Klaipėdiečiams panižo delnai atstatyti pagrindinę Mėmelburgo pilies puošmeną – didįjį bokštą, kurio liekanos buvo aptiktos dar sovietmečiu.
Archeologų aptiktų bokšto pamatų vieta yra pažymėta mūrais, apsaugota medine stogine.
Jau pateikti trys variantai
Uostamiesčio tarybos kolegijai pateikti 3 galimi pilies bokšto atkūrimo variantai. Siūloma dviem etapais atkurti siluetą, o paskui ir visą statinį, į rekonstravimo darbų procesą įtraukti patriotiškai nusiteikusius gyventojus.
„Klaipėdos senamiesčiui stinga vertikalių akcentų. Nugriauto pilies bokšto tūrį įmanoma atkurti iš metalo konstrukcijų.
Tuomet jis galėtų būti naudojamas kaip apžvalgos aikštelė“, – tvirtino architektų įmonės „Uostamiesčio projektai“ atstovas Algis Stripinis.
Pirmajame bokšto aukšte siūloma įrengti turizmo ir kultūros centrą, miesto urbanistinės raidos ir pilies atkūrimo istoriją primenančias ekspozicijas. Antrajame etape konstrukcijas apdailinus mūrais, pilies bokštas atrodytų toks, koks buvęs.
Pradinis Mėmelburgo pilies bokšto silueto atkūrimo projektas Klaipėdos savivaldybei kainuotų maždaug 1,5 mln. eurų, statybos darbai truktų kelerius metus.
Kitame variante numatyta atstatyti autentišką bokštą su apžvalgos aikštele ir vidaus patalpomis. Tuomet visoms idėjoms įgyvendinti prireiktų apie 4,8 mln. eurų.
Žmonėms bus siūloma aukoti
„Pasirinkus brangesnį variantą reikėtų papildomai tvirtinti, o gal net ardyti anksčiau negrabiai atkurtus statinio pamatus. Viduramžiais senojo bokšto sienos plonėdamos kilo į viršų, apačioje jos buvo iki 3 metrų storio“, – aiškino A.Stripinis.
Tikimasi išjudinti visuomenę – užkopę į apžvalgos aikštelę smalsuoliai ten paliktų savo auką. Jeigu būtų nuspręsta atkurti autentišką bokštą, savanoriai galbūt nemokamai dirbtų statybvietėje, paremtų projektą pirkdami vardines plytas.
Architektų vizijos įplieskė prieštaringų diskusijų – kai kurie politikai svarstė, ar verta atstatinėti Lietuvos pajūrį užgrobusių teutonų tvirtovę, kurią kuršiai ne kartą mėgino sugriauti, o paskui patys vokiečiai galutinai sunaikino.
Meras prašo nepanikuoti
Klaipėdos tarybos narys Algis Grublys įžvelgė akivaizdžią vizualinės taršos grėsmę: „Iš kur gausime lėšų tokiai utopijai? Senamiestyje išdygusi dar viena klaiki metalo konstrukcija ne puoštų, o tik bjaurotų istorinės piliavietės ansamblį.“
Tačiau uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pasiūlė ne panikuoti, o atsigręžti į miesto praeitį: „Kas būtų buvę, jei kryžiuočiai taip, kaip mes dabar, būtų trypčioję vietoje ir nepastatę pilies prie Danės? Ženkime pirmyn, jeigu yra galimybių.“
Atstatant teutonų pilį Klaipėdoje į statybas jau investuota apie 10 mln. eurų.
Visiems piliavietės infrastruktūros ir statinių atkūrimo darbams reikia apie 40 mln. eurų.
Stiklo kuoro vizija subliūško
Livonijos ordinas Danės žiotyse 1252 m. pastatė medinę pilį, ją vėliau pavertė aukštais gynybos pylimais ir mūrais apjuosta tvirtove. Kieme atsirado bažnyčia, kalėjimas, požemiuose buvo ginklų arsenalai.
Kai tvirtovė prarado strateginę reikšmę, magistratas dalį piliavietės perleido privatiems asmenims. Išlikusius senuosius statinius iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios griovė patys miestiečiai – ištampė visas plytas ir akmenis.
Dabar bandoma atstatyti sunykusią pilį – po archeologinių tyrimų iš naujo supilta rytinė kurtina, rekonstruotų gynybos bastionų požemiuose įkurdintos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijos.
Idėja atstatyti Mėmelburgo pilies bokštą nėra nauja. Prieš kelis dešimtmečius žinomas architektas Saulius Manomaitis siūlė jo tūrius atkurti iš stiklo.
Paveldosaugininkų gerai įvertintas, savivaldybės vizijų konkursą laimėjęs S.Manomaičio stiklinio bokšto projektas „Siluetas“ nebuvo įgyvendintas.
