O Vilniaus savivaldybėje prieš kelias dienas dar tik pristatytas nacionalinio futbolo stadiono preliminarus pasiūlymas. Stadiono, kurio statybos darbai pradėti dar 1987-aisiais.
Per kiek metų pasaulyje pastatomas stadionas, dydžiu panašus į Vilniaus?
Specialistai atsako: net didesnio statinio statybos užtrunka trejus metus. Tuo metu sostinės valdžia visiems darbams numatė 5 metus.
Esą 700 metų Vilniaus sukakties proga miestas turės naują stadioną. Kita vertus, gal ir yra tuo tikinčių.
Iki sutarties – dar 1,5 metų
Vilniui rinktis nebėra iš ko: iš stadiono, kurį dabar jau ketinama paversti daugiafunkciu kompleksu, statybos konkurso pašalinus antrąjį dalyvį, bendrovę „Vilniaus nacionalinis stadionas“, liko vienas projekto reikalavimus atitinkantis dalyvis – koncerno „Icor“ valdoma inžinerinių produktų ir sprendimų bendrovė „Axis Industries“.
„Pagrindinis mūsų uždavinys – užtikrinti, kad milžiniškos sporto ir socialinės infrastruktūros projektas būtų tvarus, gyvybingas ir veikiantis, orientuotas į kokybiškas paslaugas. Siekiame, kad neliktų ateičiai užprogramuotų problemų“, – tikino stadioną Vilniuje pasiryžusio pastatyti konsorciumo atstovas Julius Dovidonis.
Bet ant griaučių Šeškinėje stadionas taip greitai neiškils. Jau dabar statytojai pastebi, kad tie griaučiai apsunkins statybą.
Be to, po komisijos vertinimo projekto reikalavimus atitikęs dalyvis bus kviečiamas dalyvauti kitame etape, kurio metu turės parengti ir pateikti jau išsamius projekto pasiūlymus: daugiafunkcio komplekso detalizuotą urbanistinį ir architektūrinį sprendinį, finansinės veiklos modelį ir komercinės veiklos verslo planą.
Kaip įprasta Vilniuje, šis darbas užtruks. Pasiūlymas bus vertinamas iki birželio vidurio.
Vėliau prasidės oficialios derybos su potencialiu stadiono statytoju. Koncesijos sutarties pasirašymas įvykus deryboms, parengus paraišką ES finansavimui gauti numatytas 2019 metų vasarą. Ar perskaičius apie tokius terminus nebyra ašaros?
Investavo 5 milijonus eurų
Čia vėlgi reikėtų prisiminti Talino stadiono istoriją. Kai 2016 metų rugsėjį estai sužinojo, kad jiems bus patikėta rengti Supertaurės rungtynes, jie per tris mėnesius sugebėjo parengti stadiono plėtros planą.
Iki tol „A. Le Coq“ arenoje tilpo 10 tūkst. 340 žiūrovų. Padidinus stadioną Supertaurės rungtynes, vyksiančias rugpjūčio 14 dieną, galės stebėti apie 15 tūkst. žiūrovų.
Į Taliną stebėti Čempionų ir Europos lygų nugalėtojų dvikovų suplauks ne tik Senojo žemyno futbolo aistruoliai.
Kad padidintų stadioną, estams prireikė 5 mln. eurų investicijų. Tačiau galima neabejoti, kad grąža bus su kaupu.
Estijos futbolo sąjungos prezidentas Aivaras Pochlakas sakė, jog šalies valdžią teko ilgai įkalbinėti, kad ji padėtų baigti „A. Le Coq“ arenos statybą.
Anksčiau Supertaurės rungtynės kiekvienais metais vykdavo Monake – tik pastaraisiais metais šis svarbiausias Europos futbolo renginys persikelia vis į kitą valstybę.
A.Pochlakas pasidžiaugė, kad Estija bus pati mažiausia valstybė, kurioje du stipriausi Europos futbolo klubai rungsis dėl svarbiausio UEFA trofėjaus.
Ar Vilnius galėtų tikėtis kada nors surengti Supertaurės varžybas, A.Pochlakas diplomatiškai neatsakė.
Estijai užteko 9 mėnesių
Ant Šeškinės kalvos Vilniuje turėtų iškilti nacionalinis stadionas su futbolo aikšte ir stogu tribūnoms, kuriame taip pat tilptų 15 tūkst. sirgalių.
Čia dar kartą prisiminkime tokio pat dydžio Talino stadiono statybą. Jis iškilo Bermudų trikampiu pramintoje dykvietėje Lilekiuloje, tarp dviejų geležinkelio atšakų.
Taip, estai irgi neišvengė skandalų, tačiau jiems nelabai buvo ir laiko. Pradėję stadiono statybą 2000-ųjų rugsėjį jie kitų metų birželio 2 dieną jame jau surengė pirmąsias oficialias futbolo rungtynes. Estams jos nebuvo sėkmingos – Olandijai pralaimėta 2:4.
Pirmosios rungtynės surengtos dar nebaigtame statyti stadione, darbai vyko ir vėliau, bet tai netrukdė stadione rengti futbolo rungtynių, kitų renginių.
Šneka apie daugybę objektų
Vilniuje 22 hektarų teritorijoje šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ vietoj dabar stūksančių betono griaučių jau 3 dešimtmečius ketinama pastatyti ne tik futbolui skirtą stadioną.
Dabar jau diskutuojama apie daugiafunkcę infrastruktūrą – ji būtų skirta ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo švietimo ir sveikatinimo paslaugoms teikti, kultūros, komunikacijos ir informacijos centrui, sporto muziejui, masiniams kultūros ir sporto renginiams.
Čia ketinama pastatyti ir 300 vietų vaikų darželį, 6 krepšinio aikšteles, rankinio ir futbolo sales. Po stogu žadama įkurti ir meninės, sportinės gimnastikos, bokso, imtynių ir fizinio rengimo sales, taip pat administracines patalpas.
Šalia taip pat numatyta įrengti UEFA reikalavimus atitinkančias tris futbolo aikštes, lengvosios atletikos stadioną, atitinkantį IAAF reikalavimus.
Negalvoja apie susisiekimą
Visgi apie vieną svarbų dalyką nacionalinio stadiono satytojai tyli.
Metro idėjos nepamirštantis asociacijos „Metro sąjūdis“ pirmininkas Juozas Zykus uždavė klausimą, į kurį nacionalinio stadiono Šeškinėje šalininkai kol kas neatsakė: o kaip mes į tą žemės lopinėlį nuvažiuosime? Juolab kad prie stadiono bus prilipdyta dar tuzinas objektų.
„Bandysime nugriauti tai, kas pastatyta, ir pradėti iš naujo. Labai gaila, kad pirmiau statome, paskui galvojame, o supratę, kad elgiamės neapgalvotai, griauname“, – atsiduso J.Zykus.
Jo skaičiavimais, jeigu stadioną Šeškinėje pavyktų pastatyti, kai kuriomis dienomis į tą vietą norinčių nuvažiuoti būtų tris kartus daugiau nei dabar.
Be to, vykstant svarbiam renginiui apie 15 tūkst. žiūrovų norės ten susirinkti ir išsiskirstyti per trumpą laiką. Tad jeigu stadionas pradės kilti, Šeškinės ir aplinkinių rajonų gyventojai gali pradėti pratintis prie transporto grūsčių.
Anot J.Zykaus, pasaulio miestai prie tokių objektų planuoja ir metro stotis.
Šiuo metu rengiamas Vilniaus bendrasis planas, pagal kurį iki 2050 metų bus plėtojama susisiekimo infrastruktūra.
Tad „Metro sąjūdžio“ atstovai pasiūlė šiame dokumente numatyti metro stotį prie stadiono, kad po trijų dešimtmečių netektų dar kartą griauti.
Ir nebrangiai, ir greitai
Į Estiją lygiuotis artimiausiu metu nepavyks, tad galime prisiminti bent jau Moldovos „Zimbru“ stadiono statybą. Jis, atitinkantis visus UEFA ir FIFA reikalavimus, taip pat buvo pretendentas 2019 metais surengti Supertaurės rungtynes.
Sumanymas pastatyti nuosavą „Zimbru“ stadioną 2002 metais kilo šios komandos prezidentui Nikolajui Čiornui.
Stadionas, kuriame dabar rungtyniauja ir Moldovos rinktinė, atidarytas 2006 metų gegužės 20 dieną. Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo kiek daugiau nei ketveri metai.
Stadionas Kišiniove taip pat nedidelis, 10,5 tūkst. vietų, šalia jo – dar dvi natūralios dangos aikštės ir tribūnos, kuriose telpa 2,5 tūkst. žiūrovų, taip pat dirbtinės dangos aikštė.
Beje, panašioje dirbtinės dangos aikštėje svarbiausias rungtynes Vilniuje žaidžia Lietuvos rinktinė ir „Žalgiris“.
Taip pat prie stadiono įrengti teniso aikštynai, trijų aukštų vaikų sporto mokykla, viešbutis sportininkams. Visa tai – už 12,5 mln. eurų.
Panašus ir kitų neseniai iškilusių stadionų statybos laikas. Izraelyje, Beer Ševoje, 16 tūkst. 126 vietų stadionas pastatytas per ketverius metus, JAV, Kalifornijoje, – per trejus metus (18 tūkst. vietų).
Pasaulyje – vidutiniokas
Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos konkurse likęs vienas dalyvis projektą siūlo įgyvendinti už 79,9 mln. eurų. Lyginant su panašių objektų statybos išlaidomis tai daug ar mažai?
Tokiais atvejais pirmiausia minima vienos žiūrovo vietos statybos kaina. Vilniaus stadiono ji siektų 5,3 tūkst. eurų. Tai vidutinė kaina – yra pasaulyje stadionų, kur vieta kainuoja 1 tūkst. eurų, bet yra ir tokių, kur vieta atsiėjo 10 tūkst. eurų.
Tiesa, palikus vien Vilniaus futbolo stadiono kainą – 33,8 mln. eurų – vienos vietos kaina sumažėtų iki 2,3 tūkst. eurų. Bet juk užsimota pastatyti stadioną su daugybe prielipų.
Tarp neseniai pasaulyje pastatytų stadionų kaina stebina statinys Urugvajuje, Montevidėjuje. „Šimtmečio čempionu“ (kaip šįmet tiktų šis pavadinimas Vilniui) pavadinto stadiono vienos vietos kaina – vos 833 eurai.
Stadionas išsiskiria ne tik paprastumu ir konstrukcijų minimalizmu. Jis pastatytas ant buvusio sąvartyno.
Kitas maža kaina išsiskiriantis stadionas – Turkijoje, Antalijoje. Čia vienos vietos kaina – 916 eurų. Trečioje vietoje tarp pigių stadionų – taip pat statinys Turkijoje, Bursos mieste (1483 eurai).
Tarp brangiausių futbolui skirtų statinių minimas stadionas Ordoso mieste Kinijoje.
Čia viena vieta kainuoja 14,7 tūkst. eurų. CSKA arenos Rusijoje, Maskvoje, vienos vietos kaina – 9725 eurai, olimpinio stadiono Azerbaidžane, sostinėje Baku – 9466 eurai.
1:31 – toks sportui neregėtas rezultatas degtų švieslentėje, jei lygintume Vilniaus ir Talino stadionų statyboms sugaištus metus. Estai jau skina pergalės vaisius: šįmet ten vyks Europos futbolo supertaurės rungtynės.
Valdžios sužlugdytų projektų – ne vienas
Nacionalinis stadionas – ne vienintelis objektas, kurio statyba beviltiškai įstrigo.
Savivaldybė tik metų pradžioje nusprendė perimti buvusius Profsąjungų rūmus (nuotr.), nors anksčiau buvo planų valstybės šimtmečiui vietoj jų įkurti Tautos namus.
Kol kas dar nepradėtos net derybos su pastatą valdžiusios įmonės kreditoriais – laukiama, kol nepriklausomi vertintojai nustatys pastato kainą.
Kultūros ministerija ir savivaldybė neseniai pasirašė ketinimų protokolą ir veiksmų planą dėl koncertų salės ant Tauro kalno statybų. Pastato perėmimo procedūras ketinama užbaigti iki šių metų liepos, tuomet Profsąjungų rūmai būtų pradėti griauti – darbai truktų apie metus.
Iki rugsėjo planuojama parengti koncertų salės tarptautinio architektūrinio konkurso sąlygas, jį paskelbti, apsispręsti dėl būsimos salės valdymo modelio, 2019 metais ketinama parengti techninį projektą. Pačios statybos vyktų 2020–2022 metais.
Kartu planuojama sutvarkyti ir kalno teritoriją – parką bei liuteronų sodą. Prastos būklės pastatą šiuo metu valdo bankrutuojanti bendrovė „VIPC Vilnius“.
Vilnius taip pat sužlugdė ir Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje projektą. Šis paminklas bus perduotas Kaunui.
Iki valstybės šimtmečio nespėta pastatyti ir paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Jis iškils tik lapkritį.
Šią savaitę tarybos posėdyje Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Algis Čaplikas piktinosi – kur valdžia prisiliečia prie istorijos, ten laukia nesėkmės.
