Būsto kainos – ir užstalės tema
Kaip kalbos veikia NT rinką? Geriausias pavyzdys, anot Š. Taručio, 2017-ųjų pabaiga, kuomet paskleista žinia: už kampo – recesija, neskubėkite pirkti būsto, nes jis pigs.
2018 metų pirmąjį ketvirtį NT rinką išties supurtė stiprokas kritimas. Tuomet pasipylė aiškinimai, jog įvyko tai, kas buvo prognozuota, NT krizė prasidėjo, netrukus ateis ilgai laukta diena – sostinėje būstą nusipirksite daug pigiau, juolab kad vystytojų sukauptas „sandėlis“ nepamatuotai didelis. Tuomet, paaiškino Š. Tarutis, įsikišo specialistai ir paaiškino, kas gi išties nutiko.
Pirmąjį 2018 metų ketvirtį NT rinka smuktelėjo dėl rinkos cikliškumo – tokiu metu pardavimai dažniausiai krenta. Ir tuo atveju nutiko taip, jog NT rinka susitraukė trumpam, vėliau pradėjo kilti, o perspektyvoje išliko stabili.
Š. Tarutis pasakojog, jog šiuo periodu jo bičiulis, šventai tikėjęs, jog būsto kainos kris ir netrukus prasidės krizė, ieškojo būsto. Visgi tik sulaukęs, kada rinka pakilo iš duobės, įsigijo savo namus. „Dabar girdžiu – nėra erdvės kainoms kristi, auga pragyvenimo lygis, ekonomika, būstas brangs. Žinoma, jis nori, jog jo įsigytas NT brangtų. Visuomenėje šiuo metu kuriama fikcija, jog viskas bus gerai. Kartu ir dar viena, jog grįžtame į situaciją prieš 12 metų, kuomet vyko NT „diskoteka“. Pasiektas pikas, žiūrėk – ir ekonominė krizė“, – komentavo specialistas.
Pasikeitė ir pirkėjas, ir NT vystytojas
Šiandienė ir situacija prieš 10–12 metų, anot specialisto, ganėtinai skiriasi, tik svarbu įvertinti daugiau aplinkybių, ne tik primityvius pavyzdžius.
NT pirkėjai masinami – kainos šįmet NT segmente kris. Specialistai mato: šiuo metu nėra galimybių kristi kainoms. Taip, NT plėtotojų „sandėliai“ auga, tačiau sostinėje auga gyventojų skaičius ir perkamoji galia. Svarbu ir tai, jog kyla kartelė NT kokybei, vis dar griežtėja energinio naudingumo reikalavimai. Žmonių požiūris taip pat keičiasi: ilgą laiką būstą matę kaip viso gyvenimo investiciją, vis drąsiau jį ima keisti. O vystytojai priversti prisitaikyti prie visų rinkos pokyčių.
Rinkoje, anot Š. Taručio, eskaluojamas vystytojų neparduotų butų „sandėlis“. Iš to „sandėlio“, viršijnčio 5 tūkst. butų, daugiau nei pusė nė nepastatyta. Kita „sandėlio“ dalis – likučiai dideliuose projektuose, jau sugeneravusiuose vystytojams pelnus. Taigi, kad „sandėlis“ numažins kainas, anot specialisto, nėra realu.
Pavyzdžiui, Vilniuje vieni NT vystytojai, pastatę daugiabutį, jo nė neparduoda, kad subalansuotų pasiūlą prieš ankstesniuose projektuose. Prognozuojama, jog 2019 metais Vilniuje butų kainos augs 3–5 proc.
Šiandienę NT rinką lyginant su buvusia prieš dešimtmetį, matyti ir dar viena tendencija: rinkos žaidėjai – kur kas brandesni, daug mažiau plėtotojų, atėjusių iš kitų verslo šakų, siekiančių maksimalios grąžos. Prieš 12 metų buvo normalu sakyti, jog būstą perkame iš statybininkų, dabar NT plėtotojai laikomi solidesniais, siejami su investicine veikla, o ne statybininkų brigados nuvežimu į objektą.
Dar vienas itin svarbus pokytis – išaugęs Lietuvos banko vaidmuo ir sugriežtinta paskolų rinka. Prieš 12 metų, priešingai nei dabar, nesyk girdėta apie tai, jog perkant būstą gautų paskolos pinigų dar užtekdavo automobiliui, likdavo ir atostogoms užsienyje.
Kainos keitėsi kartais
NT ekspertas palygino tas pačias teritorijas, kurias vystytojai prieš 12 metų įsigijo NT projektams plėtoti ir kurios dėl įvairiausių aplinkybių parduodamos antrąsyk.
Pavyzdžiui, Vilniaus centrinėje dalyje visai neseniai daugiau nei hektaro ploto sklypas nupirktas už 6 mln. eurų. Ta pati teritorija 2006–2008 metais įsigyta už gerokai solidesnę sumą – 21 mln. eurų.
Dar vienas įdomus sandoris – Užukampio kaime, Trakų rajone. 3 hektarų sklypas gyvenamiesiems namams statyti nupirktas už pusę milijono eurų. 2007 metais ta pati teritorija įsigyta už 6,7 mln. eurų. Kaune – teritorija centrinėje miesto dalyje parduodama už 2,7 mln. eurų. 2006 metais buvo parduota už daugiau kaip 4 mln. eurų.
Pagrindinis NT ekspertų matomas iššūkis – emigracija ir imigracijos baimė, taip pat svarbu suvaldyti darbo užmokesčio augimą. Atlyginimo augimo tempai nesustoja, sykiu didėja įpareigojimas tapti efektyvesniems, našesniems, kad Europoje Lietuva būtų pozicionuojama ne kaip pigi darbo jėga, bet kaip kurianti pridėtinę vertę.
NT ekspertas apibendrijo: NT rinkoje nuolat mėginama kurti įvairiausias istorijas. Neretai – tyčia. Prie to prisideda ir rinkos duomenų netikslumas. Butai pigs ar brangs vertinama pagal NT plėtotojų ir pardavėjų deklaruojamus duomenis, Registrų centras duomenų, kaip jiems sekasi, nerenka, taigi, informacija galima manipuliuoti kiek tik norisi.
„Citus“ analizės ir investicijų vadovas Šarūnas Tarutis skaitė pranešimą didžiausioje „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“, kurią organizavo žurnalas „Valstybė“.
