Kuršių nerijoje griaunamų namų savininkai: „VSTT vadovas meluoja“

Kuršių nerijoje griaunamų namų savininkai pasipiktino, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis 2018 m. sausio 31 dienos tiesioginėje LRT laidoje „Dėmesio centre“ melavo teigdamas, neva jo vadovaujama tarnyba suderino su gyventojais savo rengiamus planus ir yra susitarta.

 Kuršių nerijoje griaunamų namų savininkai pasipiktino, kad VSTT direktorius A.Stanislovaitis melavo teigdamas, neva jo vadovaujama tarnyba suderino su gyventojais savo rengiamus planus ir yra susitarta.<br>A.Kubaičio nuotr.
 Kuršių nerijoje griaunamų namų savininkai pasipiktino, kad VSTT direktorius A.Stanislovaitis melavo teigdamas, neva jo vadovaujama tarnyba suderino su gyventojais savo rengiamus planus ir yra susitarta.<br>A.Kubaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 2, 2018, 5:18 PM

VSTT yra pagrindinė iniciatorė to, kad Kuršių nerijoje visiškai arba iš dalies būtų nugriauti pastatai, nors statyboms ir rekonstrukcijoms žmonės gavo teisėtus leidimus, o vėliau Vyriausybė pati pripažino, jog valstybės institucijos pačios suklydo. Jeigu pastatai bus griaunami, valstybė iš biudžeto turės sumokėti apie 20 mln. eurų siekiančias kompensacijas.

„Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, iš esmės nederina pasiūlymų nei su gyventojais, nei su savivaldybe, o tik įrašo formuluotes. Nors teismo pripažinta, kad dėl situacijos, į kurią mes patekome, yra kalta valstybė ir valdininkai, VSTT tiesiog reikalauja griauti ar perstatyti pastatus ir iš esmės nekreipia dėmesio į mūsų teises. VSTT direktorius vėl aiškina apie neva pažeistą viešą interesą, nors tiek UNESCO atstovai, tiek Kultūros paveldo departamentas yra pripažinę, kad mūsų namai nedaro jokios įtakos UNESCO saugomoms visuotinėms vertybėms“, – sako nuo valstybės biurokratinių klaidų nukentėję Kuršių nerijos gyventojai.

Jie reikalauja, kad A.Stanislovaitis viešai paneigtų savo teiginius ir daugiau nebemanipuliuotų ir neklaidintų visuomenės.

Pasak jų, VSTT yra vienintelė institucija, kuri reikalauja griauti mūsų teisėtai įsigytus pastatus. Esame ne kartą girdėję biurokratų pasisakymus: “dešimtmečius bylinėjomės ir nieko nenugriausime... ?” Susidaro įspūdis, kad sąmoningai norima kenkti ir tokiu būdu padaryti žalą ne tik mums, bet ir valstybei, kuriai iš mokesčių mokėtojų pinigų reikės sumokėti 20 mln. eurų kompensacijas.

Teisininkai jau anksčiau yra nustatę, kad VSTT pažeidžia įstatymų nubrėžtas ribas, ignoruoja teisės aktus, nurodinėja pakeisti statinių architektūrą, ką turi padaryti Kultūros paveldo departamentas ar Neringos savivaldybės architektas. VSTT tokiu būdu viršija įgaliojimus.

Neringos savivaldybė ir meras D. Jasaitis dar prieš porą mėnesių yra pranešęs, kad problemą galima nesunkiai išspręsti jei VSTT laikytųsi įstatymų. Gyventojams susidaro įspūdis, kad kai kurie VSTT pareigūnai su direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškyte priešakyje sąmoningai klaidina ne tik visuomenę, bet ir aplinkos ministrą ir visą vyriausybę. Kaip minėjo laidoje Neringos meras D. Jasaitis kita, aplinkos ministerijai priklausanti institucija Statybos inspekcija, vyriausybei pateikė klaidinančią pažymą, kad neva Kultūros paveldo departamentas nederina jau parengto Neringos tvarkymo plano.

„Prieš kelias dienas Europos žmogaus teisių teismas analogiškoje byloje Tumeliai prieš Lietuvą nusprendė, kad valstybė elgėsi neteisėtai gyventojų atžvilgiu. Pati išdavė leidimus ir po to pati teismo keliu tuos leidimus panaikino, įpareigodama gyventojus patiems nusigriauti savo namus. Europos žmogaus teisių teismas įpareigoja laikytis tarptautinės teisės. Lietuva turės mokėti kompensacijas. Ar keleto pareigūnų ambicijos vertos dešimčių milijonų mokesčių mokėtojų pinigų?“, – klausia savininkai.

Jie mano, kad valstybės vardu išduoti statybas leidžiantys dokumentai bei statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai negali būti naikinami. Tokie valstybės veiksmai pažeidžia Konstitucijos 23 str.: “Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama”.

Gyventojai taip pat atkreipia dėmesį, kad kalbos apie tai, kad pinigus bus bandoma išieškoti iš kaltų valdininkų yra nepagrįstos. Akivaizdu, kad net jie ir bus rasti kalti valdininkai, nėra tokių įstatymų, kad iš privačių asmenų galima išieškoti milijonus eurų, todėl likusias kompensacijas turės mokėti valstybės institucijos ir Neringos miesto savivaldybė, kuri visada priešinosi bet kokiems griovimams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: ar turite už ką balsuoti, ponia Seimo pirmininke?