Pasak jo, JAV būsto rinka jau vėsta, o kylančios palūkanos šioje šalyje gali susprogrindti akcijų ir NT burbulus. Komercinio NT kainos anapus Atlanto nedidėja jau nuo 2017 metų.
Ž.Maurico skaičiavimais, kitąmet realus būsto kainų pokytis pasaulyje atsidurs ties nulio žyma.
Vis tik ekonomistai gyrė Lietuvos pastangas pasiruošti galimai krizei.
„Jeigu krizė prasidėtų, Lietuva būtų šalis, kuri mažiausia nuo jos nukentėtų“, - mano Ž.Mauricas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinių nekilnojamojo turto pirkėjų skaičius artimiausiais dešimtmečiais dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo Lietuvoje susitrauks 20-30 procentų.
„Tai optimistinė prognozė“, - pridūrė ekspertas. Pasak jo, senstanti visuomenė daro neigiamą įtaką realiam būsto kainų lygiui ir tai įrodyta moksliniais tyrimais.
T.Povilausko nuomone, skiriasi Lietuvos ir daugelio Vakarų Europos šalių gyventojų įpročiai valdant nekilnojamąjį turtą. Užsienyje dirbdami žmonės didina turto vertę, o išėję į pensiją pradeda ją mažinti.
„Lietuvoje nėra įprasta vyresnio amžiaus žmogui parduoti didelį, prieš 30-40 metų statytą namą, įsigyti mažesnį ir tokiu būdu išlaisvinti lėšas“, - kalbėjo SEB banko atstovas.
„Pritariame idėjai apmokestinti ne pagrindinį gyvenamąjį būstą“, - paskelbė T.Povilauskas. Mainais jis siūlo mažinti darbo jėgos apmokestinimo naštą.
Toks mokstis gali padėti geriau paskirstyti kapitalą, skatintų gyventojus nelaikyti tuščių butų, o pateikti juos rinkai - nuomoti ar parduoti.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kolegos Ž.Maurico pranešimą pavadino gana niūriu.
N.Mačiulio skaičiavimais, vidutinė butų kaina vis dar lieka mažesnė negu 2007 metų pabaigoje, didžiosios krizės išvakarėse. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis išaugo daugiau kaip 70 procentų.
„Tai lėmė smarkiai išaugusį būsto įperkamumo indeksą, ypač - didžiuosiuose miestuose“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Būsto įperkamumas smarkiai padidėjo ir dėl sumažėjusių palūkanų. Nors JAV palūkanos jau didėja, ši tendencija Europos dar nespasiekė.
Bazinės palūkanų normos Euribor ateities sandoriuose 2023 metas vos viršys 1 procentą - daug mažiau negu 2007-aisiais.
„Perkaitimo Lietuvos rinkoje dar nėra“, - įsitikinęs „Swedbank“ atstovas. Tokią nuomonę jis grindė būsto nuomos pajamingumu, kuris išlieka labai aukštas visuose didžiuosiusoe šalies miestuose.
„Swedbank“ ekspertai šiemet nusprendė skaičiuoti ekonomikos perkaitimo indeksą visose Baltijos šalyse. Indeksas skaičiuojamas pagal 6 svarbiausius kriterijus.
„Ekonomikos kaitimo tendecija matoma, tačiau auga labai palengva. Ekonomikos perkaimo nėra“, - patikino N.Mačiulis. Pasak ekonomisto, paskolų portfelio augimas taip pat neturi įtakos ekonomikos perkaitimui.
N.Mačiulio žiniomis, Lietuvos gyventojai gerokai ramiau reagavo į perspėjimus apie artėjančią krizę negu kaimynai latviai ar estai.
Kaip keisis vidutinės būsto kainos Lietuvoje 2019-aisias?
„Tai nevisai etiškas klausimas. Būstas turi būti perkamas ne dėl ekspertų prognozių“, - juokavo N.Mačiulis. Vis tik jis nurodė vieną skaičių - nulį.
Ž.Mauricas mano, kad būsto kainos didės 2,4 proc. - tiek pat, kiek ir metinė infliacija Lietuvoje. T.Povilausko prognozė - 4,8 proc.
Konferencijos dalyviai taip pat dalyvavo balsavime. Net 55 proc. jų nurodė, kad kainos šiek tiek padidės, 22 proc. - nesikeis, 20 proc. - šiek tiek sumažės.
