Vieno įdomiausio Vilniaus rajono gynėjai stebina savo užmojais

Perkelti istorinį medinį namą, pastatyti apžvalgos bokštą ir nedidelių parduotuvių turistams kvartalą – tai keli aktyvistų sumanymai, kurie, tiesa, kol kas yra tik popieriniai.

Šnipiškių gynėjai piktinasi, kad šį namą savivaldybė baigia supūdyti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šnipiškių gynėjai piktinasi, kad šį namą savivaldybė baigia supūdyti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Planas perkelti pastatą, kuriame gyveno J.Čechavičius, sunkiai tikėtinas. Jei tai pavyktų, namas būtų perkeltas trečią kartą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Planas perkelti pastatą, kuriame gyveno J.Čechavičius, sunkiai tikėtinas. Jei tai pavyktų, namas būtų perkeltas trečią kartą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Šnipiškių gynėjai piktinasi, kad šį namą savivaldybė baigia supūdyti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Šnipiškių gynėjai piktinasi, kad šį namą savivaldybė baigia supūdyti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Šnipiškių bendruomenės narė A.Nazarovienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Šnipiškių bendruomenės narė A.Nazarovienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Drakono pievoje, kurioje vyksta Šnipiškių šventės, pasigendama tvarkos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Drakono pievoje, kurioje vyksta Šnipiškių šventės, pasigendama tvarkos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 29, 2018, 10:40 AM, atnaujinta Apr 8, 2022, 7:06 PM

Drakono pieva Šnipiškėse. Rodos, tik tuo galėjo pasigirti seminaro bendruomenių nariams rengėjai. Tačiau vedžiodami po medines Šnipiškes jie dalijosi toli siekiančiomis užmačiomis.

Apie Šnipiškių išsaugojimą, atgaivinimą kalbama dar nuo sovietmečio.

Tačiau Šanchajumi vadinamo rajono gatvės tokios pat duobėtos, purvinos, jį iš visų pusių vis labiau kausto dangoraižiai ir daugiabučiai.

Šnipiškių gaivintojais prisistatantys aktyvistai negaili karčių žodžių valdžiai. Esą tik jų, Šnipiškių mylėtojų, nuopelnas, kad šis rajonas nevirto gatvių iš betono ir asfalto raizgalyne.

Sustabdė ne vieną statybą

Kaip įprasta, ekskursijos pradžioje jos vedėja Asta Nazarovienė parodė būtent Drakono pievą. Čia vyksta bendruomenės susirinkimai, įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

Tik plika akimi matyti, kad tam, kuo giriamasi, trūksta priežiūros. Tačiau Šnipiškių bendruomenės narė A.Nazarovienė rodė Skanseno ribą: „Čia negali būti statomi jokie daugiabučiai. Aukštingumas gali būti tik toks, koks yra. Tai yra muziejus po atviru dangumi.“

Ji ir Šnipiškių seniūnaitis Miroslavas Bielinis vėliau ne kartą pasigyrė, kad sustabdė jau ne vieną statybą. Tarp medinių Šnipiškių lūšnų daugiabučiai neiškilo.

Sumažino fotoateljė langus

Giedraičių gatvės įžymybė – namas, kuriame gyveno Vilniaus fotometraštininku vadinamas Juozapas Čechavičius.

Nors pastatas priklauso privatiems asmenims, Šnipiškių gynėjai jį sumanė perkelti į Drakono pievos kampą, nes dabar jis stovi už paveldo apsaugos zonos ribų.

Nors sumanymas atrodo sunkiai įgyvendinamas, jeigu jis pavyktų, tai jau būtų antrasis šio namo perkėlimas.

Namą kaip fotoateljė J.Čechavičius buvo pasistatęs miesto sode – Aukštutinės pilies pietinėje papėdėje, vadinamajame Veršyne. Anot fotografo kūrybos tyrinėtojo Dainiaus Junevičiaus, Vilniaus valdžiai šis pastatas labai nepatiko, nes atrodė kaip kaimiečio troba. O šalia jos dar ir išvietė riogsojo.

J.Čechavičiaus draugas architektas Nikolajus Čiaginas gynė fotografą nuo valdžios. O kai bičiulis mirė, nuspręsta neišvaizdų pastatą perkelti.

Manoma, kad taip J.Čechavičiaus fotoateljė atsidūrė Giedraičių gatvėje.

Perkeliant buvo sumažinti fotoateljė langai, tačiau išliko dviejų pakopų stogas, autentiškas horizontalus apkalimas, mediniai langų apvadai.

Pasakojama, kad šiame name gyveno ir garsus dailininkas Vincentas Slendzinskis.

Kaltino valdžią neveiklumu

Kitas Giedraičių gatvės medinis namas – dar prastesnės būklės. Dalis jo priklauso savivaldybei, kurią A.Nazarovienė peikė už neveiklumą: „Neremontuoja ir niekam neduoda.“

Kadaise čia buvo įrengtas socialinis butas, kuriame jau seniai niekas negyvena. Kai gretimo buto šeimininkai panoro į jį įkelti koją, savivaldybė pasakė „ne“.

Anot M.Bielinio, tame avarinės būklės bute krintanti perdanga jau buvo prispaudusi žmogų. Laimė, jis liko gyvas.

Pasak A.Nazarovienės, tokių šalia Konstitucijos prospekte įsikūrusios savivaldybės neūkiškumo pavyzdžių Šnipiškėse – daugybė. Gerai bent tiek, kad valdininkai sutiko padėti kuriant viešąją erdvę tarp Giedraičių ir Kintų gatvių.

Tiesa, kol kas joje – tik surūdiję metaliniai garažai ir balos. Tačiau Šnipiškių bendruomenės aktyvistai čia jau regi apžvalgos bokštą už Europos Sąjungos lėšas. Jų prireiks ir viešajai erdvei projektuoti.

M.Bielinis tikino čia regįs pavėsinę su kūrybinėmis dirbtuvėmis, suvenyrų parduotuves, didelę aikštę su fontanu ir net apžvalgos bokštą.

Kalbos – ne pirmus metus

Daug apie Šnipiškes kalbanti Jekaterina Lavrinec mediniame Vilniaus rajone pastebi tris opiausias problemas: nesutvarkytas gatves, viešųjų tualetų ir vandentiekio bei žaidimo aikštelių trūkumą.

J.Lavrinec manymu, medinių Šnipiškių problema dar ir ta, kad miesto strategų jos matomos kaip statybvietė.

Jos žodžiais, Skanseno, kuriam numatomas muziejaus po atviru dangumi likimas, gyventojų ateitis apskritai nėra aiški. Netikrumas dėl savo rajono ir gyvenimo jame ateities savo ruožtu sąlygoja daugybę socialinių problemų.

Prieš keletą metų J.Lavrinec aiškino, kad Šnipiškėse kuriant Skanseno muziejų vertėtų akcentuoti ne medinius namus, o jų ir dangoraižių kontrastą.

„Šnipiškėse gyvenantys vilniečiai atsimena, kad dar prieš dešimt metų čia buvo rajonas, kuriame buvo galima sutikti naminių gyvūnų. Patys vietos gyventojai ironiškai žvelgia į panašumą su kaimu“, – tada kalbėjo ji.

Ne pirmą dešimtmetį Šnipiškėse gyvenantis aktorius Karolis Dapkus sakė girdėjęs daugybę panašių kalbų.

„Vien kalbomis pagrindžiama visa mūsų politika. Tai ne tik Vilniaus problema“, – įsitikinęs vilnietis, kuriam jau įgriso Šnipiškėms gelbėti kuriamos komisijos, iniciatyvos ir laboratorijos.

Anot K.Dapkaus, visame pasaulyje medinis paveldas saugomas, puoselėjamas, bet tik ne Vilniuje.

„Šnipiškės būtų saldainiukas turistams, bet bėga metai ir niekas nesikeičia“, – apgailestavo K.Dapkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.