Šiais metais kuriam laikui duris užvers legendinė Kauno sporto halė. Joje vyks rekonstrukcijos darbai. Nors tarpkariu pastatytoje arenoje vis dar vyksta sportininkų treniruotės bei varžybos, įvairūs kiti renginiai, jos darbuotojai jau su ilgesiu žvelgia į senutę halę ir jos užkaborius, kurių eiliniai lankytojai nemato.
Ypač smalsu patekti į kambarį, skirtą išskirtiniams asmenims. Populiariosios muzikos ir krepšinio pasaulio garsenybės jame ilsėdavosi, puotaudavo, kai kurie į jį atsigabendavo net savo prašmatnius baldus.
Beveik pusę gyvenimo Kauno sporto halėje praleidęs krepšininkas Mindaugas Arlauskas, vėliau joje ir dirbęs rinkodaros vadovu, įsitikinęs, kad šis statinys – išskirtinis miesto simbolis, todėl po rekonstrukcijos jį reikėtų įtraukti į miesto lankytinų objektų sąrašą.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas tikino, kad nors Kauno sporto halė virs modernia, vertingiausios jos detalės išliks.
Arkos tarnauja iki šiol
Tarpukariu pastatytos Kauno sporto halės darbuotojai jau žvangina raktais ir laukia, kada galės užrakinti daugeliui kauniečių sentimentų keliančio pastato duris.
Prieš prasidedant halės rekonstrukcijai jos administratorius Gediminas Prievelis parodė ne tik pagrindinę salę, menančią istorines kauniečių pergales ir šventes, bet ir jos pagalbines patalpas.
„1939 metais pastatytos 62,8 metro pločio ir 61 metro aukščio halės techninio sprendimo pagrindas buvo 4 kniedytos plieno arkos, išdėstytos viena nuo kitos 13,2 metro atstumu ir besiremiančios į 80 kubinių metrų gelžbetonio pamatus. Kiekviena tokia 12 tonų sverianti arka sumontuota iš 12 sekcijų. Šios arkos ir dabar matyti vaikštant po halės patalpas“, – rodė administratorius.
Pačioje halės salėje išlikusios jau sovietmečiu sumontuotos gelžbetoninės tribūnos su mediniais suolais. Dalis sėdynių pakeista moderniomis plastiko kėdėmis.
Halės administratorius sakė, kad pastaruoju metu halei vis labiau reikėjo remonto. Vien šią žiemą kelis kartus buvo trūkę vandentiekio vamzdžiai, visos senos komunikacijos nebeatitiko šiandienos poreikių.
Todėl nors ši arena, ypač vyresniems kauniečiams, kelia sentimentus, jos rekonstrukcija būtina.
Atsiveždavo savo baldų
Greta salės įrengtose patalpose yra administracijos kabinetai, sportininkų persirengimo kambariai su šildomomis grindimis, dušais. Tuščia stovi spaudos konferencijoms skirta salė.
Įdomiausias yra VIP kambarys. Į jį galėdavo patekti tik ypatingi asmenys. G.Prievelis pasakojo, kad šiame kambaryje ilsėdavosi ir vaišindavosi į halę atvykdavusios garsenybės.
„Čia pasivaišinti ypač mėgdavo „Žalgirio“ savininkas Šabtajus Kalmanovičius“, – neslėpė svečio pomėgio halės darbuotojas.
Išties įdomu pamatyti, kokioje aplinkoje ir ant kokių baldų, nors jie įtikdavo ne visiems, ilsėdavosi garsūs žmonės.
„Pavyzdžiui, Rusijos popžvaigždė Filipas Kirkorovas atsiveždavo savo baldų, jie būdavo prabangūs, odiniai“, – pasakojo G.Prievelis.
Pergalė nulėmė gyvenimą
Kauno sporto halė yra neatsiejama kauniečio M.Arlausko gyvenimo dalis. Čia jis 13 metų lankydavosi, kai žaidė vyrų krepšinio komandoje „Žalgiris“. Vėliau 18 metų joje dirbo, buvo atsakingas už renginių organizavimą.
M.Arlauskas pasakojo, kad augo netoli halės, todėl paauglystėje į ją mėgdavo patekti. Jam pradėjus žaisti krepšinį 1973 metais Kauno sporto halėje vyko Sovietų Sąjungos jaunučių krepšinio čempionatas. Tada komanda, kurioje žaidė kaunietis, užėmė antrąją vietą.
„Jaunučių krepšiniu visi domėjosi mažiau nei vyrų. Bet man ši pergalė buvo lemtinga, ji paskatino savo gyvenimą susieti su krepšiniu. Taip Kauno sporto halė suvaidino didelį vaidmenį mano gyvenime“, – pasakojo M.Arlauskas.
Įstrigo istorinė pergalė
1972–1985 metais M.Arlauskas žaidė „Žalgiryje“. Labiausiai, žinoma, įsiminė ir vėl halėje pasiekta išskirtinė pergalė. 1985 metais „Žalgiris“ po 34 metų pertraukos tapo Sovietų Sąjungos čempionu, įveikęs Maskvos CASK komandą. Tuo metu tai buvo tarsi Lietuvos pergalė prieš Sovietų Sąjungą, prieš okupantus.
„Įsiminė tada visus – ne tik sportininkus, bet ir sirgalius – apėmusi euforija. Šis jausmas visada sugrįžta, kai pažvelgiu į halę“, – pasakojo kaunietis.
Vėliau likimas susiklostė taip, kad paskutinius 18 metų M.Arlauskas dirbo šioje arenoje. Tada ir susipažino su visais halės užkaboriais, pamatė jos gyvenimą iš vidaus.
Objektas vertas dėmesio
M.Arlauskas sakė, kad po rekonstrukcijos halė turėtų tapti modernia ir miestui labai reikalinga arena.
„Manau, kad ji turi būti pritaikyta ne tik krepšiniui, bet ir salės futbolui, rankiniui, badmintonui. Taip pat turi būti atvira ne tik profesionaliems sportininkams. Mieste labai stinga erdvių, kur sportuoti ir sveikatintis galėtų visi žmonės“, – sakė buvęs krepšininkas.
M.Arlauskas mano, kad nors halė virs modernia, išliks jos šlovinga istorija ir istorinis fasadas.
„Kauno sporto halė yra neatsiejama Kauno dalis. Ją reikėtų įtraukti į miesto lankytinų objektų sąrašą“, – įsitikinęs žinomas kaunietis.
Bus ištraukiamų tribūnų
Kauno savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas pranešė, jog dar šį mėnesį planuoja pasirašyti sutartį su halės rekonstrukcijos darbus atliksiančiais rangovais, kad darbai prasidėtų nieko nelaukiant.
Po rekonstrukcijos pastato plotas padidės beveik 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, jame bus įrengta universali transformuojama salė su teleskopinėmis tribūnomis.
Antrajame aukšte bus įrengtos 6 universalios patalpos po 50 kvadratinių metrų, taip pat daugiafunkcė patalpa su transformuojamomis pertvaromis, joje gali būti įrengtas baras, kavinė, drabužinės, ekspozicijos, čia būtų ir dalis stacionarių tribūnų.
Pastate bus atnaujinta gaisrinė sauga, inžinerinės sistemos. Atsisakoma pakabinamų dujinių šildytuvų, iš esmės bus pertvarkoma pastato šildymo ir ventiliacijos sistema.
Atkurs kai kurias detales
Kauno sporto halė drauge su kitais prie Ąžuolyno esančio sporto komplekso statiniais pripažinta nacionaline kultūros vertybe. Pasak V.Šiliausko, dalis halės vertingųjų savybių sunaikintos ją rekonstruojant 1962 metais.
„Per kapitalinį remontą bus griaunamas 1962 metais rekonstrukcijos metu ant pastato stogo pastatytas antstatas, jo nebuvo 1938 metų projekte. Pagal 1938 metų projektą ir ikonografinę medžiagą kiek įmanoma bus atkuriami fasadai, šalinamos detalės, kurios neigiamai veikia statinio konstrukciją, nepažeidžiant vertingųjų kultūros paveldo savybių“, – teigė administracijos vadovas.
Pasak V.Šiliausko, pastato pagrindinė funkcija išliks ta pati – joje vyks vieši sporto ir kultūros renginiai.
Taip pat po rekonstrukcijos halėje planuojama organizuoti ir kitas su sportu bei pramogomis susijusias veiklas.
Kapitaliniam sporto halės remontui planuojama skirti apie 6,5 mln. eurų. Rekonstrukcija turėtų baigtis 2021 metais.
Tarpukariu vertino kaip geriausią sporto areną Europoje
Kauno sporto halė pastatyta Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) pasiūlius 1939 metais trečiąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes surengti Kaune.
Pirmojo Lietuvoje tokio techniškai sudėtingo statinio statyba truko mažiau nei pusmetį ir kainavo apie 400 tūkst. litų. Halėje buvo įrengta 11 tūkst. žiūrovų vietų, iš jų 3,5 tūkst. – sėdimosios.
1939 metų gegužės 17 dieną Kaune viešėjęs FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas spaudos konferencijoje pasakė: „Sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje. Pierre’o de Coubertino salė Paryžiuje taip pat yra puiki, bet ji daugiau pritaikyta tenisui.“
Tų pačių metų gegužės 21 dieną halėje vyko Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės. Kauniečiai tada regėjo Lietuvos krepšininkų triumfą – jie antrą kartą tapo Europos čempionais.
1958–1962 metais halė buvo kapitališkai suremontuota: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šilumos izoliacija, apšiltintas stogas, įrengta šildymo sistema.
Nuo 1983 metų Sporto halė su lengvosios atletikos ir futbolo stadionu sudaro vieną kompleksą, jis 1993 metais pavadintas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto centru.
2007 metais Kauno sporto halė įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
