Būtent šių bankų – „SEB“ ir „Swedbank“ – atstovai, taip pat viceministras Eitvydas Bingelis, spalio 11 dieną ministerijos inicijuotame uždarame susitikime išsamiau aptarė sąlygas norintiems statyti būstą.
Statybomis nesuinteresuoti
Susitikime akcentuotos namo statybos, nes tai buvo didžiausias kliuvinys vykdant programą iki šiol. Labai svarbu, pasak E.Bingelio tai, kad namo statybos yra vienas rizikingiausių sprendimų tiek bankui paskolos davimo metu, tiek žmogui, kuris ima paskolą. Tie, kurie perka pastatytus namus arba butus su tokiomis problemomis nesusiduria.
„Tad su bankais priėmėme keletą sprendimų. Vienas jų – jei žmogus nori pasistatyti namą, bet neturi statybų leidimo, nepatvirtinti leidimo naudotis šiuo apskaitos mechanizmu, nes paprasčiausiai jis nespės susitvarkyti visų reikiamų dokumentų. Iš tiesų, yra atvejų, kuomet 80 proc. pastatyti namai, kuriuos norima įsigyti ir gauti tam paramą, pradėti statyti tų pačių žmonių jau prieš dvejus metus. Tad, norintiems tiesiog pasinaudoti šiuo mechanizmu, gauti paskolos tikrai nepavyks,“ – pabrėžė E. Bingelis.
Programos vykdytojai taip pat yra suinteresuoti, kad namas būtų jau pastatytas. Dėl to žmonės neskatinami statyti namą, siūlomi kiti būdai: pirkti namą per rangovą, su rangovo pagalba. Mechanizmas turi aukštesnius reikalavimus būtent dėl didesnės rizikos, kurią turėtų prisiimti subsidiją teikiančios institucijos. Viena pusė yra kredito davėjai, kurie prisiima rizikingesnius atvejus. Dėl to jų palūkanos yra didesnės. Kita – bankai, turintys griežtesnes sąlygas, bet mažesnes palūkanas.
Pripažįsta sistemos klaidas
Daugiausia paraiškų teikiama būsto įsigijimui, o ketvirtadalis kreipiasi, norintys gauti subsidijas statomam būstui. Šiai dienai kreipėsi daugiau nei 2100 žmonių, o patenkintų prašymų yra apie 700 šimtus. Šeimų, kurioms jau yra suteiktos paskolos, yra virš 260.
„Kitais metais, tikimės, terminas per kurį žmonės turi pasirašyti sutartį su banku, bus prailgintas iki 3 mėnesių. Pastebime, kad 2 mėnesių nepakanka,“ – vylėsi ministerijos atstovas.
Taip pat susitikime koncentruotasi į tai, kaip teisingai iškomunikuoti žmonėms visą informaciją, kad kiltų kuo mažiau neaiškumų. Tam nuspręsta pridėti bendrą atmintinę prie pažymos, kurioje būtų surašyta viskas, ką žmogui reikia žinoti ir kam pasiruošti prieš einant į banką arba į kredito įstaigą imti paskolos.
Svarbu, kad įstatymas nėra priimtas vieneriems metams ir galios tol, kol nebus atšauktas. Biudžetas suplanuotas dar trims metams, taigi visi, kurie kreipsis šiuo laikotarpiu, nepraras eilės. Svarbu, kad negavę paramos šiais metais, tačiau vis tiek jos laukiantys, iki sausio 15 d. patvirtintų, jog nori likti sąrašuose.
„Kiekvienas mechanizmas, kuris pradeda veikti naujai, tai lyg kelias, pro kurį reikia praeiti kaip pro džiungles. Žinoma, atsiranda nuolatos kažkokių dalykų, kurie yra tobulinami, tad ieškome geriausių sprendimų nepažeidžiant pagrindinių principų: eilės sudarymo, terminų. Tiems žmonėms, kurie prie programos prisijungs vėliau – procesas bus sklandesnis,“ – žada viceministras E. Bingelis.
Stipriai apribota
Projekte numatyta įpareigoti jauną šeimą grąžinti subsidiją, jeigu už kreditą įsigytą būstą norima perleisti kito asmens nuosavybėn per pirmus 5 metus nuo būsto įsigijimo.
Nustatyta, jog būsto kredito suma, nuo kurios jaunoms šeimoms suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Deja, pastebima, kad ši suma dažnu atveju neleidžia įsigyti būsto, kuris būtų arčiau darbovietės.
Pagal siūlymą, jauna šeima, kuriai suteikta subsidija būsto kredito pirmajam būstui įsigyti, negalėtų visiškai laisvai disponuoti įsigytu nekilnojamuoju turtu: jeigu per pirmuosius 10 metų nuosavybės teisės būtų perleistos kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta į valstybės biudžetą.
Kol kas remiamos tik besiskolinančios šeimos – jei būstą pirktų savomis lėšomis, jos paramos negautų. Tai išprovokuoja nuomonę, kad parama daugeliui yra diskriminacinė, teikiamos nelygios sąlygos visai nepadeda jau įsitvirtinusiems darbovietėse jauniems žmonėms.
Taip pat tie, kurie nori įsigyti būstą iš artimųjų – nusivils. Norintys pasinaudoti sukurtu mechanizmu privalės pateikti Gyventojų registro departamento pažymą, kad jauna šeima nėra susijusi artimos giminystės ryšiais su asmeniu, iš kurio perka būstą.
Parama būtų skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione: kompensacijos nebus taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.
Ar būstai tikrai bus panaudojami gyvenamiesiems tikslams, o ne, pavyzdžiui, nuomai, užtikrins tos įstaigos, kurios suteikė paskolą.
Kels regionų ekonomiką
Parama bus teikiama jaunoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų. Vienas iš sutuoktinių būtinai turi būti ne vyresnis kaip 35-erių.
Šis siūlymas būtų viena iš priemonių, skatinančių jaunas šeimas kurtis ne didmiesčiuose, o šalies regionuose, įsilieti į vietinę darbo rinką, prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros. Didėjant gyventojų skaičiui regionuose, būtų prisidedama prie Lietuvos Respublikos regionų išlaikymo, tolygaus vystymo ir stiprinimo, atskirties tarp atskirų Lietuvos regionų mažinimo.
5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos galės sulaukti jaunos šeimos, neauginančios vaikų, 20 proc. būsto kredito sulauks jaunos šeimos, auginančios vieną vaiką, 25 proc. – auginančios 2 vaikus, 30 proc. – auginančios tris ar daugiau vaikų. Ši parama galios ir šeimoms, auginančioms vaikus, kai vaikams nustatyta nuolatinė globa bei tuo atveju, kai vaikus augina tik vienas tėvų.
Kartu siūloma leisti iki 15 proc. būsto kredito sumos panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją – pradiniam įnašui padengti.
Įdomu tai, kad įsigaliojus šiai programai prie pradinio planuoto 2 milijonų eurų biudžeto buvo pridėti dar du milijonai, kurie atsirado neišnaudojus socialinės paramos mokiniams.
