Jau aišku, kas Vilniuje perka būstus už milijoną ar daugiau net nesvarstydami

Prabangaus nekilnojamojo turto pirkėjai keičiasi. Vilniuje butus, kurių kaina svyruoja nuo 150 tūkst. iki 2 ir daugiau milijonų eurų, ilgai nesvarstydami įsigyja ir jauni informacinių technologijų specialistai.

Prabangus nekilnojamasis turtas sostinėje sudaro 7–10 proc. visos rinkos.<br>L.Garbačausko nuotr. Interjero autoriai – „Dizaino gangsteriai“.
Prabangus nekilnojamasis turtas sostinėje sudaro 7–10 proc. visos rinkos.<br>L.Garbačausko nuotr. Interjero autoriai – „Dizaino gangsteriai“.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 4, 2019, 1:39 PM, atnaujinta Apr 4, 2019, 2:14 PM

Prabangus nekilnojamasis turtas (NT) sostinėje sudaro 7–10 proc. visos rinkos. Šiuo metu aktyviausi tokio NT pirkėjai – 2008–2010 metais į Lietuvą atėjusių pirmųjų informacinių technologijų (IT) paslaugų centrų darbuotojai.

„Verslas, kuriantis aukštesnę pridėtinę vertę, gali mokėti ir didesnius atlyginimus ir tai leidžia įsigyti kokybiškesnį būstą. Žmonės, kurie įperka prabangesnį nekilnojamąjį turtą, vis jaunėja.

Jie – IT, biotechnologijų sektorių darbuotojai“, – komentavo nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby’s International Reality“ bendraturtis Paulius Gebrauskas.

Dar prieš 6–7 metus prabangesnio turto pirkėjo portretas buvo visiškai kitoks: 40–50 metų, labai aukštas pareigas einantys specialistai arba verslininkai.

„Dabar ateina jaunoji karta, kuri sprendimus priima visiškai kitaip. Jauni žmonės, priešingai nei vyresnės kartos lietuviai, neprisirišę prie NT, sprendimą įsigyti būstą atidėlioja vėlesniam laikui, tačiau, įsigiję jį, lygiai taip pat dažnai ir keičia, ypač sukūrę šeimą ar susilaukę vaikų.

Taigi per 3–5 metus būstą normalu pakeisti ne vieną ir ne dukart“, – pabrėžė NT ekspertas.

Įdomu ir tai, kad būsto įsigijimas nebėra sudėtingas ir atsakingas procesas. Sprendimai priimami greitai, o 100 tūkst. ar 200 tūkst. eurų didesnė, nei planuota, kaina, jei perkamas pirmasis būstas, nėra ta riba, kuri priverstų atsisakyti savo norų.

P.Gebrauskas pateikė ir Dublino pavyzdį. Šio miesto, išgyvenusio emigraciją, biudžeto deficitą, krizės padarinius, sėkmės paslaptis po ekonominės stagnacijos ta, kad šis miestas tapo Europos Silicio slėniu.

Centrinėje Dublino dalyje kyla visiškai nauji verslo ir būsto rajonai, kuriama patogi ir patraukli infrastruktūra.

Dublinas pritaukė tokius milžinus kaip „Facebook“, „Google“, taigi čia numatyta dar didesnė plėtra.

Palanki sostinėje ir demografinė situacija, mat Dublinas laikomas vienu jauniausių miestų.

Beje, daugiau nei 150 tūkst. eurų kainuojančius individualius ar sublokuotus namus Vilniuje arba jo apylinkėse dažniau įsigyja verslininkai.

Tik tokių namų pasiūla nėra didelė – taigi dažnai priimamas sprendimas namą statytis. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.