Vilniečui archeologui Ignui Sadauskui itin pasisekė – aptiko įspūdingą radinį

Tirdami buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritoriją Radvilų ir Tilto gatvėse archeologai aptiko puikų radinį – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rūmų liekanas ir krosnis.

Archeologo I.Sadausko teigimu, vienas vertingiausių Radvilų rūmų liekanų radinių – XVII a. dekoratyvinė kolona.<br>D.Umbraso nuotr.
Archeologo I.Sadausko teigimu, vienas vertingiausių Radvilų rūmų liekanų radinių – XVII a. dekoratyvinė kolona.<br>D.Umbraso nuotr.
Kasinėjant Radvilų rūmų griuvėsius rasta daug įvairių LDK laikų namų apyvokos daiktų – peilių, raktų, pypkių.
Kasinėjant Radvilų rūmų griuvėsius rasta daug įvairių LDK laikų namų apyvokos daiktų – peilių, raktų, pypkių.
Daugiau nuotraukų (4)

„Lietuvos rytas“

May 14, 2018, 7:12 PM, atnaujinta May 14, 2018, 7:12 PM

Archeologui Ignui Sadauskui pasisekė kaip reta.

Jis atliko archeologinius kasinėjimus vienoje mįslingiausių Vilniaus senamiesčio vietų, vadintoje Puškarnia: tai Radvilų, Tilto ir Žygimantų gatvės, kur numatytos viešbučio ir gyvenamųjų namų statybos.

Ir rado ne tiktai puodų šukių, smulkių variokų ir šiaip neaiškios paskirties gelžgalių – tokio gero kasinėjant Vilniaus senamiestį aptinkama iki valiai.

I.Sadausko komanda aptiko XVII a. statytų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiūnų Radvilų rūmų liekanas.

Gali būti, kad dalis jų išliks naujame viešbutyje.

Išliko puošni kolona

„Nesakau, kad tai amžiaus sensacija, bet radinys iš tiesų įspūdingas. Ypač stebina, kad po tiek karų, gaisrų ir griovimų kai kurios rūmų detalės palyginti gerai išsilaikė“, – kalbėjo I.Sadauskas.

Vienas vertingiausių radinių – renesansinio stiliaus nedidelė kolona, puošybos elementas. Kolona, manoma, stovėjo tarp antrojo ir trečiojo rūmų aukštų.

Sprendžiant iš aprašymų ir senų piešinių, rūmai buvo 3 aukštų ir pasižymėjo ištaigingumu. Rasta skliautinių rūsių liekanų, įvairių statybinių konstrukcijų. Apskritai ši Senamiesčio dalis (Radvilų, Tilto, Žygimantų gatvės) iki šiol detaliai nedaug tyrinėta.

Žinoma, iš to, kas išliko, tai daugiausia ūkinių, pagalbinių statinių liekanos. Dauguma pagrindinių konstrukcijų panaudotos kaip statybinė medžiaga kitiems statiniams arba paprasčiausiai sudūlėjo.

Vis dėlto archeologai pasidžiaugė, kad laikas pasigailėjo nemažai prabangą liudijančių detalių, – rūmų pirmojo aukšto patalpų plytų grindys, buvusių sienų pamatų ir kolonų fragmentai, dvi krosnys, kokliai taip pat su Radvilų giminės herbais. Tad abejonių dėl senųjų rūmų šeimininkų nekilo.

Pakenkė šiluminė trasa

Tiesa, abejonių, kad šioje vietoje šeimininkavo kunigaikščiai Radvilos, niekada ir nebuvo.

Archeologas I.Sadauskas paaiškino, kad Vlado Drėmos knygoje „Dingęs Vilnius“ buvo publikuotas XIX a. piešinys, vaizduojantis jau varganus, apgriuvusius buvusią Radvilų didybę menančius rūmus.

Be pastatų fragmentų, archeologai rado monetų, antspaudų, stalo įrankių, molinių pypkių.

Dar nenustatyta, prie kurio laikotarpio priskirtinos pypkės, bet atrodo, kad apie rūkymo žalą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiūnai mažai težinojo.

Daugiausia rūmų liekanų rasta Radvilų gatvėje, kur sovietmečiu stovėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninės ūkiniai pastatai.

I.Sadauskas pripažino, jog pirmą didelį smūgį rūmams ir visam Puškarnios kvartalui sudavė rusų caro kariuomenė, okupavusi ir nuniokojusi Vilnių per karą tarp Rusijos bei Lietuvos ir Lenkijos valstybės 1655–1661 metais.

Tačiau ypač didelė žala buvo padaryta sovietmečiu, kai rekonstruojant ligoninę buvo nutiesta šiluminė trasa.

Buvo beatodairiškai sunaikintos senosios konstrukcijos, pagal kurias būtų galima atkurti daugiau senųjų pastatų architektūrinių detalių.

Tikisi gauti Radvilų palikimą

Radvilų palikimas masina ne tik mokslininkus, bet ir verslininkus, ketinančius Radvilų ir Tilto gatvėse statyti gyvenamųjų namų kvartalą, o Žygimantų gatvėje restauruoti Juozapo Tiškevičiaus žiemos rūmus ir įrengti viešbutį.

„Džiaugsimės, jei bus įmanoma geriausiai išlikusius Radvilų rūmų fragmentus ne tik užkonservuoti, bet ir eksponuoti visuomenei, pritaikius numatomam projektui“, – sakė bendrovės „Vastint Lithuania“ generalinis direktorius Kęstutis Vedeckis.

Jis laukia ekspertų išvadų. Jei paveldo sargai pritartų, Radvilų rūmų detalės papuoštų būsimojo viešbučio vidų – jas pamatytų vilniečiai, miesto svečiai.

„Rūmų liekanos rastos metras po žeme.

Todėl tikėtina, kad būtų įmanoma fragmentus eksponuoti, pavyzdžiui, po stiklinėmis grindų konstrukcijomis.

Stengtumės pritaikyti šias zonas viešbučio laukiamojo interjerui“, – sakė K.Vedeckis.

Tilto gatvėje buvo liejamos patrankos

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Radvilos reprezentacinius rūmus pasistatė XVI amžiuje. Toji vieta (dabar – Tilto, Radvilų, Žygimantų gatvės) anuomet buvo vadinama Puškarnia, nes ten stovėjo patrankų liejyklos.

Radvilų rūmai buvo dideli, puošnūs, vientiso italų manierizmo stiliaus, trijų aukštų su cilindriniu bokštu kampe, juos supo didelis itališko tipo sodas su gėlynais ir tvenkiniais.

Rūmai per 1655–1661 m. karą su Maskva buvo apgriauti, XVIII amžiuje galutinai apleisti, o 1828 m. rūmų griuvėsiai buvo parduoti kaip statybinė medžiaga.

1939–2013 m. šioje teritorijoje veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė, jos vietoje bendrovė „Vastint Lithuania“ planuoja statyti mišrios paskirties kvartalą.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.