Kauniečiai siekia, kad kelios dešimtys tarpukariu pastatytų modernistinių pastatų būtų įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Specialistai pabrėžia, kad Kaunas gali didžiuotis tuo, jog mieste gana nedidelėje teritorijoje yra tokių vertingų pastatų koncentracija. Dažniausiai didžiuojamasi išskirtiniais visuomeninės ar religinės paskirties pastatais.
Tačiau Kaune pačioje miesto širdyje yra aklagatvį primenanti vieta, priskirta K.Donelaičio gatvei. Užsukusieji į šį ilgą 8 namų apsuptą kiemą lieka nustėrę. Čia sukoncentruoti garsių tarpukario architektų projektuoti gyvenamieji namai su išskirtinėmis detalėmis.
Architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis įsitikinęs, kad ši vieta yra tarsi unikalus muziejus po atviru dangumi.
Šio kiemo gyventojai iki šiol išsaugojo net įspūdingas pastatų duris, laiptines, fasadų puošmenas, tačiau tuo džiaugiasi ne visi. Kai kuriems originalios vertybės yra nepatogios ir jie jas norėtų pakeisti moderniomis, bet pinigų tam neturi. Kiti džiaugiasi, kad lėšų kaimynams stinga ir unikalių pastatų remontuodami gyventojai iki šiol nesudarkė.
Patenki į sustingusį laiką
Einant K.Donelaičio gatve verta užsukti į kiemą, įspraustą tarp 45 ir 61 numeriais pažymėtų pastatų. Jame atsiveria įspūdingas vaizdas. Visi šiame kieme statyti pastatai iškilo tarpukariu.
Net nežinant architektūros istorijos galima pajusti, kad patekai į erdvę, kurioje tarsi sustingo tarpukariu moderniu miestu tapusio Kauno dvasia.
Kai kurie namai prižiūrėti geriau, kiti – prastesnės būklės. Bet visų jų įspūdingos durys nepakeistos šiuolaikinėmis, laiptinėse išlikę laiptai bei jų turėklai. Ant kai kurių namų fasadų matyti dekoro detalių: ant vieno – įspūdinga vaza, kitą puošia masonų ložės naudotas ženklas – bareljefas su trikampyje įtaisyta akimi.
Vadina mažuoju muziejumi
Architektūrologas P.T.Laurinaitis tyrinėjo šį kiemą ir surinko gana nemažai medžiagos apie tai, kam priklausė namai ir kas buvo jų architektai.
„Šį tarpukariu suformuotą skersgatvį, kuris taip ir liko K.Donelaičio gatvės dalimi, su kolegomis kartais vadiname mažuoju modernizmo muziejumi. Neretai čia atvedame miesto svečių ir jie juo susižavi“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
Gyveno masonų atstovė
Vienas įdomiausių ir yra A.Funko tarpukariu suprojektuotas namas, pažymėtas 51 numeriu. Ant fasado virš laiptinės išlikęs bareljefas – trikampyje įrėminta akis.
„Namo savininkė buvo Stefanija O’Rourke. Šaltiniai byloja, kad ji tarpukariu priklausė masonų moterų ložei. Matyt, todėl architektui ir užsakė ant namo suprojektuoti šį ženklą“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
Architektūrologas taip pat mano, kad A.Funkas yra ir priešais esančio 55 namo projekto autorius.
„To iki galo nustatyti dar nepavyko, bet manome, kad taip galėjo būti. Pastatas išsiskiria juodais plačiais tarplangiais“, – pasakojo architektūros tyrinėtojas.
Kėlė griežtus reikalavimus
Šio namo galas atsiremia į kitą siaurą daugiabutį, pažymėtą 53 numeriu. Tai Juozo Lukausko gyvenamasis namas, pastatytas 1937 metais. Jo architektas – G.Gumeniukas. Namas užbaigia nuo K.Donelaičio gatvės atsišakojantį skersgatvį.
„Architektui pastatą su reprezentaciniu fasadu teko įkurdinti nedidelėje – apie trijų metrų pločio erdvėje. Vietos trūkumas pirmajame aukšte išspręstas netradiciškai – pagrindinis įėjimas įkomponuotas beveik per visą fasado plotį, pirmojo aukšto angoje“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
Architektūrologas pabrėžė, kad pastatams miesto centre tarpukariu buvo keliami griežti estetiniai reikalavimai. Tai iliustruoja ir 53 namo fasado puošybos elementai.
Išliko net dekoratyvi vaza
Čia pat stovi ir 57 numeriu pažymėtas daugiabutis, kurio autorius – V.Landsbergis-Žemkalnis. Namas pastatytas 1935–1936 metais.
„Namo savininkas buvo Petras Mačiulis. Pastatas atspindi praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje vyravusią V.Landsbergio-Žemkalnio projektuotų individualių gyvenamųjų namų stilistiką“, – sakė P.T.Laurinaitis.
Architektūrologas pažymėjo, kad statinyje matyti V.Landsbergio-Žemkalnio pamėgti architektūrinės raiškos elementai – ryškiai apipavidalinti langų apvadai ir raudonų plytų apdaila. Pagrindinį fasadą skaido per visą aukštį besitęsianti niša, o jos išryškinti apvadai dera su aplink ją išdėstytomis langų juostomis.
„Su modernistine pastato išraiška šiek tiek kontrastuoja istoristinis akcentas – dekoratyvinė vaza, bet tada tai buvo madinga“, – sakė P.T.Laurinaitis.
Matyti būdingų detalių
Priešais V.Landsbergio-Žemkalnio projektuotą namą stovi 47 ir 49 numeriais pažymėti pastatai.
„47-asis namas tarpukariu priklausė Antanui Zubriui. Pirmąjį pastato projektą 1937 metais parengė architektas R.Steikūnas. Kompaktiškas dvibutis statinys aukščiu ir architektūriniu sprendimu buvo darniai susietas su kaimyniniu Prekerio gyvenamuoju namu, dabar pažymėtu 49 numeriu“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
Statybos leidimas pagal šį projektą buvo gautas, bet dėl nežinomų priežasčių buvo parengtas ir įgyvendintas kitas – inžinieriaus I.Braudės projektas.
P.T.Laurinaitis pastebėjo, kad pastatas išlaikė panašią kompoziciją, kurią buvo sumanęs R.Steikūnas.
„Tarpukariu gyvenamiesiems namams buvo būdingi horizontalūs fasado akcentai, šiuo atveju horizontalios langų juostos su asimetriją kuriančia laiptinės vertikale“, – pasakojo architektūros tyrinėtojas.
Išsiskiria gražiu erkeriu
Prie pat K.Donelaičio gatvės esantis 61 numeriu pažymėtas namas buvo Antaninos ir Petro Gružų nuosavybė. Ant šio pastato kabo atminimo lenta, bylojanti, kad čia 1934–1940 metais gyveno Lietuvos savanorių kūrėjų sąjungos pirmininkas pulkininkas leitenantas P.Gružas.
„Pastatą projektavo architektas A.Šalkauskis. Leidimas statyti namą K.Donelaičio gatvės ir bevardžio ketvirtojo dešimtmečio pradžioje suplanuoto skersgatvio kampe buvo išduotas 1934 metais“, – pasakojo P.T.Laurinaitis.
Pastatas dviejų aukštų, kiekviename iš jų buvo suprojektuota po du nedidelius butus. Pagrindinis fasadas asimetriškas.
„Šis pastatas įdomus dėl jo šoninėje sienoje esančio akcento. Šoniniame fasade įrengtas tuometėje architektūroje kiek netradicinis trisienis erkeris“, – sakė architektūrologas.
P.T.Laurinaičio nuomone, šio K.Donelaičio gatvės kiemo pastatai savo verte nenusileidžia kitiems miesto architektūros perlams, kuriuos siekiama įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą.
Senienas norėtų pakeisti
Didesnė dalis garsių architektų suprojektuotų gyvenamųjų namų daugiau ar mažiau prižiūrimi. Liūdniausiai atrodo A.Funko namas. Įspūdingas balkonas ir namo fasadas byra. Laimė, dar neblogai atrodo medinės durys su apskritais langais.
„Tik jums atrodo, kad čia labai gražu. Iš tiesų seni mediniai langai, durys nepatogūs, nesandarūs. Bet neturime pinigų jiems pakeisti“, – skeptiškai apie muziejų po atviru dangumi, kuriame ir gyvena, sakė šio kiemo gyventoja Audronė Juškienė.
Čia pat gyvenantis dailininkas Pranas Griušys nebuvo toks skeptiškas. Vyras pasakojo, kad jam patinka grįžti į namus, kurie byloja apie Kauno istoriją ir jo tapimą moderniu miestu.
„Man patinka, kad čia išliko daug autentiškų detalių.
Pavyzdžiui, žinau, kad namo, kuriame gyvenu, medinius langus gamino Žaliakalnyje gyvenę meistrai. Jie iki šiol išliko. O tik pažvelkite į ant kito namo esantį bareljefą su viską matančia akimi. Tokį dalyką šiais laikais retai kur ant gyvenamojo namo pamatysi“, – kalbėjo menininkas.
P.Griušys šypsojosi, kad gal ir neblogai, jog kai kurie šio kiemo gyventojai neturi pinigų moderniam remontui, – autentiški pastatai su jų detalėmis vis dar nesugadinti.
Į preliminarius sąrašus jau pateko
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Praėjusių metų pabaigoje Kaune baigtas pirmasis etapas rengiant bylą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui. Į jį specialistai nori įtraukti miesto tarpukario modernistinę architektūrą.
Jau parengtas beveik 200 puslapių dokumentas. Jame aprašyta į Pasaulio paveldo sąrašą pretenduojanti architektūra, pristatyta esama jos būklė, vertingosios savybės ir tai, kaip jos saugomos. Šiam darbui atlikti savivaldybė skyrė 30,5 tūkst. eurų.
2019 metais planuojama pristatyti nuveiktus ir planuojamus darbus, o pabaigti rengti nominacinę bylą numatyta iki 2022 metų antrosios pusės.
Kauno tarpukario architektūra 2017 metų pradžioje buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą. Tai sudarė galimybę rengti nominacinę bylą – paraišką dėl įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių, tarp jų – Centrinis paštas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, V.Putvinskio gatvės pastatai, kuriuose buvo ambasados.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinę vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės. Lietuvoje yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.“
