Piktinasi neūkiškumu
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, šiuo metu siekiantis perimti sostinės vairą, patvirtina – Vilnius pagal ES paramos lėšų panaudojimą gerokai atsilieka nuo kitų miestų. Lietuvos vidurkis – projektams finansuoti panaudojama maždaug 60 proc. ES paramos lėšų, tuo tarpu sostinėje – 16 proc.
Lėtas sostinės apsukas, anot V.Sinkevičius, lėmė savivaldybės negebėjimas tvarkytis. „Finansų, Vidaus reikalų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos laukia savivaldybės specialistų ir mero kreipimosi pagalbos. Jei sostinės savivaldybei trūksta kompetencijos, Vyriausybė pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką,“, – komentavo pašnekovas.
Dėl stringančio nacionalinio stadiono V.Sinkevičius taip pat turi savo nuomonę: savivaldybė, politiko akimis, ketverius metus trypčiojo vietoje, o prieš rinkimus padaryti žingsniai nacionalinio stadiono projekte tikrai negarantuos ES paramos.
„Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos sudarinėja planą, kaip ES lėšos galėtų būti panaudotos įgyvendinant infrastruktūros projektus. Ir savivaldybė turės jo laikytis. Jei nukryps, tas lėšas praras. Vadinasi, būtina laiku pasirašyti sutartis, suplanuoti ir pradėti darbus. Su daugiafunkcio komplekso projektu judama į priekį, tačiau kai kurie projektai nepajudėję iš mirties taško. Tą sunku suprasti, juolab kad savivaldybėje dirba kone 900 specialistų“, – komentavo V.Sinkevičius.
Anot pašnekovo, nereikia turėti iliuzijų, kad savivaldybė patvirtino nacionalinio stadiono sutartį ir išsyk prasidės darbai, tačiau Vyriausybė pasiruošusi padėti, kad projektas visgi būtų įgyvendintas.
Gelbėjo ES parama
Sostinės galva darsyk ketinantis tapti Artūras Zuokas taip pat skaičiuoja, jog iš 300 mln. ES paramos infrastruktūros projektams sostinė tepanaudojo 18 mln., o 150 mln. eurų gali prarasti. Tokią situaciją A.Zuokas vadino miesto ateities žlugdymu. Pašnekovo žodžiais, savivaldybėje stinga ūkiškumo, kad būtų laiku paruošti ir Vyriausybėje apginti projektai, suorganizuoti konkursai ir pasirašytos sutartys. „Savivaldybėje trūksta darbuotojų, kurie galėtų užsiimti ES lėšų pritraukimu“, – teigia pašnekovas.
Norint gauti ES paramą, projektų įgyvendinimo sutartis būtina pasirašyti iki šių metų pabaigos. A.Zuokas prognozuoja, kad sostinės savivaldybė dar galėtų suspėti įsisavinti 100 mln. eurų.
Triskart sostinės meru buvusio politiko teigimu, vadovaujant jam, sostinėje didžioji dalis projektų buvo įgyvendinama ES lėšomis, o Vilnius, kalbant apie ES paramos lėšų panaudojimą, buvo tapęs lyderiaujančiu miestu.
„ES lėšomis įgyvendintas Vilniaus vakarinio aplinkkelio, Vilniaus pietinio aplinkkelio pirmojo etapo, Pietinio senamiesčio aplinkkelio, mokyklų modernizacijos projektai, sutvarkytas Konstitucijos prospektas, nupirkta 40 autobusų“, – komentavo pašnekovas.
Skaičiuojama, jog Šeškinės daugiafunkcis centras kainuos 79,9 mln. eurų, iš kurių 36,5 mln. skirs valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys ES parama, o 2,96 mln. eurų skirs Vilniaus miesto savivaldybė.
Turi atsarginį planą
Vilniaus mero patarėjas viešiesiems ryšiams Aleksandras Zubriakovas komentavo, jog grėsmė prarasti ES lėšas visada egzistuoja, tačiau tai pirmiausia priklauso ne nuo savivaldybės, o nuo ES paramą skirstančių institucijų – Finansų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos.
Valstybei priėmus sprendimus perskirstyti ES paramą, savivaldybė didintų savo kofinansavimo dalį, t. y. finansuotų projektus skolintomis arba savivaldybės, biudžeto lėšomis, taip išsaugodama projektų tęstinumą.
Dėl nacionalinio stadiono finansavimo savivaldybė tikisi, kad Vyriausybė laikysis duotų įsipareigojimų savivaldybei finansuoti šį projektą. Ketvirtadienį, vasario 28-ąją, premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad finansavimas bus skirtas.
