnesiams Kultūros paveldo departamento vadovai prakalbo, kad pagal tuomet pradėtą rengti specialųjį planą šio sklypo užstatymo reglamentas padidės net keturis kartus.
Naujieji savininkai 2014 metų pradžioje Palangos savivaldybei pateikė priešprojektinius sklypo plėtros pasiūlymus, iš kurių buvo matyti, kad čia norima užstatyti penktadalį teritorijos.
Kodėl tai, ką prieš pirkdama jau žinojo „Gaumista“, nebuvo žinoma valstybei, kuri vos po metų šį objektą būtų pardavusi keleriopai brangiau?
