Verslininkų planas šokiravo: „Daro klaidą, kurios kauniečiai nedovanos“

Žemųjų Šančių bendruomenė kartą jau pasiekė, kad jų rajone nebūtų statoma degalinė. Dabar kovoja, kad neiškiltų automobilių plovykla. Ją statyti norintys verslininkai trauktis neketina. Plano, kur tokie statiniai negali kilti, nėra.

Profesorius šokiruotas verslininkų planu: „Daro klaidą, kurios kauniečiai nedovanos“.
Profesorius šokiruotas verslininkų planu: „Daro klaidą, kurios kauniečiai nedovanos“.
Sklypą išsinuomoję verslininkai planuoja įrengti automobilių plovyklą.<br>vizualizacija
Sklypą išsinuomoję verslininkai planuoja įrengti automobilių plovyklą.<br>vizualizacija
Sklypą išsinuomoję verslininkai planuoja įrengti automobilių plovyklą.<br>vizualizacija
Sklypą išsinuomoję verslininkai planuoja įrengti automobilių plovyklą.<br>vizualizacija
Miesto savivaldybėje vyko automobilių savitarnos plovyklos projektinių pasiūlymų pristatymas, kurį Žemųjų Šančių gyventojai atidžiai išklausė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Miesto savivaldybėje vyko automobilių savitarnos plovyklos projektinių pasiūlymų pristatymas, kurį Žemųjų Šančių gyventojai atidžiai išklausė.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Juozapavičiaus prospekte, sklype, kuris nuo seno yra šio gyvenamojo rajono centrinė vieta, planuojama statyti automobilių savitarnos plovyklą.<br>M.Patašiaus nuotr.
A.Juozapavičiaus prospekte, sklype, kuris nuo seno yra šio gyvenamojo rajono centrinė vieta, planuojama statyti automobilių savitarnos plovyklą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 4, 2019, 9:57 PM, atnaujinta Feb 11, 2019, 2:55 PM

Į aktyvų branduolį susibūrusi Žemųjų Šančių bendruomenė išgyvena neramius laikus ir prisimena prieš beveik 20 metų vykusius panašius įvykius.

2001 metais centrinėje šio gyvenamojo rajono vietoje, A.Juozapavičiaus prospekte, verslininkai norėjo statyti degalinę. Gyventojams pavyko iškovoti, kad jos nebūtų.

Dabar gretimą sklypą išsinuomoję verslininkai planuoja įrengti automobilių plovyklą. Gyventojai kiek išgalėdami šiems planams priešinasi.

Jie bijo, kad toks statinys subjauros Žemųjų Šančių vaizdą, sumažins vietos, kur galėtų iškilti kur kas vertingesni pastatai, vertę ir pablogins vietos gyventojų sveikatą.

Plovyklą norinčios statyti bendrovės „Penki plius“ direktorius Nerijus Stanišauskas įsitikinęs, kad gyventojų nerimas perdėtas, kad taršos ir triukšmo nebus, nes plovykla – ne gamykla.

Savivaldybės atstovai teigė, kad nors automobilių plovyklų statymo mada mieste pastebima, griežto reglamento dėl tokių objektų statybų nėra ir ar pritars plovyklos statybai, dar svarstoma.

Ši situacija primena degalinių vajų Kaune. Jų statybų reglamentas buvo priimtas tik praėjus kuriam laikui po to, kai mieste šių objektų pridygo. Todėl patyrę urbanistai ragino nedaryti tos pačios klaidos.

Pristatė plovyklos viziją

Prieš kelias savaites Žemųjų Šančių gyventojai sužinojo, kad sausio 25 dieną miesto savivaldybėje visuomenei bus pristatomi projektiniai pasiūlymai dėl automobilių savitarnos plovyklos statybos A.Juozapavičiaus prospekte, 63-iajame sklype.

Gyventojai iš karto sunerimo, nes nežinojo, nei kas, nei ką konkrečiai ruošiasi statyti. Nerimas kilo ir todėl, kad žmonės šią vietą laiko Žemųjų Šančių gyvenamojo rajono centru, tad kas turi būti šioje teritorijoje, jiems labai svarbu.

Aktyvios bendruomenės nariai gausiai susirinko į susitikimą su projekto autoriumi Kristijonu Mozūraičiu, kuris paaiškino, kad projektinius pasiūlymus užsakė bendrovė „Penki plius“. Ši įmonė iš privataus žmogaus yra išsinuomojusi minimą žemės sklypą.

K.Mozūraitis aiškino, kad sklype planuojama pastatyti atvirą stoginę, po kuria bus 4 vietų automobilių savitarnos plovykla.

Statinį iš dalies planuojama aptverti mūrine tvora, kad sklistų mažiau triukšmo, bet siekiama, kad plovykla būtų kuo labiau matoma iš A.Juozapavičiaus prospekto, kad matytųsi, kas joje vyksta.

Taip pat gyventojai sužinojo, kad jų pritarimo šiam projektui įgyvendinti nereikia, nes tai ne kapitalinė, o lengvų konstrukcijų statyba, sklypas nėra paveldo saugomoje teritorijoje.

Medis buvo pavojingesnis?

Tokia situacija dar labiau sujaudino Žemųjų Šančių žmones. Jiems atrodė, kad plovykla ne tik bjauros vaizdą, naudojamos medžiagos terš gamtą, bet ir veikla kels triukšmą.

Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė pasakojo, kad erdvė tarp A.Juozapavičiaus prospekto ir Mažeikių gatvės nuo seno yra Žemųjų Šančių centras.

Būtent šioje teritorijoje ir yra A.Juozapavičiaus prospekto 63-iasis sklypas. Jame stovėjo XX amžiaus pradžioje statytas medinis Šančiams būdingas pastatas, kuriame ne vienus metus veikė biblioteka.

Vasarą namą ir sklypą įsigijo privatus asmuo. Namas buvo nugriautas, nukirstas ir ąžuolas.

„Tam leidimas buvo duotas. Bet mes patys kvietėme nepriklausomus ekspertus. Jie nustatė, kad nukirsti reikėjo tik vieną seną ir pavojingą ąžuolo šaką, o ne visą medį“, – prisiminė V.Gelūnienė.

Netrukus sklypas buvo išvalytas ir išnuomotas. Dabar paaiškėjo, kad jį nuomojantys verslininkai ir nori čia įrengti automobilių savitarnos plovyklą.

„Kai medis buvo nupjautas, valdininkai mums sakė, kad taip padaryta dėl žmonių gerovės ir saugumo. Bet ar automobilių plovykla, jei ji bus, nekenks žmonių sveikatai ir gerovei? Tokie dvejopi standartai stebina“, – kalbėjo V.Gelūnienė.

Vadino draugiška zona

Žemųjų Šančių gyventojos Genė Puzinienė ir Valentina Danilevičienė pasakojo, kad toje vietoje, kur planuojama įrengti plovyklą, vyksta ūkininkų turgūs, ne vienus metus bendruomenė, rengusi savo meninius ir kultūrinius projektus, čia statydavo palapinę ir šią vietą vadino draugiška zona.

„Mes ne prieš smulkųjį verslą, bet ar plovyklai vieta centrinėje gyvenamojo rajono vietoje?“ – svarstė moterys.

Italijoje gyvenanti ir dirbanti architektė Giedrė Mašanauskaitė tikino, kad yra kilusi iš Žemųjų Šančių ir į tėviškę grįžta dažnai. Sužinojusi apie planus statyti plovyklą ji taip pat buvo sukrėsta.

„Italijoje, tų gyvenamųjų rajonų pagrindinėse gatvėse, kur yra nemažai kultūros paveldo objektų, gyventojai be leidimo net rankšluosčio balkone negali kabinti, kad nedarkytų gatvės vaizdo.

A.Juozapavičiaus prospekte taip pat yra daug paveldo objektų, juos apžiūrinėja turistai. Jei čia iškils automobilių plovykla, tai darkys vaizdą“, – sakė architektė.

G.Mašanauskaitė įsitikinusi, kad savivaldybės urbanistai privalo apie tai galvoti ir užkirsti kelią aplinkos darkymui.

Pokyčius norėtų lemti

Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė ir jos nariai supranta, kad teisiškai verslininkai turi teisę statyti plovyklą numatytoje vietoje, nes ji nėra saugoma paveldo, komercinė veikla toje vietoje leidžiama, statinys toks, kad kaimynų sutikimo jam iškilti nereikia.

Tačiau, be teisinio reguliavimo, esą dar yra ir bendruomenės interesai, darnios kaimynystės principai.

Bendruomenės nariai turi teisę daryti įtaką, kai formuojama jų gyvenamoji aplinka, kai joje daromi pokyčiai, kai gyvenamojo rajono centrą norima paversti ūkinės veiklos centru. Taip pat turi teisę į sveiką aplinką“, – įsitikinusi V.Gelūnienė.

Veikia jau 4 plovyklos

Žemųjų Šančių bendruomenė savivaldybei jau išsiuntė raštą, kuriame aiškina, kodėl nesutinka su planuojama plovyklos statyba.

Jame sakoma, kad šis ūkinės paskirties objektas savo funkcija ir architektūra pažeidžia istoriškai susiformavusį rajono urbanistinį ir socialinį charakterį ir nedera su istoriškai susiformavusiu rajono centru – šalia esančiu sinagogos pastatu, reguliariai veikiančiu ūkininkų turgeliu, gyvenamaisiais namais.

Gyventojų nuomone, plovyklos funkcija neatitinka gyvenamojo rajono centrui keliamų reikalavimų ir pažeidžia darnios rajono plėtros galimybę.

Objekto paskirtis netinka rajono centrui, nes čia turi vykti ne ūkinė, o socialinė ir kultūrinė veikla. Taip pat gyventojai teigė, kad Žemuosiuose Šančiuose, atkarpoje nuo Geležinkelio tilto iki Panemunės tilto, yra mažiausiai 4 plovyklos, kurios jau tenkina vietos gyventojų poreikius.

„Mes, Žemųjų Šančių bendruomenė, norime, kad urbanistinė gyvenamojo rajono plėtra vyktų atsakingai bei darniai ir atitiktų gyventojų poreikius“, – rašoma skunde.

Protestuoti kartą jau teko

Vilties, kad gyventojų balsas bus išgirstas, Žemųjų Šančių gyventojai turi, nes prisimena kitą prieš beveik 20 metų buvusį atvejį.

1998 metais greta sklypo, kuriame planuojama statyti plovyklą, buvo nugriautas kino teatras „Taika“. 2001 metais sklype verslininkai norėjo statyti degalinę, nes tuo metu Kaune siautė degalinių statymo mada.

Tada gyventojai, palaikomi Lietuvos žaliųjų sąjungos narių, rengė protestus, rašė laiškus reikalaudami, kad degalinės nebūtų. Gretimų namų gyventojai tam sutikimo taip pat nedavė, todėl degalinė ir nebuvo įrengta.

Įmonės „Penki plius“ direktorius N.Stanišauskas sakė, kad Kaune valdo dar vieną automobilių savitarnos plovyklą, esančią Petrašiūnuose. Ją statant gyventojų pasipriešinimo nebuvo.

Iš sklypo trauktis neketina

„Žemųjų Šančių gyventojų baimė dėl būsimos plovyklos perdėta. Tai ne gamykla, todėl triukšmo ar taršos nebus. Visus šiuos dalykus kontroliuoja specialistai, todėl privalome laikytis visų normų. Taip pat svarstome, ar ką nors keisti projekte, ar ne“, – sakė įmonės vadovas.

N.Stanišauskas teigė, kad investicijos į būsimą naują plovyklą jau padarytos, todėl trauktis neketina.

„Mes taip pat laukiame savivaldybės atstovų sprendimų. Tada situacija bus aiškesnė“, – sakė verslininkas.

Pasiūlymus nagrinėja, sprendimo dar nėra

Nerijus Valatkevičius, Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas:

„Žemės sklypas A.Juozapavičiaus pr. 63 Kaune yra teritorijoje, kuri patenka į mišraus užstatymo zoną. Tai yra mišrios gyvenamosios ir komercinės teritorijos.

2002 metais miesto tarybos sprendimu patvirtintas specialusis planas – Kauno miesto degalinių išdėstymo schema. Automobilių plovyklos tuo metu nebuvo masiškai įrenginėjamos, todėl jų išdėstymui mieste atskiras specialusis planas nebuvo rengiamas.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu specialieji plovyklų išdėstymo mieste planai nerengiami.

Planuojamos automobilių plovyklos A.Juozapavičiaus pr. 63 Kaune projektiniai pasiūlymai šiuo metu Miesto planavimo ir architektūros skyriuje yra nagrinėjami, taip pat vertinami viešinimo metu gauti gyventojų pasiūlymai.

Galutinis sprendimas dėl galimybės statyti plovyklą šiame sklype dar nepriimtas.“

Įsitikinęs, kad klaidos kauniečiai nedovanos

Jurgis Vanagas, Urbanistikos profesorius:

„Žinia iš Šančių, kad priešais buvusią nebaigtą statyti sinagogą planuojama skirti vietą automobilių plovyklai statyti, mane sukrėtė.

Ši vieta man, kaip ir daugeliui vietos gyventojų, gerai pažįstama, nes augau ir ilgai gyvenau netoliese. Tai – kaimynystė su neabejotinai centrine šios miesto dalies – buvusio istorinio priemiesčio – vieta.

Susiformavusi pagrindinio, ilgiausio rajone A.Juozapavičiaus prospekto ir Siūlų bei Mažeikių gatvių sankirtoje, kaip tai įprastai yra buvę per visą ilgaamžę miestų istoriją, ši urbanistinė erdvė per daugelį dešimtmečių buvo tapusi aikšte – judria, reprezentacine, nuolatinio gyventojų būriavimosi ir bendravimo vieta, svarbiu traukos tašku.

Dar prieškario metais čia buvo pastatyta sinagoga, kino teatras „Lyra“, vėliau, jau pokario metais, jį pakeitė kino teatras „Taika“, įstrižai sankirtos trečiajame dešimtmetyje buvo pastatyta ir iki karo veikė didžiausia mieste prekybos halė, kitapus gatvės buvo įsikūrusi stambi to meto „Tarnovo“ mėsos gaminių krautuvė.

Aikštelėje priešais „Lyrą“ nuolat buvo statoma kilnojamoji cirko palapinė, ne vienus metus – ir Kalėdų, vėliau – Naujųjų metų eglė.

Buvusio kino teatro „Taika“ sklypas kartą jau atlaikė panašaus anaiptol ne reprezentatyvaus statinio – degalinės – entuziastų spaudimą. Dabar gretimą vietą nusižiūrėjo automobilių plovyklos sumanytojai.

Ir anas, ir šis ūkinės paskirties objektas, labiau tinkantis miesto periferijai, – automobilių plovykla, atsiradusi istoriškai, urbanistiškai ir simboliškai brangioje Šančių vietoje, būtų nedovanotina klaida, nuvertintų ją ir visiems laikams atmestų galimybę greta statyti labiau reprezentatyvų, šiai pagarbiai vietai derantį pastatą.

Skatinamas visos savo urbanistinės patirties esu įsitikinęs, kad nereikėtų daryti klaidos, kurios mums kauniečiai ateityje nedovanos.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.