JAV televizijos HBO šeimininkai, pirštu žemėlapyje dūrę į Vilniaus pavadinimą, neapsiriko. Čia jie rado tai, kas iliustruos laikus, kai įvyko Černobylio tragedija.
Nors Vilniaus valdžia trimituoja apie modernėjantį miestą, pasirodo, net dabar Lietuvos sostinė kuo puikiausiai tiko vaizduoti įvykius po 1986 metų balandžio 26-osios avarijos Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame bloke.
Tylėti priverčia sutartis
Televizijos kanalui HBO talkinantis Vilniaus kino biuras dar sausio viduryje seniūnijų, seniūnaičių ir bendruomenių paprašė suteikti informacijos apie sovietinio tipo butus.
Serialo „Černobylis“ kūrėjams reikėjo prabangių to laikotarpio butų aukštomis lubomis, ne mažesnių nei 80 kvadratinių metrų. Jie pageidavo, kad būtų pereinamas kambarys, neatliktas šiuolaikinis remontas.
Taip pat kuriant serialą prireiks ne mažesnių nei 40–50 kvadratinių metrų standartinių sovietinio tipo butų. Balandį ir gegužę vyksiančio filmavimo trukmė viename bute – iki savaitės, už tą laikotarpį kūrėjai žadėjo nuomos mokestį.
Paklausta, kuriose Vilniaus vietose pavyko surasti sovietinio tipo butų, viešosios įstaigos Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė tvirtino, kad tai konfidenciali informacija.
Ji tik užsiminė, kad serialo filmavimo parengiamieji darbai artėja link pabaigos. Tačiau daugiau detalių atskleisti nesutiko sakydama, kad su kino kūrėjais pasirašyta griežta sutartis.
„Manęs dažnai klausia apie serialą „Černobylis“, nes tai bus didelis įvykis kino pasaulyje. Tačiau visiems atsakau tuo pačiu – tyla“, – baigė pokalbį J.Pazikaitė.
Teks samdytis konsultantus
Architekto Sigito Kačkaus nuomone, serialo kūrėjai kažin ar nutuokia apie sovietinius butus, tad jiems teks samdyti konsultantus.
„Tokių butų likę dar nemažai, jų galima paieškoti K.Kalinausko, S.Konarskio gatvėse, kur gyveno sovietinė grietinėlė. O tipinių butų pilna „chruščiovkių“ rajone – Birželio 23-iosios, Naugarduko gatvėse. Tik kažin ar dauguma jų gyventojų sutiks, kad jų namuose šeimininkautų filmavimo komanda. Juk dažniausiai tas jų butas – vienintelis“, – svarstė S.Kačkus.
Paklaustas apie sovietinio buto ypatumus S.Kačkus pirmiausia atkreipė dėmesį į svetainę. Dažnai jos būdavo ilgos ir siauros, neretai pereinamos. Būtent tokios ir prašė serialo kūrėjai.
Griežtos 1957 metų normos
Anot S.Kačkaus, sovietiniais laikais butų erdvės būdavo nustatomos pagal ne kartą keistas statybos normas. Nepalankiausios gyventojams buvo 1957 metais įsigaliojusios taisyklės. Jos numatė, kad lubų aukštis turi būti 2,5 metro, dviejų kambarių buto gyvenamasis plotas turi siekti 22, trijų – 30, o keturių – 40 kvadratinių metrų.
1954 metais priimtos normos buvo suteikusios sovietiniams gyventojams daugiau erdvės. Jos numatė, kad lubų aukštis gali siekti 3,3–3,9 metro.
Būtent tokių butų aukštomis lubomis ieškojo serialo „Černobylis“ kūrėjai.
Šiose gerokai liberalesnėse taisyklėse buvo numatyta ir didesnė virtuvė. Ji galėjo būti iki 15 kvadratinių metrų. Vėliau virtuvė buvo sumažinta iki 6 kvadratinių metrų.
„Chruščiovkėse“ nebebuvo palikta vietos jokiems nesaikingumams. Būsto parametrų srityje atsirado ir daugiau suvaržymų. Tai matome Vilniuje, kur „chruščiovkių“ Naujamiestyje gyventojai skundžiasi dėl mažų kaip kišenės butų“, – vardijo sovietinius nepatogumus S.Kačkus.
Jo žodžiais, filmavimo komandai tokiame bute apsisukti bus tikrai nelengva.
Šaltoji spinta po palange
Interjero dizainerė Violeta Jurginytė pasakojo, kad sovietmečiu buvo sunkiai suvokiamų taisyklių, kurių gyventojai nori nenori privalėjo laikytis.
„Ar daug kas dabar žino, kodėl sovietiniai baldai buvo neaukšti ir tik vėliau atsirado sekcijos iki lubų? „Chruščiovkių“ laikotarpiu baldų gamintojai privalėjo remtis požiūriu, kad svarbiausia yra žmogus.
Todėl ir visi daiktai butuose turėjo būti žemiau už žmogaus žvilgsnio aukštį“, – aiškino interjero dizainerė.
Todėl baldai buvo gaminami 1,75 metro aukščio, net rašomieji stalai buvo skirti 1,75 metro ūgio žmogui. Aukštesnis žmogus sau tinkančio stalo parduotuvėse galėjo neieškoti. Tad pasitaikydavo, kad stalviršiai būdavo pakeliami ant plytų ar knygų.
V.Jurginytei teko viename Vilniaus sovietiniame daugiabutyje matyti tų laikų naujovę, kurios paskirties dabartiniai buto šeimininkai nesuprato.
Tai – vadinamoji Chruščiovo spinta. Oficialiai ji buvo vadinama šaltąja spinta ir įrengiama virtuvėje po palange. Toje vietoje lauko siena plonesnė, be to, ši spinta papildomai buvo šaldoma per ventiliacijos angas.
Šaltoji spinta buvo įrengiama vietoj šaldytuvo, nes jo pastatyti 6 kvadratinių metrų virtuvėje nebuvo kur.
„Tais laikais virtuvėms buvo gaminami standartiniai baldai, todėl šeimos kepdavo ir virdavo vienodose patalpose. Tad sovietinė komedija „Likimo ironija, arba Po pirties“ buvo netoli nuo tikrovės“, – svarstė V.Jurginytė.
Garsina brangūs serialai
Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas serialą „Černobylis“ dydžiu palygino su Vilniuje BBC filmuotu „Karu ir taika“. Anot jo, tai antras tokios reikšmingos apimties – tiek turinio, tiek finansine prasme – projektas Lietuvoje.
Šešių serijų televizijos filmą „Karas ir taika“ pagal Levo Tolstojaus romaną britų nacionalinis transliuotojas BBC Vilniuje kūrė 2015 metais. Pasaulyje nuskambėjo ir pats filmas, ir jo kūrybos procesas.
O Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida jau praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad penkių dalių seriale „Černobylis“ sovietų mokslininką Valerijų Legasovą, kurį Kremlius paskyrė tirti tragediją, suvaidins Jaredas Harrisas, labiausiai žinomas dėl vaidmens seriale „Mad Men. Reklamos vilkai“.
Pastaraisiais metais J.Harrisas vaidino filmuose „Šerlokas Holmsas. Šešėlių žaidimas“ ir „Linkolnas“.
Viena didžiausių JAV televizijų HBO, garsėjanti brangiais ir ambicingais serialais, planus kurti filmą apie Černobylio branduolinę katastrofą pristatė prieš porą mėnesių.
HBO sukūrė tokius serialus kaip „Sopranai: Mafijos kronika“, „Šešios pėdos po žeme“, „Sostų karai“ ar „Vakarų pasaulis“.
Akademikas pasiūlė receptą
Apie serialo siužetą žinoma nedaug. Pasak HBO, serialą kursiančių kartu su britų „Sky“ televizija, atstovų, scenarijuje daugiausia dėmesio bus skirta tragiškiems avarijos padariniams: iškart žuvo kelios dešimtys žmonių, o daugiau nei 100 tūkstančių buvo priversti evakuotis iš aplinkinių teritorijų.
Avarija Černobylyje 1986-aisiais įvyko per saugumo patikrinimą sprogus ketvirtajam elektrinės reaktoriui, į atmosferą pakilęs radioaktyviųjų teršalų debesis pasiekė teritorijas nuo Švedijos iki Graikijos.
Branduolinis kuras degė dešimt dienų, o pasklidusios radioaktyviosios dalelės užteršė iki trijų ketvirtadalių Europos.
Bandymas gesinti reaktorių smėlio maišais, mėtomais švino luitais nebuvo efektingas, kol vyriausybinėje komisijoje dirbęs neorganinės chemijos ir fizikos teoretikas akademikas V.Legasovas nepasiūlė recepto – specialaus smėlio, dolomito, molio ir švino mišinio, kuris maišais buvo mėtomas iš sraigtasparnių.
Tais laikais Sovietų Sąjungoje V.Legasovas buvo vienas didžiausių atominės energetikos specialistų.
1988 metais, per antrąsias tragedijos metines, balandžio 27 dieną, V.Legasovas gyvenimą baigė savižudybe. Jis buvo rastas pasikoręs savo bute. Manoma, kad mokslininkas taip pasielgė dėl sąžinės graužaties – dėl tūkstančių žmonių sužlugdytų gyvenimų. V.Legasovas tada jau sirgo sunkia spindulinės ligos forma, buvo pasmerktas, mat Černobylyje praleido gerokai daugiau laiko, nei buvo leidžiama.
Į Lietuvą vilioja mokesčių lengvatos
„Yra HBO sprendimas filmuoti Lietuvoje šį didelį projektą, kuris išskirtinis savo apimtimi. Kad tokio dydžio kanalas atvyksta filmuoti į Lietuvą šitokios produkcijos, rodo du dalykus: mes turime patyrusius ir kokybiškas paslaugas teikiančius kino žmones Lietuvoje, nes kokybė yra vienas esminių elementų audiovizualinėje produkcijoje, antras dalykas – mokestinė paskata, kuri veikia trejus metus, tikrai pasiteisino“, – dėstė R.Kvietkauskas.
Įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos leidžia Lietuvoje filmą kuriantiems gamintojams iš privačių rėmėjų gauti paramą, siekiančią iki 20 procentų filmo gamybos biudžeto.
Tuo metu Lietuvoje pelningai veikiančios įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmui gaminti, gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas ta suma, kuria remia filmą, taip pat šia suma gali sumažinti ir pelno mokestį.
Todėl retai pasitaiko mėnesių, kad Vilniuje nevyktų filmavimo darbai, kartais piktinantys gyventojus dėl stabdomo eismo, kitų nepatogumų.
Pavyzdžiui, 2016 metais Lietuvos sostinėje kartu su Vilniaus kino biuru buvo įgyvendinti 42 kino projektai.
Šiemet vasario pradžioje Vilniuje vyko lietuviškos komedijos „Linksmų sumautų“ ir Norvegijos kino kūrėjų komedijos „Naftos fondas“ filmavimo darbai.
Lietuviai kūrė atsaką garsiajai italų komedijai „Tobuli melagiai“, o norvegai televizijos seriale pasakos apie Norvegijos naftos fondą, kur pagrindinis herojus netyčia neteisėtai nusiperka didelės kompanijos neleistiną skaičių akcijų, po to jas parduoda, taip atnešdamas didžiulę naudą savo šaliai.
Abiem projektams įgyvendinti buvo įdarbinta daugiau nei 150 specialistų.
Sausį Vilniuje viešėjo kino kūrėjai iš Kanados, filmavę televizijos dokumentiką žydų genocido tema. Filmas pasakos apie majoro Karlo Plagge pastangas Antrojo pasaulinio karo metu gelbėti žydų tautybės žmones nuo nacių vykdomo holokausto.
Po filmavimo – naujas maršrutas turistams
Šešių serijų televizijos filmą pagal Levo Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ BBC su amerikiečių „The Weinstein Company“ Vilniuje filmavo 2015 metais (nuotr.).
Serialą žiūrėjo Australijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados bei Švedijos žiūrovai. Transliavimo teises įsigijo Estijos, Belgijos, Danijos, Filipinų, Graikijos, Indijos, Islandijos, Izraelio, Kinijos, Latvijos, Liuksenburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Pietų Korėjos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Taivano ir Ukrainos televizijos.
Serialo prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė aiškino, kad BBC sprendimą filmuoti ir perteikti didingo romano peripetijas būtent Lietuvoje lėmė vietų, garsėjančių savo praeitimi ir turinčių ryškių karo ir taikos ženklų, gausa.
Seriale „Karas ir taika“ atgijo XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.
Praėjus metams Valstybinis turizmo departamentas pristatė maršrutą po BBC serialo „Karas ir taika“ filmavimo vietas.
