Klaipėdiečiams jau seniai knieti atkurti pagrindinę buvusios pilies puošmeną – didįjį bokštą, kurio liekanos aptiktos dar sovietmečiu. Pamatų vieta pažymėta mūrais, apsaugota medine stogine.
Apskaičiuota, kad pradinis Mėmelburgo pilies bokšto silueto atkūrimo minimaliomis priemonėmis projektas savivaldybei kainuotų apie 1,5 mln. eurų, statyba truktų kelerius metus.
Kitame variante numatyta atstatyti autentišką bokštą su apžvalgos aikštele ir vidaus patalpomis. Visoms idėjoms įgyvendinti prireiktų apie 4,8 mln. eurų.
Paskelbus gyventojų apklausą, nuomonę dėl pilies bokšto atstatymo pareiškė beveik 1800 klaipėdiečių – 91 proc. respondentų pasisakė už tai, kad piliavietėje iškiltų 47 metrų aukščio kuoras.
Techninė užduotis parengta, o architektai aiškinasi, koks variantas būtų priimtinesnis, kaip naudoti vidaus erdves, tinkančias turizmo informacijos centrui, muziejui, menėms įvairiems kultūros renginiams, garbingiems svečiams priimti.
„Bokšto tūriams atkurti planuojame naudoti metalo konstrukcijas, kurios būtų apmūrytos raudonomis plytomis. Iš šalies žvelgiant statinys atrodytų toks, koks buvo viduramžiais“, – į ateitį optimistiškai žvelgė Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas.
Apskaičiuota, kad 14 aukštų namui prilygstančio Klaipėdos piliavietės bokšto konstrukcijoms sumontuoti prireiktų apie 700 tūkst. eurų. Dar tiek pat kainuotų metalo karkasą apmūryti raudonomis plytomis. Siūloma bokšto viršuje įkurdinti apžvalgos aikštelę su kavine.
Savivaldybė tikisi geranoriškos visuomenės paramos – žada inicijuoti vardinių plytų pirkimo akciją, kad kiekvienas pilietiškai nusiteikęs klaipėdietis jaustųsi prisidėjęs prie svarbaus objekto atkūrimo.
Jei miesto taryba iš tikrųjų nuspręstų skelbti rangos konkursą dėl pilies bokšto atkūrimo, galbūt atsirastų ir savanorių, kurie dirbtų statybvietėje nereikalaudami atlygio. Tai irgi būtų parama.
Piliavietę tyrinėjęs klaipėdietis archeologas Vladas Žulkus pritaria idėjai atstatytų pilies bokštą, tačiau siūlo neapkaišyti trijų metrų pločio sienomis: „Kryžiuočiams tokių mūrų reikėjo, o mums tai būtų brangiai kainuojanti butaforija.“
Piliavietės vaizdas pamažu ryškėja
Livonijos ordinas Danės žiotyse 1252 metais pastatė medinę pilį, ją vėliau pavertė aukštais gynybos mūrais ir vandens grioviais apjuosta tvirtove.
Kieme atsirado bažnyčia, kalėjimas, požemiuose buvo laikomi ginklų arsenalai.
Kai Mėmelburgo tvirtovė galutinai prarado strateginę reikšmę, magistratas dalį piliavietės perleido pirkliams, privatiems asmenims.
Išlikusius statinius iki Antrojo pasaulinio karo pradžios uoliai griovė patys miestiečiai – ištampė visas plytas ir akmenis.
Sunykusią pilį bandoma prikelti – po archeologinių tyrimų jau atstatytos dvi kurtinos, rekonstruotuose bastionuose įkurdintos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijos.
