„Mūsų gerbiami architektai nelabai geba perskaityti miesto semantinį tekstą, kurį turi kiekvienas per amžius kurtas miestas, – „Archinova“ idėją kritikavo Vilniaus tarybos narys, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys. – Kaip Vilniuje gimusiam ir augusiam – keistas jausmas, kad miestas praranda savijautą. Tokius pastatus galima statyti kitoje Neries pusėje, mano gimtojoje „krasnūchoje“. Bet ne prie barokinės bažnyčios“.
D.Kuoliui tai primena didžiuosius Sovietų sąjungos miestus. Čia, jei būdavo nutarta senąsias bažnyčias ne išsprogdinti, o palikti, iš visų pusių apstatydavo stalininiais namais. Jei dabar ieškotume klasikinių bažnyčių Minske, jas rastume įspraustas kiemuose. „Vilniaus baroko mokykla siekia labai dideli arealą, o mes Vilniaus centre šitaip apstatinėjame savo bažnyčias“, – apmaudžiai kalbėjo D.Kuolys.
Anot sostinės tarybos nario, dažnai pateikiamas argumentas, kad miestas turi augti, vystytis. Tačiau pašnekovui nesuprantama, kodėl reikia veikti ten, kur miesto tekstas pats jautriausias. Juk galima sukurti estetinį kampą ir atokesnėje vietoje arba perkurti subjaurotą teritoriją.
„Gal mano įspūdis nepagrįstas, bet miesto taryba turi išklausyti ir labai rimtai svarstyti argumentus.
Vilniaus bendruomenė – labai įvairi. Čia daug profesionalų. Tai – intelektuali bendruomenė, tačiau jų nuomonė labai dažnai nieko nebelemia. O ji kaip ekspertinė nuomonė turėtų būti girdima“, – įsitikinęs D.Kuolys.
Miesto architektui projektas tiko
Kuo viskas baigsis, dar nežinia. Kol kas aišku štai kas: savivaldybės atstovė spaudai Neringa Kolkaitė sakė, kad projektas nederintas ir leidimas statyboms neišduotas.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas V.Karčiauskas teigė, kad jie peržiūrėjo projektinius siūlymus. Bet pašnekovas atviras: „Mūsų nuomone, tokiai jautriai vietai tokia architektūra netinka. Ji mums labai nepatinka. Tačiau nesame tie, kurie sprendžia dėl naujos architektūros, todėl prašėme pasisakyti miesto vyriausiąjį architektą (Mindaugą Pakalnį – red. past.). Jam tokia architektūra tiko, nors tikėjomės, kad jis nepritars“.
Kadangi teritorijos, kur numatyta pastatyti viešbutį ir biurus, detalusis planas parengtas, būtinybės projektą svarstyti su visuomene nėra. „Tačiau mes galime kelti sąlygas, jog neišduosime specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, jei projektas nebus viešinamas“, – lrytas.lt sakė V.Karčiauskas.
Departamentas šia korta ir pasinaudojo. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda projektinių pasiūlymų viešinimo ir svarstymo procedūrą. Todėl visi suinteresuotieji turėtų sekti Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.vilnius.lt viešinamą informaciją ir dalyvauti projektinių sprendinių svarstyme.
V.Karčiauskas viliasi, kad miesto valdžia išgirs visuomenės emocijas ir kad bus pasiektas kompromisinis sprendimas.
Bus ne tai, ką pamatėme
O štai projekto vadovas, architektų biuro „Archinova“ direktorius Antanas Gvildys, atsakydamas į lrytas.lt klausimus teigė, jog kol kas oficialios projekto vizualizacijos jokiais pavidalais nebuvo skelbtos ir pristatytos visuomenei. Internete plintanti vizualizacija ne visai atspindi tai, ką ruošiamasi parodyti vilniečiams. Kalbant apie užstatymo plotą, tūrį – jis bus panašus, tačiau fasadas nėra tiksliai atspindėtas. Tačiau projekto vystytojai kitų vizualizacijų kol kas neplatina.
„Manau, kad remtis pasenusiais ir pirminiais tūrių paieškos bandymais, komentuoti gandų, juos skelbti ar vadovautis jais nereikėtų“, – sakė A.Gvildys.
Kaip pasakojo projekto vadovas, pagrindinės naujo komplekso fasaduose naudojamos medžiagos – akmuo ir stiklas. „Tai – vienos tauriausių ir fundamentaliausių medžiagų architektūrinėje raiškoje. Akmuo – pati seniausia statybinė medžiaga, kaip ir mediena. Akmuo turi betarpišką ryšį su istorine architektūra bei paveldu. Nors Vilniuje akmens architektūra nėra dominuojanti, bet ji sutinkama plačiai ir buvo naudojama nuo pat XIII-XIV amžiaus, kai Lietuvoje atsirado mūras“, – pasirinkimą motyvavo A.Gvildys.
Viešbučio fasado apdailos medžiagoms naudojamas stiklas ir kelių spalvų granitas. Pasak projekto vadovo, granitas kaip apdailos medžiaga – prabangi, ilgaamžė, deranti prie istorinio konteksto. Nemažai akmens apdailos yra naudojama ir aplinkiniuose pastatuose. Fasade naudojami spalvoto granito akcentai, kurie atkartoja šalia esančio vienuolyno spalvinius akcentus.
Pagrindinis viešbučio fasadas nuo J.Tumo-Vaižganto gatvės orientuotas į šiaurės vakarų pusę. Fasado išraiška siekiama, kad pastatas būtų tipologiškai atpažįstamas kaip viešbutis, todėl akcentuojami jo kambariai. Kiekvienas viešbučio kambarys-celė išreikštas per viešbučio kambario langą, kuris pasuktas į Neries upės pusę, taip atveriant viešbučio lankytojams platesnį vaizdą į upę. Anot A.Gvildžio, išnaudojant unikalią lokaciją, viešbučio planinė struktūra bei pastato tūris sukomponuoti taip, kad viešbučio lankytojai iš bet kurio taško pastate turėtų betarpiškus vizualinius ryšius su Neries slėniu.
Analogiškas fasadas projektuojamas ir kieme. Fasado dalis, besišliejanti prie administracinio pastato, derinasi prie jo fasado kompozicijos: vertikalių fasado elementų, įstiklintų ir aklinų natūralaus akmens ruožų, sukomponuotų pagal kambarių ritmą.
Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis – skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai – iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A.Goštauto gatvės ir kito Neries kranto.
Kaip aiškino projekto vadovas, viešbučio pastatas žemėja Lukiškių aikštės kryptimi, atverdamas bažnyčios ir vienuolyno ansamblį nuo J.Tumo-Vaižganto ir Lukiškių gatvių, pačios Lukiškių aikštės bei nuo Pamėnkalnio apžvalgos aikštelės. A.Gvildžio tikinimu, ieškant geriausių taškų, nuo kurių atsivertų vaizdas į Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, buvo vadovautasi Naujamiesčio apsaugos reglamento nustatytais apžvalgos taškais.
Planuojama, kad esamų ir planuojamų statinių užstatymas bus 52 procentai. „Manau, toks užstatymas ir tūrių komponavimas atsižvelgiant į vakarų pusėje esančių taip vadinamų Mokslininkų namų aukštį ir rytuose esančių pastatų aukštį yra logiškas“, – lrytas.lt teigė A.Gvildys.
Nors Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjui V.Karčiauskui absurdiškai skamba planai komplekso statybas pradėti šių metų pirmąjį pusmetį, A.Gvildys laikosi kitos nuomonės. Jo įsitikimu, tai – visiškai realu.
Priminsime, kad Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 2006 metais.
