- Kokie pagrindiniai pokyčiai įvyko Suomijos gaisrinės saugos normose?, - paklausėme specialistės.
- Visų pirma, nauja yra tai, kad dabar gaisrinė sauga yra taikoma ne tik naujiems, bet ir renovuojamiems pastatams. Taip pat nuo šiol atsakomybė už pastato gaisrinę saugą yra suteikiama projektuotojams, pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad atitiktų esminius gaisrinės saugos reikalavimus pagal numatytą paskirtį.
Nauji gaisrinės saugos reikalavimai apibrėžia degios šilumos izoliacijos, naudojamos pastato apvalkale, apsaugą nuo ugnies.
- Kodėl buvo priimtos šios naujos normos?
- Griežtesni energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, pvz., beveik nulinės energijos pastatų arba pasyviųjų namų reikalavimai, padidino degiųjų izoliacinių medžiagų naudojimą pastato apvalkale. Padidėjo pastatų gaisrinė apkrova, todėl nebetiko senieji gaisrinės saugos reikalavimai. Senosios gaisrinės normos leido naudoti degią šilumos izoliaciją daugiaaukščiuose pastatuose, jei degios medžiagos yra tinkamai apsaugotos arba atitinka tam tikrą degumo klasę.
Dabartiniai gaisrinių bandymų metodai buvo sukurti dar prieš 20 metų, todėl, atsižvelgiant į medžiagų naujumą, pasikeitusias buities sąlygas ir medžiagiškumą reikėjo naujų reikalavimų. Buvo lengva kurti izoliavimo sprendimus, kurie atitiktų B degumo klasės reikalavimus, uždengiant plona nedegia danga labai degų gaminį.
Šis plonas dangalas apsaugo medžiagą bandymo metu, kai imituojama gaisro pradžia ir ankstyvas ugnies plitimas kambaryje, pradėjus, pavyzdžiui, degti virduliui arba popieriaus skiautei atliekų krepšyje. Tačiau tokie bandymai negali tinkamai įvertinti padėtį, kai ugnis išplinta visame kambaryje, dūžta langų stiklai ir ugnis plinta fasadu. Europoje dar nėra harmonizuoto fasadų bandymo metodo. Plėtros procesas vyksta, tačiau užtruks daug metų, kol naujas metodas bus parengtas.
Vienintelis būdas naudoti degias izoliacines medžiagas pastatuose – apsaugoti jas nuo ugnies. Naujose Suomijos gaisrinėse normose numatyta, kad žemesnės nei B-s1, d0 klasės šilumos izoliacinė medžiaga, turi būti apsaugota nuo ugnies – tai reiškia, kad visi sistemos sudedamieji produktai turi atitikti tokį reikalavimą, o ne tik viršutinis, apsauginis sluoksnis. Kalbant apie pastato sienas, tai reiškia, kad degi izoliacija turi būti apsaugota viduje, išorėje, aplink langus ir įvažiavimus. Ant stogų degi izoliacija turi būti apsaugota nuo vidinės ugnies poveikio. Apsaugos laikas buvo nustatytas remiantis vidaus atitvarų atsparumo ugniai reikalavimais.
- Ką jūs manote apie šiuos pokyčius?
- Manau, kad Suomija tikrai žengė žingsnį teisinga kryptimi. Medinių pastatų priešgaisrinės saugos reikalavimai jau buvo pakankamai griežti, o dabar ir degios šiluminės izoliacijos panaudojimas yra aiškiai apibrėžtas. Tai tik padeda ir projektuotojams, ir valdžios institucijoms pasiekti geresnę pastatų gaisrinę saugą, kol bus parengti gaisriniai bandymo metodai, atitinkantys šiuolaikinius reikalavimus.
Nelaimingi atsitikimai vyko ir vyks. Tai neišvengiama. Todėl ypač svarbu užtikrinti daugiaaukščių pastatų saugumą. Daugiabučiai, kuriuose gyvena ir vaikai, ir vyresnio amžiaus žmonės, ir neįgalieji, turi būti suprojektuoti taip, kad statybinės medžiagos nebūtų degios ir nekeltų grėsmės. Statybinės konstrukcijos turi suteikti pakankamai laiko evakuacijai ir gelbėjimo darbams. Kai visi žmonės bėga iš degančio pastato, ugniagesiai turi į jį įbėgti. Mes turime užtikrinti ir jų saugumą.
- Kaip palygintumėte priešgaisrinės apsaugos sprendimus vidinei ir išorės ugniai?
- Niekas negali nustatyti taisyklių, kokias užuolaidas, baldus, buitinę techniką ar įrangą, jūsų kaimynas gali turėti savo namuose, kai jūs gyvenate daugiaaukščiame pastate. Žmonių saugumui pastatuose užtikrinti, būtina naudoti tiek pasyvias tiek ir aktyvias saugos priemones. Aktyvios sistemos- priešgaisrinė signalizacija ir sprinkleriai. Signalizacija informuos apie nelaimę tiek gyventojus, tiek ir saugos tarnybas, o gesinimo sistemos turėtų užkirsti kelią ugniai, kol ji dar nebus per didelė. Aktyvios sistemos yra labai veiksmingos, jei jos veikia taip, kaip planuota, tačiau jos negali pakeisti pasyviosios priešgaisrinės apsaugos.
Be aktyvių priemonių- pastatai turi būti pasyviai apsaugoti nuo ugnies, o tai reiškia, kad labai svarbu naudoti nedegias medžiagas, kad būtų išvengta ugnies plitimo tarp butų. Lengviausias būdas ugniai plisti gaisro metu yra per langus ir fasadą, todėl fasado vaidmuo degant yra labai svarbus.
Neseni tragiški įvykiai, įskaitant gaisrus Londono daugiaaukštyje ir Rusijos pramogų centre Kemerove, rodo, kad mūsų namuose didėja degių medžiagų, o gaisro pasekmės yra labai kraupios.
- Ką reikėtų nuveikti norint sumažinti tokių tragiškų įvykių skaičių?
- Manau, kad vienintelis būdas yra naudoti nedegias statybines medžiagas, projektuoti lengvai prieinamus avarinius išėjimus, šviesti žmones, kad jų butai būtų saugūs, prižiūrėti elektros įrangą. Pastaraisiais metais pabėgimo laikas iš degančio būsto sutrumpėjo nuo 15 minučių iki 5 ar net 3 minučių. Taip atsitiko dėl modernios technikos ir gausybės sintetinių, degių medžiagų mūsų buityje. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas saugumas, todėl reiktų kartais pagalvoti ir apie tai kokias medžiagas mes naudojame savo būstuose. Labai gaila, kad tik didelės ir tragiškos nelaimės mus paskatina susimąstyti apie gaisrinės saugos svarbą.
- Manote, sustiprinta gaisro sauga būtų aktuali ir Lietuvai?
- Gaisrai būstuose yra labai panašūs, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvename. Europos Komisijos energijos vartojimo efektyvumo tikslai turi įtakos visoms ES rinkoms. Izoliacinės medžiagos ir pastatų konstrukcijų tipai yra labai panašūs visoje Europoje.
Kadangi ugnies bandymo metodo kūrimas trunka kelerius metus, o poreikis priimti sprendimus jau yra šiandien, todėl manau, kad Suomijos sprendimas naudoti ugniai atsparias dangas ar nedegias medžiagas taip pat galėtų padėti ir kitoms ES šalims, kad jų pastatuose būtų užtikrintas geresnis gaisrinis saugumas. Išties, kaip specialistė, galiu drąsiai rekomenduoti naujuosius Suomijos gaisrinės saugos pakeitimus ir Lietuvos pastatams.
