Jis įkurtas dėmesio vertame Fuggerių kvartale, stebinančiame neįprastomis taisyklėmis. Tai – miestas mieste, pagarsėjęs tuo, kad nuo senų senovės padeda į skurdą patekusiems žmonėms, likusiems be stogo virš galvos.
Kaip tapti tokios originalios vietovės gyventoju? Yra sąlygos, kurias potencialus gyventojas privalo tenkinti. Pirma, pageidautina, kad jis būtų kilęs iš Augsburgo ar čia gyvenęs bent jau dvejus metus, taip pat būtų nepriekaištingos reputacijos katalikas. Pirmenybė teikiama vargšų šeimoms su mažais vaikais, kurios dėl objektyvių priežasčių negali turėtų savų namų.
Jei Fuggerių fondas nuspręs kam nors skirti socialinį būstą, neabejotina, kad bus paprašyta triskart per dieną melsti sveikatos ir gerovės labdarių šeimai, rašo novate.ru.
Pirmosios žinios apie Fuggerių protėvius siekia XIV a. vidurį, kai eilinis kaimo audėjas Hansas apsigyveno Augsburge. Kadangi atvykęs į miestą jis ne tik audė, bet audinius ir pardavinėjo, sukaupė turtų, kurie leido kitoms jo kartoms atsistoti ant kojų. Fuggeriai jau XVI a. tapo viena turtingiausių Augsburgo šeimų, kuri pagarsėjo labdara.
Hanso palikuonis Jakobas Fuggeris įgyvendino tais laikais revoliucioningą sprendimą – įkūrė pirmąjį Europoje socialinių būstų kvartalą vargšų šeimoms. Sąlygos, kurioms esant čia buvo galima apsigyventi, tokios pat, kaip ir šiandien – jos nekito daugybę metų.
Kai buvo nuspręsta pastatyti socialinių būstų kvartalą, per dešimt metų iškilo 53 namai su 115 kambarių. Už gyvenimą čia prašyta simbolinio mokesčio – vieno Reinguldeno.
Tokio neįprasto projekto architektu tapo Thomasas Krebsas, kuris ne tik suprojektavo gyvenamuosius namus, bet ir visą kompleksą: aukšta tvora apsuptame kvartale atsirado septynios gatvės, kurios nakčiai būdavo užveriamos vartais.
Dviaukščiai namai numatyti dviem šeimoms – kiekvienas pastatas turi po du atskirus įėjimus. Prieš kiekvieną butų – jaukus sodelis, kuriame auga krūmai ir gėlės.
Būstų fasadai – kuklūs, niekuo itin išskirtiniu nepasižymėję, kambariai – asketiško tipo, tačiau jaukūs ir turėjo visus būtinus daiktus šeimai gyventi.
Kiekvienas šio kvartalo namas turėjo originalias durų rankenėles ir skambučius, kurie kiekvienas skambėjo vis kitaip, todėl net ir tamsoje būstų nesupainiosi.
XVI a. pabaigoje kvartale buvo pastatyta šv. Markuso bažnyčia. Nors per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo apgriauta, bažnyčioje išliko ne tik šventovės rakandai, bet ir kai kurios istorinio interjero detalės.
Po kurio laiko bažnyčioje ėmė veikti mokykla kvartalo vaikams.
Kad būtų patogiau, kvartalo centre buvo įrengtas vandens šaltinis, kuris išliko iki šių dienų, tik šiandien tai – ketaus fontanas. Gyventojams buvo iškasti šuliniai ir įrengti specialūs siurbliai, kurie ir aprūpino juos vandeniu.
XVI a. pabaigoje trys namai buvo paversti ligonine sergantiems sifiliu.
Per Antrąjį pasaulinį karą buvo stipriai bombarduojamas Augsburgo miestas, mat jame veikė ne tik tankų MAN gamykla, aviagamykla „Messerschmitt“, bet ir jų remonto dirbtuvės. Per karinius veiksmus buvo stipriai apgriautas ir Fuggerių kvartalas.
Tačiau ir vėl, padedant šeimos fondui, per penkerius metus iki pamatų sugriautas kvartalas vargšams buvo atstatytas. Negana to, iškilo dar 14 naujų namų – juk pokariu vargstančiųjų buvo daugiau. Naujieji statiniai buvo aprūpinti visomis būtinomis komunikacijomis: nutiestas vandentiekis, elektra, centrinis šildymas.
Šiandien kvartale gyvena apie dvidešimt žmonių. Šeimai tenka apie 60 kv. metrų būsto, aprūpinto visa šiuolaikine buities technika, o nuomos kaina lieka nepakitusi jau kelis amžius: perskaičiavus į eurus – 0,88 euro. Dalis išlaidų už komunalines paslaugas taip pat kompensuojama fondo.
