Tikėtina, kad atnaujinant daugiabutį fasadui apšiltinti buvo naudojamos degios polimerinės medžiagos, labai panaši tragedija įvyko ir Baku 2015-aisiais, – apie priežastis galėjusias sukelti vakarinėje Londone dalyje stovinčiame 1974-ųjų statybos gyvenamajame dangoraižyje gaisrą, portalui lrytas.lt sakė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius.
27 aukštų namą, kuriame yra per 120 butų, šiandien nuo ryto gesino apie 200 ugniagesių iš 40 autocisternų. Kol kas oficialiai neskelbiama, dėl ko kilo tragedija, tačiau pranešama, kad vietos gyventojai dar prieš metus perspėjo apie gaisro pavojų dėl šiukšlių, susikaupusių per remonto darbus. Daugiabutis buvo atnaujintas 2014–2016 metais.
„Pastarųjų metų statistika negailestinga, – sako G.Babravičius. – Gaisrai įsiliepsnoja ypač staigiai, maždaug per 3 minutes. Per paskutinius 10 metų pastatyti ar naujomis polimerinėmis medžiagomis apšiltinti (renovuoti) pastatai dega 50 proc. dažniau, lyginant su 30 metų senumo pastatais. O dar ir degumas, naujų medžiagų gaisro metu išskiriami dūmai yra mirtinai pavojingi.
Kaip skelbiama, įrengta priešgaisrinė signalizacija „Grenfell Tower“ dėl nežinomų priežasčių taip pat nesuveikė.“
– Atrodo, kad ugnies plitimo greitis ir liepsnų aukštis toks didelis, kad ugniagesiams tenka evakuoti žmones, o po to tik ramiai stebėti gaisrą?, – paklausėme gaisrinės saugos inžinieriaus Martyno Matulevičiaus. Siūlome sutrumpintą pokalbį su specialistu, darytą portale lrytas.lt prieš metus.
– Deja, taip. Gaisrai aukštuminiuose visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose kyla vis dažniau. Rekordiškai daug jų įvyko 2015-aisiais.
Dubajuje degė „Torch“ gyvenamasis dangoraižis ir „Address Hotel“, gaisrai kilo i Grozne (Čečėnija), Baku (Azerbaidžanas), kur degant fasadui liepsnos išplito į butus ir žuvo daugiau nei 20 žmonių.
Tai gaisrai, apie kuriuos nenoriai kalbama, apie juos mažai informacijos spaudoje. Beje pernai Londone įvykusioje gaisrinės saugos parodoje-konferencijoje „Firex Tall Buildings“ buvo iškeltas klausimas, ar galima užgesinti aukštuminio pastato fasadu plintantį gaisrą.
Atsakymas vienas: „Neįmanoma.“ Panašus gaisras negali būti numalšintas, kol neišdegs visos degios statinio apdailos medžiagos.
– Nėra kaip apsiginti nuo gaisro XXI amžiuje?! Negi tai neįmanoma šiuolaikiniuose metropoliuose?
– Neseniai konferencijoje Lunde (Švedija) susirinkę gaisrinės saugos specialistai ir mokslininkai diskutavo, ar nevertėtų Europoje pasirinkti vienodo vardiklio, kuris nustatytų taisykles fasadų bandymams.
Jis turėtų sujungti gaisro židinio poziciją tiek iš išorės, tiek iš vidaus ir tai negali būti mažo masto gaisras, o toks, kuris imituotų realaus gaisro plitimo greitį ir scenarijų.
– Ar tiesa, kad fasaduose nelikus degių medžiagų gyventume saugiau?
– Žinoma, tačiau tam kelią pastoja rinkos dėsniai. Žmonių noras sutaupyti yra normalus, o degių ir tuo pat metu pigesnių fasado detalių naudojimas statybose įprastas. Be to, negalima teigti, kad fasadai susideda vien iš degių medžiagų, jos dažnai poruojamos kartu su nedegiomis.
– Ką siūlote? Kokius sprendimus kuriate, kad apribotume gaisrus aukštuminiuose pastatuose?
– Pirmiausia tai nedegių (A ir A degumo klasės) medžiagų įdėtiniai barjerai (nedegių medžiagų juostos, pvz., virš langų). Viena iš pagrindinių kovos su ugnimi fasaduose priemonių yra nedegių A klasės statybos medžiagų naudojimas virš lango.
Yra įrodyta, kad virš lango esantis 300 mm aukščio barjeras stabdo ugnies plitimą ir sulėtina jį daugiau nei dukart. Rodos, tai nedidelis intarpas degaus fasado dalyje, tačiau tai yra milžiniška pagalba ugniagesiams malšinant sunkiai prieinamus dėl didelio pastato aukščio gaisrus.
Liepsnos pristabdomos, o tai leidžia saugiau evakuoti žmones ir greičiau užgesinti gaisrą. Ne vienų bandymų metu buvo įrodyta, kad architektūros elementai, į išorę išsikišančios nedegios konstrukcijos dar sustiprina gaisro plitimo greitį.
Pasinaudojęs mokslininkų tyrimais ir savo patirtimi ėmiausi eksperimento. Įrodžiau, kad šiuolaikinio pastato fasade galima įrengti automatines priešgaisrinės E30 atsparumo ugniai užuolaidas, kurios išsiskleidžia kilus gaisrui ir nedarkydamos architektūrinės statinio darnos, sėkmingai riboja gaisro plitimą, atitraukdamos ugnies liepsnas nuo aukščiau gaisro židinio esančio fasado elementų.
Eksperimentas įrodė jog liepsnų atitraukimas yra efektyvesnis nei jų bandymas pažaboti naudojant įdėtinius nedegių medžiagų barjerus. Kiekviena minutė tokiais atvejais yra aukso vertės. Šiuo atveju gauname jų ne mažiau nei 30.
Lietuva - 5 vietoje
Pasaulyje per metus įvyksta apie 8 mln. gaisrų, kurie nusineša beveik milijoną gyvybių, dar daugiau pusė milijono žmonių gaisruose patiria įvairių sužeidimų. Lietuva pagal mirčių gaisruose statistiką yra sąrašo viršuje tarp Europos šalių – 5 vietoje.
Diskusijos apie reikalavimus, kuriais siekiama kuo labiau apsaugoti pastatus nuo gaisro pavojaus, kyla nuolatos. Po didesnių nelaimių – ypač aktyviai.
