Kauniečių džiaugsmą dėl atnaujintos Laisvės alėjos atkarpos temdo nemalonūs vaizdai ir nepatogumai – naujus suolus nuolat apdergia paukščiai.
Miestiečiai svarsto, ką reikėtų daryti, kad alėjoje būtų švariau. Ornitologai pritarė, jog tai – rimta problema, ir pasiūlė sprendimą, kad šiems paukščiams miesto centre nebūtų taip malonu ilsėtis.
Miesto tvarkdariai sakė, kad jiems lieka tik suolus valyti ir tai daroma, kai tik teršalai pastebimi ant suolų.
Sėdėti ant suolų negali
Laisvės alėjoje dažnai besiilsintys kauniečiai pastebi, kad dažniausiai rytais būna apdergti po medžiais pastatyti suolai. Taip pat paukščiai neretai apdergia ir pačioje alėjos pradžioje naktimis paliekamus automobilius.
„Atnaujinta alėja graži, lygi danga, patogūs suolai. Daugelis namų fasadų taip pat atnaujinti. Smagu pasėdėti, pažiūrėti į namus ir praeivius, tačiau suolai kartais būna apteršti paukščių. Nejaugi nėra priemonių, kaip juos iš alėjos medžių išvyti, nuvilioti kitur?“ – klausė kaunietė Elvyra Majauskienė.
Moteris pastebėjo, kad anksčiau suolai būdavo valomi dar rečiau negu dabar.
„Kol alėja nebuvo atnaujinta, suolai būdavo valomi dar rečiau. Atnaujintoje dalyje tvarka turi būti palaikoma ypač akylai, kad pasididžiavimas pėsčiųjų gatve nevirstų nusivylimu“, – sakė kaunietė.
Į centrą skrenda nakvoti
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Ričardas Patapavičius sakė, kad paukščių teršimo mieste ir Laisvės alėjoje problema išties rimta.
Laisvės alėją yra pamėgusios dvi varninių paukščių rūšys – kovai ir kuosos.
„Varniniai paukščiai gana protingi, todėl greitai pajunta, kur jiems tinkamos sąlygos, ir greitai prisitaiko prie aplinkos“, – aiškino ornitologas.
Specialistas pasakojo, kad aukštose Laisvės alėjos liepose kovai ir kuosos nakvoja.
„Rytais jie išskrenda lesalo ieškoti į laukus ir pakaunėje esantį Lapių sąvartyną. Vakarais grįžta į miestą, įsikuria medžiuose ir natūralu, kad dergia. Tai vyksta nuo rudens iki pavasario. Paprastai balandžio pirmojoje pusėje jie suka lizdus kitose vietose, peri kiaušinius ir rūpinasi jaunikliais, kol jie išmoksta skraidyti. Tada naktimis vėl grįžta į miestą“, – pasakojo R.Patapavičius.
Miestas paukščius vilioja dėl to, kad jame būna keliais laipsniais šilčiau negu užmiestyje, mažiau skersvėjų.
„Dar viena priežastis, kodėl jie traukia į miestą, – čia randa pakankamai lesalo. Mes išmetame per daug maisto, tai vilioja kuosas ir kovus, todėl jie grįžta į miestus“, – sakė ornitologas.
Prie stiprių garsų pripranta
R.Patapavičius pasakojo, kad būdų, kaip vaikyti tokius paukščius, vis ieškoma. Medžius galima dengti tinklais arba gąsdinti juos prožektoriais ir stipriais garsais, kurie primena sprogimus.
„Tačiau mieste tokių priemonių niekas nesiims. Tinklai negražiai atrodytų, o garsai ir šviesos naktimis trukdytų gyventojams. Be to, žinau atvejį, kai viename žuvininkystės ūkyje garsais buvo baidomi kirai. Ilgainiui jie priprato prie tokių sproginėjimų imitacijos ir nebekreipė į tai dėmesio“, – sakė ornitologas.
Stiprus medžių genėjimas, pasak specialisto, taip pat duoda mažai naudos. Po kelerių metų medžių šakos atauga, ir paukščiai vėl juose įsikuria ir nakvoja.
„Ši problema yra visuose pasaulio miestuose. Vienintelis būdas kuo mažiau į miestą vilioti kuosas ir kovus – suteikti kuo mažiau galimybių jiems čia lengvai rasti lesalo. Todėl gerai, kad Kaune įrengiami nauji uždari šiukšlių konteineriai. Alėjoje šiukšlių dėžės galėtų būti tokios, kad paukščiai ten esančių šiukšlių negalėtų lengvai pasiekti“, – sakė R.Patapavičius.
Suolus plauna stipria vandens srove
Birutė Zareckienė
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė
„Laisvės alėjos medžius paukščiai yra pamėgę nuo senų laikų. Apterštus suolus paprastai randame po nakties. Mūsų specialistai beveik kiekvieną dieną pereina per alėją, apžiūri, kur yra netvarka.
Suolai, kai tik reikia, plaunami naudojant aukšto slėgio vandens srovę.
Kitų priemonių, tokių kaip paukščius gąsdinti kokiais nors garsais, imtis neketinama.“
