Kauno valdžia paragino Lietuvos pašto vadovybę ir įmonę valdančią Susisiekimo ministeriją skubiai pasirūpinti Kauno centrinio pašto pastatu.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pasirašytame rašte prašoma pateikti informaciją, nurodyti konkrečius veiksmus bei planus užtikrinant tinkamą šio vertingo pastato naudojimą, priežiūrą, vertingųjų savybių apsaugą.
Meras paragino kuo skubiau priimti sprendimą dėl Kauno centrinio pašto rūmų tolesnio naudojimo bei įveiklinimo.
O išskirtiniam architektūros statiniui neabejingi kauniečiai pradėjo rinkti parašus po peticija, kurioje taip pat raginama deramai pasirūpinti unikaliu statiniu. Peticiją pasirašė daugiau kaip 2500 žmonių.
Lietuvos pašto vadovybė pagaliau pranešė apie ryžtingą žingsnį – pastatą bus bandoma parduoti.
Nepatiko ilgi svarstymai
„Griauti visada lengviau nei kurti. O dar lengviau nieko nedaryti ir leisti griūti. Būtent taip pastaruosius kelerius metus elgiasi Susisiekimo ministerija bei jos valdoma bendrovė Lietuvos paštas su griūvančiu Kauno centrinio pašto pastatu“, – piktinosi Kauno meras V.Matijošaitis.
Tokį neveiksnumą matančių kauniečių kantrybė baigėsi šio mėnesio viduryje, kai trūkus vamzdžiams vanduo užpylė vieną vertingiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pastatų.
„Man kyla klausimas, ko laukia susisiekimo ministras? Dar rimtesnės avarijos? Ministro aplinkos pažadas sprendimą dėl centrinio pašto pastato ateities priimti iki šių metų pabaigos skamba lyg pasityčiojimas iš kauniečių“, – piktinosi meras.
Pasak jo, pirmas dalykas, kurį būtina padaryti nieko nelaukiant, – visame pastate įjungti šildymą.
Tuomet susisiekimo ministras turi apsispręsti – arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoti tiems, kurie pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą.
„Prieš kelerius metus Kaune buvo daugybė apleistų pastatų. Jų savininkus imtis veiksmų paskatino savivaldybės sprendimas maksimaliai padidinti mokesčius.
Deja, šita poveikio priemonė neveikia su valstybės valdomais apleistais pastatais. Juk padidintų mokesčių iš savo kišenės nemokės nei ministras, nei Lietuvos pašto vadovai. Jei skirtume baudas, jos būtų sumokėtos iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
Pasiryžo žengti rimtą žingsnį
Griežta Kauno mero kalba, atrodo, neliko be atgarsio.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis nurodė kuo skubiau pašalinti avarijos pasekmes Kauno centriniame pašte ir nedelsiant spręsti šio pastato ateities klausimą, užtikrinant kultūrinio paveldo išsaugojimą.
Lietuvos paštas informavo Susisiekimo ministeriją, kad šis incidentas paskatino akcinės bendrovės vadovybę jau kitame valdybos posėdyje pateikti siūlymą parduoti šį pastatą.
Kauno centrinio pašto pastatas pašto reikmėms yra per didelis, šiuo metu tik trečdalis jo naudojama tiesioginėms pašto funkcijoms atlikti.
„Pastatą įsigijęs naujasis savininkas įstatymų numatyta tvarka privalės užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą“, – pranešė Susisiekimo ministerija.
Trūkinėja seni vamzdžiai
Sausio 14-ąją vėlai vakare dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio buvo užtvindytos pačiame miesto centre esančio statinio patalpos. Vamzdis trūko pačiame jo viršuje, todėl vanduo tekėjo iki pat pirmojo aukšto grindų.
Liudininkai pasakojo antradienį ryte pirmajame aukšte matę ant grindų maždaug 5 centimetrų vandens sluoksnį.
Tąkart avarija įvyko dėl vamzdyje užšalusio vandens. Dalis didelio statinio patalpų žiemą nėra šildomos. Centrinio pašto išorėje matomi dideli varvekliai taip pat galėjo susidaryti dėl tekančio vandens.
Vamzdis trūko nenaudojamose sandėliavimo patalpose, todėl gyventojų siuntos ir laiškai nenukentėjo, tačiau šioje vietoje buvo sustatyti tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, turėję tapti parodos, kuri netrukus bus atidaryta, eksponatais.
Praėjusią savaitę Laisvės alėja žingsniavę praeiviai vėl pradėjo skambinti pavojaus varpais, kai išvydo šlapias pastato sienas.
Lietuvos pašto atstovai paaiškino, kad pastate dirba Avarinės tarnybos brigada, – atlieka bandymus ir ieško silpnųjų vandentiekio sistemos vietų. Viena tokia vieta buvo nustatyta, tačiau prasiskverbęs vanduo sudrėkino sienas.
Jau buvo ant prekystalio
Daugiau kaip 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą prieš porą metų jau bandyta parduoti. Nepriklausomi vertintojai šį turtą buvo įvertinę 1,6 mln. eurų.
Pasiūlymas didelio susidomėjimo nesukėlė, mat pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą. Jį atnaujinti ir pritaikyti kitoms reikmėms reikėtų didelių investicijų. Statinio būklė jau kelis dešimtmečius išlieka labai prasta.
Prieš porą metų buvo siūlymų pastatą įsigyti Kauno savivaldybei, tačiau idėja nesulaukė miesto valdžios palaikymo.
Garsūs Kauno kultūros žmonės norėtų šiame pastate įrengti art deco meno muziejų, tačiau ir šis projektas sunkiai skinasi kelią.
Pastatą projektavo architektas F. Vizbaras
Centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių. Pašto statyba prasidėjo 1930-aisiais, o pirmieji svarstymai apie tokio statinio poreikį prasidėjo 1924 metais.
Pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras tuo metu dirbo Susisiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi.
Autorius savo kūrinį suvokė kaip itin svarbų tautinio stiliaus modernistinės architektūros simbolį.
Lietuviškumo siekiai atsispindi perteikiant liaudiškus medžio drožinius – langų apvadais ir karnizais iš cemento. Viduje tautiniu audimų raštu išdėliotos keraminių plytelių grindys.
Pašto statyba kainavo apie 1,5 mln. litų, dar 250 tūkst. litų išleista papuošimams ir įrenginiams. Tuo metu tai buvo įspūdinga pinigų suma. Darbai visiškai užbaigti 1932 metais.
