Abiejų Lietuvos pajūrio kurortų savivaldybės sulaukė netikėto pasiūlymo perimti jų teritorijoje esančių švyturių statinius.
Kol kas juos valdo Lietuvos transporto saugos administracija, tačiau šitaip siekiama sutaupyti švyturiams eksploatuoti skiriamas išlaidas.
„Mes jau anksčiau nesyk prašėme švyturius atverti lankytojams – norinčių pažvelgti į pajūrį iš paukščio skrydžio yra nemažai. Bet į švyturius žmonės galėdavo pakilti tik kartą per Švyturių dienai skiriamą renginį.
Todėl pasiūlymą perimti abu švyturius sutikome su džiaugsmu“, – pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis, kurio vadovaujama savivaldybės taryba jau sutiko perimti turtą – švyturį ir atokiau jo esančias apie 110 kvadratinių metrų ploto patalpas. Jose žadama įkurti muziejaus filialą.
Tik 30 metrų aukščio Nidos švyturys yra aukščiausias Lietuvoje, nes jis pastatytas ant aukštos kopos ir jo aukštis virš jūros lygio siekia beveik 80 metrų.
Ne ką mažiau virš jūros lygio iškilęs ir Juodkrantės švyturys, kurio bokšto aukštis tesiekia 20 metrų. Ant aukštos kopos pastatytas Juodkrantės švyturys virš jūros lygio iškilęs 75 metrus.
Abu švyturiai ir toliau atliks laivų navigacijos funkciją. D.Jasaitis teigė nemanantis, kad tai bus didelės išlaidos: „Gal daugiau kainuos sutvirtinti švyturio konstrukcijas, perdažyti, bet dar neaišku, ar šie darbai yra skubūs.“
Neringos meras tikisi, kad švyturiams išlaikyti skiriamas lėšas padengs už nustatytą mokestį į jį panorę užkopti turistai.
Daugiau investicijų prireiks Juodkrantės švyturiui pritaikyti turizmui – kūgio formos bokštas yra sunkiau prieinamoje vietoje. Be to, norint jį paversti apžvalgos bokštu, aplink jį reikėtų įrengti sraigtinius laiptus, praplėsti apžvalgos aikštelę.
D.Jasaitis tikisi, kad galimybe pritaikyti švyturius turizmui susidomės privatūs investuotojai.
Daugiau išlaidų turėtų patirti Šventosios švyturį ketinanti perimti Palangos savivaldybė. Norint per 40 metrų aukščio švyturio bokštą pritaikyti masiniam žmonių lankymui tektų pakeisti laiptus, kurie dabar yra pernelyg statūs ir gali būti nesaugūs.
Šalia švyturio esančiose kone 100 kvadratinių metrų patalpose su vienintelio šalyje švyturių tyrinėtojo ir istoriko Aido Jurkšto pagalba ketinama įrengti pirmąjį šalyje Švyturių muziejų.
Jame būtų rodoma jo surinkta daugiau kaip tūkstančio švyturių modelių kolekcija, istoriniai brėžiniai, žemėlapiai, įvairiose pasaulio vietose esančių švyturių piešiniai.
