Privalu rinktis iš kelių bankų
Bene svarbiausias prieš pusmetį priimto įstatymo tikslas yra tai, kad žmogus, svarstantis apie būsto kreditą, neskubėtų, o kreiptųsi į kelis kredito davėjus. Remiantis naujuoju įstatymu, visi kreditoriai privalo suteikti standartinę informaciją apie kreditą ir privalomas kredito sutarčių sąlygas.
Lietuvos banko būsto paskolų teisininkės Justinos Tarasevičienės teigimu, naujas įstatymas suteikia sąlygas pasirinkti iš kelių kredito davėjų sau naudingiausią. „Standartinė informacija, kurią gauna vartotojas, yra patvirtinta vieninga forma, todėl, jeigu kreipsitės į kelis kredito davėjus, jums bus išdėstytos visos kredito sąlygos būtent tokioje formoje. Taip vartotojui tampa daug lengviau palyginti visus pasiūlymus, sąlygas ir pasirinkti iš kelių kredito gavėjų sau naudingiausią“, – aiškino J.Tarasevičienė.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad standartinė informacija skiriasi nuo įpareigojančio pasiūlymo. Pastarasis yra sudarytas remiantis asmens finansiniais duomenimis. „Įpareigojantis pasiūlymas – tai dokumentas, kuris įpareigoja kredito davėją sudaryti sutartį nustatytomis sąlygomis. Būtina atkreipti dėmesį, kiek laiko pasiūlymas galioja. Jeigu pasiūlymo laikotarpis yra trisdešimt dienų, tai reiškia, kad tiek laiko jūs galite svarstyti. Trisdešimties dienų apsvarstymo laikotarpis yra patvirtintas ir naujajame įstatyme“, – akcentavo J.Tarasevičienė.
Nepraleiskite pro pirštus
Pasak banko būsto paskolų teisininkės, liepą priimtame Būsto paskolos įstatyme įtvirtintos tokios naujovės kaip „kredito atostogų“ galimybė (suteikiama tuomet, kai pablogėja finansinė padėtis) ar išankstinio kredito grąžinimo galimybė (atvejai, kai klientas gali grąžinti kreditą nemokamai).
„Kredito atostogos“ galimos išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms. Jos leidžia atidėti kredito sutarties vykdymą, tačiau ne ilgesniam negu 3 mėnesiai laikotarpiui.
Naujajame Būsto paskolos įstatyme įtvirtinta, kad kredito davėjo kompensacija už išankstinį sutarties nutraukimą negali viršyti 3 proc. grąžinamo kredito ar jo dalies sumos. Paskolos davėjas kompensacijos negali reikalauti tada, kai klientas kreditą grąžina kintamosios kredito palūkanų normos keitimo dieną.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisės skyriaus vedėjos pavaduotoja Gerda Petrinkienė sakė, kad yra dar keli dalykai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Pagrindinis dalykas – netesybos. Naujajame įstatyme nustatytos netesybos yra 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Būtina pasižiūrėti, kad sutartyje būtų numatytas būtent toks dydis. Ši nuostata galioja ir sutartims, pasirašytoms iki įstatymo įsigaliojimo.
Kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negali viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negali taikyti.
Tarnyba gali kištis ne visada
Paskolos yra dviejų institucijų veiklos laukas: tam tikras skolinimosi sąlygas prižiūri tiek Lietuvos bankas, tiek Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Visgi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba į paskolos sąlygas gali kištis tuomet, kai jos yra standartinės ir visiškai vienodos visiems vartotojams. Tokiu atveju nuostatos vertinamos pagal Civilinį kodeksą.
Tarnybos atstovės G.Petrinkienės teigimu, dažniausiai pasitaikančios nesąžiningos sąlygos būsto sutartyse yra delspinigių mokėjimas, banko vienašališkas sutarties nutraukimas ar miesto, kuriame bus nagrinėjamas ginčas tarp kliento ir kreditoriaus, pasirinkimas. Be to, kartais būna įtvirtinta, kad absoliučiai visos sutarties nuostatos yra individualiai aptartos. Ši nuostata taip pat nėra gera.
Specialistės teigimu, yra ir tokių atvejų, kai Vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi jokios galios. „Marža, kredito suma, grąžinimo būdas, palūkanos, mokėjimo diena – tai derybų objektas, įtvirtintas specialiojoje dalyje, į kurią mes kištis negalime. To neleidžia Civilinis kodeksas, – kalbėjo G.Petrinkienė. – Daug klausimų gauname dėl atlyginimo pervedimo. Dažnai žmonės gauna laiškus, kuriuose atlyginimus reikalaujama pervesti į konkrečią banko sąskaitą. Jeigu tai įtvirtinta individualioje sutartyje – galima, jeigu specialioje – bankas turi teisę kelti tokį reikalavimą. Kai tokia situacija netenkina, reikia derėtis su bankais. Bankas linkęs į derybas šiuo klausimu.“
Tačiau keičiant kažkurią sutarties dalį gali kisti ir visa sutartis. „Kai bankai reikalauja pervesti pinigus į konkrečią sąskaitą, jie suteikia nuolaidas kitose dalyse: pavyzdžiui, pritaiko mažesnę maržą. Kai sutartis dėl pinigų pervedimo keičiama, visos nuolaidos atstatomos į pradinę padėtį. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad jeigu sutartis buvo pasirašyta iki įstatymo įsigaliojimo, keičiant sutarties sąlygas, reikės keisti ir visą sutartį, kad ji atitiktų naująjį įstatymą. Tai liečia ir skyrybų atvejus“, – pridūrė. J.Tarasevičienė.
Trys auksinės taisyklės
Naujajame Būsto paskolos įstatyme nekinta pradinės įmokos – jis išlieka 15 proc. nuo būsto sumos. Todėl itin svarbu prieš imant būsto paskolą tinkamai atlikti namų darbus.
Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktorius Simono Krėpšta išdėstė tris auksines taisykles: „Pirma, galvoti apie būsto paskolą reikia tuomet, kai atsiranda realus poreikis turėti stogą virš galvos, o ne tada, kai žmogus galvoja, kad išloš dėl nekilnojamojo būsto kainų kilimo. Antra, būtina apskaičiuoti galimybes, kad skolinimasis netaptų akmeniu po kaklu. Reikia gerai apskaičiuoti, kiek įmokų teks sumokėti kiekvieną mėnesį: įvertinti, ar tai nepakeis gyvenimo būdo ir ar tas gyvenimas netaps nemielas. Trečia, reikia išbandyti. Šešis mėnesius atsidėkite būtent tokią sumą pinigų, kokios reikės grąžinant būsto paskolą.“
Anot S.Krėpštos, Lietuvos bankas yra nustatęs greičio ribojimus. Pirmas – 15 proc. nuosavų lėšų – tiek žmogus turėtų būti sutaupęs ir investuoti į nuosavą būstą. Bankas gali suteikti ne daugiau kaip 85 proc. būsto vertės. Be to, visa įmoka – su palūkanomis ir paskolos grąžinimu – neturėtų viršyti 40 proc. asmens ar šeimos mėnesinio pajamų.
Tačiau kredito davėjas, priklausomai nuo aplinkybių (koks turtas įkeičiamas, kokie kreditingumo vertinimo rezultatai, rizika), turi teisę taikyti ir griežtesnius ribojimus: reikalauti didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo, taikyti didesnį įsipareigojimo ir pajamų santykį.
