Sunkoka patikėti, bet Kaune dar yra gyventojų, kurie naudojasi lauko tualetais, nors gyvena daugiabučiuose. Įdomu tai, kad dalis tokių būstų, esančių įvairiuose gyvenamuosiuose rajonuose, taip pat ir prestižiniu laikomame Žaliakalnyje, yra socialiniai arba savivaldybės.
Tokiuose butuose gyvenantys ir lauko patogumais besinaudojantys gyventojai ypač sunerimę dėl savo ateities, nes savivaldybės atstovai suskato imtis priemonių, kad lauko išvietės būtų nugriautos. To reikalauja Europos Komisija, tokiam planui pritarė Seimas.
Jei tualetai liks, nuo kitų metų gyventojams gresia baudos. Tačiau paskelbta ir tai, kad socialiai remtiniems gyventojams prisijungimas prie centralizuotos nuotekų sistemos iš dalies turi būti kompensuojamas.
O lauko tualetu besinaudojanti Žemaičių gatvės gyventoja tikino, kad nors gyvena socialiniame bute, savivaldybės atstovai ją ragina pačiai įsirengti tualetą ir apie jokias kompensacijas nekalba.
Seniūnai sakė, kad tokia parama kurį laiką buvo teikiama ir tada lauko tualetų mieste sumažėjo, bet jų dar tikrai yra.
Savivaldybei priklausančiuose būstuose tualetų neretai įrengti neapsimoka, nes turtas apleistas ir jį geriau parduoti, pinigų kompensacijoms šiais metais nenumatyta.
Turėtų iš dalies remti
Spaudžiant Europos Komisijai praėjusių metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad daugiau nei 2 tūkstančius gyventojų turinčiuose miestuose ir miesteliuose privalo nelikti lauko tualetų.
Gyventojai iki 2020 metų privalo prisijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų. To nepadariusieji iš pradžių sulauks įspėjimo, o vėliau – ir baudų nuo 70 iki 100 eurų.
Nepasiturintiems gyventojams turėtų būti teikiama parama prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, nes tokius žmones reikia ne tik bausti, bet ir skatinti veikti. Parama turėtų būti teikiama iš savivaldybių ir valstybės biudžeto bei iš ES fondų.
Panašu, kad Kauno savivaldybė nusprendė sutaupyti lėšų ir neįrenginėti tualetų bent dalyje socialinių ir savivaldybės būstų.
Medinė būdelė – ant šlaito
Kauno Žaliakalnyje yra nemažai namų, kuriuose įrengti socialiniai būstai ir juose gyvena remtini žmonės. Keli tokie namai yra Žemaičių gatvėje, gražioje vietoje ant šlaito.
Namų kiemuose, iš kurių atsiveria puikios panoramos, akys kliūva už medinių būdelių. Kai kurios iš jų aptriušusios, aprašinėtos, kitos – tvarkingos, apkaltos plastikinėmis lentelėmis.
Būtent tokiu tualetu jau 35 metus naudojasi kaunietė Aldona Germanavičienė. Moteris pasakojo, kad iš savivaldybės atstovų yra girdėjusi priekaištų, jog buto laiku neprivatizavo ir dėl to dabar turi problemų.
„Socialinį būstą savivaldybė prieš daugybę metų skyrė mano anytai. Ji buvo keisto būdo. Kai butą buvo galima privatizuoti, to daryti nenorėjo, niekieno patarimų neklausė. Kai ji mirė, buto nuomininku tapo mano vyras. Aš oficialia nuomininke tapau tik 2012 metais, po sutuoktinio mirties“, – pasakojo kaunietė.
Ragina moterį išsikraustyti
Moteris su šeima 35 metus gyvena 35 kvadratinių metrų ploto bute. Jis puikiai suremontuotas. Siauroje virtuvėje yra kriauklė, vandentiekis. Trūksta tik vieno dalyko – tualeto. Jį šeima kadaise pasistatė lauke.
„Tualetą prižiūriu, kartkartėmis jo turinį išgabenu. Žinoma, naudotis lauko patogumais sudėtinga. Ypač žiemą, kai šalta, slidu, kai lauke tamsu. Bet ką daryti?
Apsukresni kaimynai tualetus įsirengė, bet kur jų nuotekos teka, nežinau. Sprendžiant iš kvapų, jos tekėjo tiesiog į greta esantį šlaitą. Tik pernai čia buvo nutiesta miesto nuotekų trasa. Aš visada gyvenau sąžiningai, todėl nelegalaus tualeto neįsirengiau“, – pasakojo moteris.
Kaunietė sakė, kad jos bute tualetui įrengti tiesiog nėra vietos.
A.Germanavičienė rodė, kad vienintelė vieta, kur jį įmanoma įsprausti, – pailga siaura virtuvė. Kitas variantas – griauti sieną tarp virtuvės ir kambario ir dalyje jo įsirengti tualetą bei dušą.
Tačiau to daryti kaunietė nenori.
„Aš visą laiką mokėjau mokesčius, pinigus už nuomą. Pati daug išleidau buto remontui – keičiau langus, grindis, elektros instaliaciją. Tik savivaldybės atstovams tai nė motais. Jie spaudžia mane už savo pinigus įsirengti tualetą bute arba siūlo kitą gyvenamąją vietą atokiuose Šilainiuose 14 kvadratinių metrų bute. O manąjį, į kurį investavau, parduos aukcione. Apie jokias kompensacijas nekalba“, – stebėjosi kaunietė.
Planuoja parduoti aukcione
Dar viename Žemaičių gatvėje esančiame daugiabutyje taip pat yra socialinių būstų.
Medinio namo gyventoja Rima Matuzienė sakė, kad 3 iš 5 butų yra privatizuoti ir juose tualetai yra.
„Aš taip pat savo butą pirkau jau su tualetu. Bet dviejuose butuose, kurie priklauso savivaldybei, patogumų nėra. Kaimynai daug metų naudojasi kieme pastatytomis medinėmis išvietėmis“, – pasakojo kaunietė.
Neseniai vienas socialinis butas liko tuščias, nes labai senas jo gyventojas buvo apgyvendintas senelių namuose. Dabar lauko tualetu naudojasi tik vieno buto nuomininkas.
Moteris sakė, kad savivaldybė šio buto remontuoti nenori, todėl kaimynui taip pat siūlo persikraustyti kitur.
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas tikino, kad per pastaruosius 5 metus lauko tualetų šiame gyvenamajame rajone labai sumažėjo.
Savininkai tvarkosi geriau
„Viena kita būdelė ant gražių šlaitų dar yra, ir tai, žinoma, nepuošia aplinkos, teršia gamtą“, – neslėpė seniūnas.
Pasak B.Girdausko, dauguma kauniečių, gyvenančių privačiuose namuose, lauko tualetų problemą jau išsprendė.
„Dabar ir savivaldybė ėmėsi tai daryti, nugyventi butai pardavinėjami aukcionuose ir, manau, nauji jų gyventojai patogumus įsirengs tinkamai, nes tam turės pinigų“, – sakė Žaliakalnio seniūnas.
Šančių seniūnas Ričardas Rusteika pranešė, kad šiame gyvenamajame rajone taip pat dar stovi nemažai lauko tualetų. Tiesa, neaišku, ar jie tiesiog nenugriauti, ar dar naudojami.
Parama buvo veiksminga
„Vienu metu savivaldybės įmonė „Kauno vandenys“ teikė kompensacijas gyventojams, jei jie prisijungdavo prie centralizuoto nuotekų tinklo. Tai paskatino žmones aktyviau įsirenginėti tualetus namuose. Tačiau kompensacinis mechanizmas veikė tik kurį laiką. Būtų gerai, kad jis vėl atsirastų“, – kalbėjo Šančių seniūnas.
Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė taip pat atviravo, kad rajone vis dar yra daugiabučių, kuriuose kai kurie butai yra socialiniai ir juose tualetų nėra.
„Patys gyventojai turi samdyti firmas, kad jos padarytų prisijungimo prie nuotekų tinklų projektą. Už tai niekas nekompensuoja, todėl dalis nepasiturinčių kauniečių ir toliau naudojasi lauko tualetais“, – sakė seniūnė.
Be tualetų – net 66 savivaldybės būstai
Donatas Valiukas
Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas
„Šiuo metu galimybė prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų suteikta 90,26 proc. būstų gyventojų, arba 155 tūkstančiams 65 namų ūkiams.
Prie centralizuotų nuotekų tinklų nėra prijungti 6 socialiniai ir 60 savivaldybės būstų.
Savivaldybė kiekvienu atveju analizuoja situaciją ir prisijungimo galimybes, sąnaudas, nuomininkų galimybes tęsti ir laikytis nuomos sutarties sąlygų.
Kartais tai ekonomiškai nenaudinga, kartais tiesiog nėra galimybių tai padaryti. Senas turtas po truputį pardavinėjamas, o gyventojai perkeliami į naujus būstus, deja, ne visi nori keltis iš sau įprastų vietų, nors kitur sąlygos būtų daug geresnės.
Viename Žemaičių gatvės daugiabutyje esantis savivaldybės turtas yra blogos būklės, vienas butas jau parduodamas aukcione, kitame nuomininkams ketinama pasiūlyti kitus būstus.
Socialinio būsto eilėje laukiantiems asmenims šiuo metu nuomojami tik tvarkingi ir turintys visas reikalingas sistemas ir įrangą būstai.“
Paramos šiemet kauniečiams nėra skirta
Vilma Garlinskienė
Savivaldybės įmonės „Kauno vandenys“ atstovė
„Pernai prie centralizuotų nuotekų tinklų buvo prijungta 130 namų ūkių.
Tam buvo išleista 130 tūkstančių eurų. 30 procentų lėšų skyrė savivaldybė, 70 procentų sumos – Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Paramos prisijungiant prie centralizuotų nuotekų tinklų sulaukė socialiai remtini gyventojai, senjorai, negalią turintys, auginantys tris ir daugiau vaikų žmonės.
Šiemet tokiems darbams lėšų nėra skirta.“
