Nors bet kuris vairavimo instruktorius pasakys, kad atbulam automobiliu išvažiuoti iš stovėjimo vietos yra pavojinga, Pilaitėje leidžiamas tik vienas transporto priemonių statymo būdas – priekiu į šaligatvio bortą ir čia esantį daugiabutį namą.
Gyventojai įrodė, kad didesnė blogybė yra išmetamosios dujos, nes atsitrenkus atlėkusiam automobiliui kitoje transporto priemonėje sėdintis keleivis galbūt liks gyvas.
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus tikrintojai jau ne kartą lankėsi Pilaitėje, stebėjo, kaip laikomasi šio reikalavimo, ir pasėjo šūsnį įspėjimų.
Lenktynininkai nepalaukia
Pilaitėje gyvenanti Inga Liumparienė sakė, kad priešingai, nei dabar reikalauja kelio ženklai, ji automobilį statydavo vien dėl saugumo. Ypač kai važiuodavo ant galinės sėdynės pasisodinusi vaiką.
„Pilaitėje daug šumacherių, o Priegliaus gatvė jiems – lenktynių trasa. Išsukti galu į gatvę, ypač per vakarinį piką, jiems misija įmanoma, bet sunki. Jei dar iš šono stovi didesni automobiliai, matomumo beveik jokio“, – pasakojo vairuotoja.
Jos žodžiais, jeigu bandai po truputį kišti automobilio galą į gatvę, aplinkiniai signalizuoja, demonstratyviai apvažiuoja, pirštais grūmoja.
Jeigu tokio lenktynininko automobilis įsuka iš Stalupėnų gatvės ir jo vairuotojas mato, kad esi įpusėjęs manevrą, tai ne mažina, o didina greitį, pralekia beveik užkabindamas šaligatvio kraštą.
Jeigu automobilio gale sėdi vaikas, būna labai baisu tokiu būdu išvažiuoti į gatvę. Juk pirmiausia šumacherio automobiliui pakiši savo vaiką.
Jai pritarė ir Tomas Mikučionis, prisimindamas konkretų atvejį, kai jo automobilio buferį užkabino atlėkusi mašina.
„Prieš važiuodamas atbulas buvau išlipęs, apsidairiau, nes matomumas buvo prastas. Mano „Toyota“ stovėjo tarp visureigio ir vienatūrio.
Tačiau tas automobilis atlėkė didžiuliu greičiu, be to, jo vairuotojas puikiai matė, kad yra kliūtis, bet jos nemėgino išvengti“, – dėstė T.Mikučionis.
Atvyksta tik gavę skundų
Jurgitai Lazutkaitei jau teko matyti tikrintojus, kurie fotografavo kelio ženklą pažeidusių vairuotojų automobilius, rašė ir dalijo raudonus lapelius, primenančius apie pažeidimą.
„Kiek aš žinau, pareigūnai atvažiuoja bausti tik gavę skundą. Ar skundikams viskas gerai su smegenimis?“ – piktinosi Pilaitės gyventoja. Tuo metu I.Liumparienė tvirtino, kad įvažiuoti ir pastatyti automobilį taip, kaip reikalauja ženklas, irgi nėra lengva. Ir vėlgi dėl tų pačių lenktynininkų.
Mat jie nepalauks kelių sekundžių, kol radęs tarpą įsuksi į jį automobilio priekiu į namą.
Iš pradžių – informacija
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Andžejus Dinikis patvirtino – pareigūnai buvo gavę nusiskundimų, kad prie gyvenamųjų namų Pilaitėje automobilių vairuotojai, pažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimus, stato automobilius galu į pastatą.
Anot A.Dinikio, didžiausia bėda yra tai, kad automobilių stovėjimo vietos yra prie pat pirmojo aukšto langų ir išmetamosios dujos patenka į butus.
Todėl tokie kelio ženklai ir buvo įrengti – automobiliams leidžiama stovėti tik priekiu į langus, be priekabos.
A.Dinikis sakė suprantąs, kad ne visi gyventojai galėjo žinoti apie tokį reikalavimą, todėl skelbimų lentose laiptinėse paskelbė informaciją.
Už automobilių valytuvų buvo paliekami informaciniai pranešimai, kaip automobilis privalo būti paliekamas stovėti, ir tik po visų šių veiksmų buvo fiksuojami Kelių eismo taisyklių pažeidimai.
Privalumas yra ne vienas
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas tikino, kad saugiausia automobilį statyti galu.
Tada jo galas būna apsaugotas – niekas negali eiti, važiuoti, aikštelės kraštus dažnai saugo tvorelės arba atramos.
O ir išvažiuodamas vairuotojas jausis užtikrinčiau, nes vos tik pajudėjęs matys viską, išvažiuos saugiai. Priešingai yra į stovėjimo vietą įvažiavus priekiu – išvažiuodamas ilgą laiką vairuotojas nieko nematys.
Anot A.Pakėno, tuomet belieka tikėtis, kad kiti vairuotojai pamatys ir įleis.
Be to, įvažiuojant į stovėjimo vietą priekiu automobilį ne kiekvienam vairuotojui pavyksta pastatyti tiesiai. Todėl neretai mašina taip ir lieka stovėti kreivai, išsikišusiu galu, taip keldama grėsmę saugumui.
Vis dėlto pasižvalgius po prekybos centrų stovėjimo aikšteles nesunku įsitikinti, kad čia klesti automobilių statymo sistema „bet kaip“.
Mašinos paliekamos įvažiavus vienu ar net dviem ratais į kitam automobiliu skirtą vietą.
Dėl to čia mėgindamas pasistatyti automobilį kitas vairuotojas nesitikės, kad kaimyninė mašina yra taip arti, ir rizikuoja ją užkabinti.
Autobusų dūmai ne tokie pavojingi?
Su panašia problema susiduria Justiniškėse aplink troleibusų parką gyvenantys vilniečiai. Jie dėl išmetamųjų dujų pradėjo skųstis tada, kai didžiulėje teritorijoje buvo pradėta statyti ne tik troleibusus, bet ir autobusus.
Vasarą pro langus ėmė veržtis alyvos, o žiemą – išmetamųjų dujų dvokas. Autobusų variklius vairuotojai pradeda šildyti paryčiais, o ypač šaltomis naktimis jų neišjungia po kelias valandas.
Ta pati problema ir vakarais, nes paskutiniai autobusai atvažiuoja prieš ar net po vidurnakčio.
Tačiau čia savivaldybė tokio ryžto nedemonstruoja, nes įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ jai ir priklauso.
Pasiskundusiam Ignui Petrauskui savivaldybė atsakė, kad „Vilniaus viešojo transporto“ Justiniškėse naudojamas autobusų ir troleibusų parkas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoje ir jo vykdoma veikla atitinka teritorijos paskirtį.
Kaip pasityčiojimas atsakyme nuskambėjo pasakojimas apie savivaldybėje surengtą posėdį, kuriame nutarta įpareigoti Viešosios tvarkos skyrių atsakingai reaguoti į gautus pranešimus dėl galimai padarytų pažeidimų. „Pavyzdžiui, gavus pranešimą apie galimai kurio nors verslininko padarytą nedidelį (netyčinį) pažeidimą, nerašyti grasinančio laiško, o mandagiai įspėti ir siūlyti kreiptis į savivaldybę, jei kiltų papildomų klausimų“, – patariama skundo autoriui.
Tad ir „Vilniaus viešąjį transportą“ savivaldybė tik švelniai pabarė, nė nemėgindama įsigilinti į problemos esmę. Dėl išmetamųjų dujų ir triukšmo aplinkiniai gyventojai skundžiasi iki šiol.
Labiausiai orą teršia stovintis automobilis
Su autotransporto išmetamosiomis dujomis į Vilniaus aplinkos orą per metus patenka 107,9 tonos teršalų, iš jų 77 proc. – anglies monoksidas.
Teršiančios medžiagos į orą patenka iš keturių pagrindinių šaltinių: išmetamojo automobilių vamzdžio, per kurį į aplinką pašalinamos degimo liekanos (jos sudaro apie 65 proc. visų automobilių sukeltų teršalų), variklio karterio (apie 20 proc.) ir angliavandeniliams garuojant iš karbiuratoriaus (apie 9 proc.) bei degalų bako (apie 6 proc.).
Naudojant dyzeliną išsiskiria daugiau suodžių dalelių, tačiau mažiau anglies monoksido (CO).
Daugiausia teršalų išmetama automobiliui stovint vietoje, t.y. mažų apkrovų ir mažų variklio apsukų sąlygomis dėl oro trūkumo tarp išmetamųjų medžiagų padidėja CO ir angliavandenilių, ir paleidžiant šaltą variklį.
Oras smarkiai teršiamas ir pradedant važiuoti, stabdant, važiuojant lėtai. Automobiliui pradėjus judėti iš vietos, oro teršimas yra 50 kartų didesnis už bendrąjį vidutinį.
