Kaune visai greta miesto centro yra išskirtinė gatvė, kurioje stovi tik privatūs namai ir nedygsta daugiabučiai. Tai – Kaišiadorių gatvė. Ji ypatinga tuo, kad yra nutiesta virš vienintelio Lietuvoje veikiančio geležinkelio tunelio.
Šioje gatvėje gyvenantys kauniečiai tikino, kad kai geležinkelio tuneliu rieda sunkiasvoriai traukiniai, namuose jie jaučia vibraciją, o sekcijose sudėti indai tarška.
Tačiau, nepaisant nepatogumų ir tam tikrų apribojimų statant namus išskirtinėje vietoje, nes čia leidžiama tik mažaaukštė statyba, vietoj senų tarpukariu pastatytų namų dygsta nauji gyvenamieji pastatai.
Netrukus gyventojai turės ir galimybę patekti į tunelį, nes jis laikinai bus uždarytas dėl geležinkelyje vykstančių naujos vėžės statybos darbų.
Tunelis – po gatve ir žolynu
Kiek daugiau nei kilometro ilgio Kaišiadorių gatvėje nėra nė vieno daugiaaukščio. Privačių namų amžius ir išvaizda labai skirtingi.
Gatvės pradžioje matyti nemažai tarpukariu pastatytų medinių namų.
Bet šią vietovę jau stipriai liečia permainos – vietoj medinukų neseniai išaugo arba dar statomi nauji modernūs nuosavi namai.
Gatvės pabaigoje gyventojai gyvena sėsliau.
Yra nedidelių senų namų ar prieš du dešimtmečius ant jų pamatų pastatytų kiek didesnių medinių ir mūrinių gyvenamųjų pastatų.
Gyventojai prie namų augina sodus, daržus. Nors gatvė yra visai netoli miesto centro, gyvenimas joje primena ramų priemiesčio kasdienybės ritmą.
Prieš keletą metų naujai išasfaltuotos gatvės vienoje pusėje nutiestas šaligatvis, auga seni medžiai. Kitoje kelio pusėje vietoj grįsto tako pėstiesiems plyti maždaug dviejų metrų pločio žolynai.
„Būtent po gatve ir šiuo žolyno ruožu ir yra geležinkelio tunelis, todėl ant jo nėra pastatų“, – tvirtino Kaišiadorių gatvėje jau 60 metų gyvenanti kaunietė Gražina.
Leido statyti namus
Moteris domisi Kaišiadorių gatvės istorija ir apie ją nemažai papasakojo. Kaunietė tvirtino, kad gatvė virš tunelio susiformavo tarpukariu, nes sklypus čia buvo pradėta skirti žmonėms, kurie dirbo geležinkelyje.
Iš pradžių kelias ant kalno buvo žvyruotas.
„Sovietmečiu buvo paklota betono danga. 1965 metais, tiesiant centralizuotą vandentiekį, gatvė buvo išasfaltuota“, – prisiminė kaunietė.
Namą, kuriame moteris gyvena, 1945 metais pastatė inžinierius.
„Jis išmanė statybų tokioje vietoje specifiką. Namo pamatai, sienos labai storos, todėl vibracijos justi nedaug“, – tvirtino Gražina.
Kaunietė teigė, kad traukinių riedėjimą tuneliu labiausiai jaučia žiemą, kai žemė gerai įšalusi.
Suprasdavo, kiek valandų
Bene seniausiame iki šiol išlikusiame šios gatvės name gyvenanti Irena Valaitienė pasakojo, kad jos medinukas pastatytas 1922 metais.
„Keli namai šioje vietovėje buvo pastatyti dar praėjusio amžiaus pradžioje. Dabar vietoj jų stovi naujesni pastatai“, – sakė moteris.
I.Valaitienė pasakojo, kad anksčiau, kai eismas geležinkeliu būdavo intensyvesnis, važiuodavo daugiau krovininių traukinių, ji ir kaimynai galėdavo nesinaudoti laikrodžiais.
„Ypač naktį, apie 24 valandą bei paryčiais, apie 4 valandą, dundėdavo ilgi sunkūs krovininiai traukiniai. Namuose, taip pat ir padėjus galvą ant pagalvės jausdavosi vibracija. Pagal tai, kada traukiniai važiuodavo, galėdavome suprasti, kiek valandų“, – pasakojo senjorė.
Dabar, pasak moters, traukinių mažiau, keleiviniai sąstatai – elektriniai, todėl jų riedėjimas tuneliu justi silpniau. Daugiau triukšmo ir virpesių sukelia krovininiai traukiniai.
„Nepaisant traukinių, čia jauki, kaimo vietovę primenanti vieta, turiu sodą ir daržą, todėl į daugiabutį jokiu būdu nenorėčiau kraustytis“, – sakė kaunietė.
Pasakoja ir anekdotus
Neseniai naują namą vietoj seno pasistatęs kaunietis Balys ir jo sūnus Tadas pasakojo, kad kartais naktimis, apie 3 val. 30 min., tuneliu nubilda krovininis traukinys.
„Tada spintose esantys indai ir sekcijų stiklai dreba, skimbčioja“, – tikino vyrai.
Kai namas buvo statomas, jo savininkai apie tai, kad kuriasi virš tunelio, negalvojo. Tada, 2007–2009 metais, tunelis buvo remontuojamas ir kurį laiką buvo uždarytas, todėl jokių virpesių nebuvo justi. Juos naujakuriai pajuto name jau įsikūrę.
„Su tokiomis aplinkybėmis apsipratome. Apie tai, kad gyvename virš tunelio, dažniau pajuokaujame.
Yra geras anekdotas. Žmogaus, kuris gyvena prie geležinkelio pervažos, kiti klausia, ar jis jaučia kokį nors poveikį. Šis atsako: „Ne ne, ne ne, ne ne“, – tarsi atkartodamas geležinkelio vagonų trinksėjimą šypsodamasis kalbėjo Kaišiadorių gatvės gyventojas Tadas.
Laukia geležinkelio remonto
Keliaujant nuo gatvės pradžios galima pasiekti jos sankirtą su Breslaujos ir Prancūzų gatvėmis. Nuo šios vietos Kaišiadorių gatvė suka kiek į dešinę, susiaurėja ir driekiasi iki Širvintų gatvės.
Matyti, kad šioje gatvės atkarpoje gyventojų kaita kur kas mažesnė. Čia stovi daugiau nenaujų namų.
Viename tokiame gyvenanti Audronė Maslauskienė pasakojo, kad šioje vietoje buvo sodai, stovėjo nedideli namukai. Vieną tokį 1990 metais ji su šeima ir įsigijo.
„Tada reikalavimai buvo tokie, kad vietoj sodo namelio galėjome pastatyti tik didesnį medinį namą. Mūrinius pastatus statyti buvo draudžiama. Po kelerių metų tvarka pasikeitė ir kai kurie kaimynai surentė mūrinukus“, – pasakojo moteris.
A.Maslauskienė sakė, kad tunelio vibraciją taip pat jaučia.
„Nežinau, gal tai sutapimas, bet situacija pablogėjo po pastarąjį kartą atlikto tunelio remonto. Po jo suskilinėjo vonioje suklotos plytelės, ėmė skilti ir namo siena. Žinome, kad dabar vyksta geležinkelio pertvarkos darbai. Gal modernesnės priemonės sumažins vibraciją?“ – svarstė moteris.
Davė net rąstų statybai
Pačioje Kaišiadorių gatvės pabaigoje, arčiausiai geležinkelio tunelio galo, gyvena Violeta Ivanauskienė su šeima. Name su gražiu vaizdu į Nemuną auga jau penkta šios giminės karta.
„Šį namą statė mano senelis. Jis buvo puikus šaltkalvis, gyveno Vokietijoje. Kai tarpukariu Lietuvos valdžia norėjo, kad geležinkelis veiktų intensyviai, kvietė geriausius specialistus prisidėti prie jo remonto“, – pasakojo kaunietė.
G.Ivanauskienės senelis, išgirdęs tokius raginimus, grįžo į Kauną. Gavo sklypą virš geležinkelio tunelio ir rąstų namui statyti.
„Tarpukariu žmonėms skirtuose sklypuose buvo leista pasistatyti nedidelius lengvus medinius namus be rūsių“, – pasakojo V.Ivanauskienė.
Jos šeimos medinis vieno aukšto namas iškilo 1933 metais.
Svečiai užmigti negali
1993 metais šeima nusprendė pagerinti savo gyvenimo sąlygas, todėl virš pirmojo aukšto medinuko iškėlė antrąjį aukštą, namą aptinkavo.
„Senieji rąstai, iš kurių buvo statytas namas, buvo puikios būklės“, – sakė kaunietė.
Pati augusi ant tunelio, prie pat įvažiavimo į jį, moteris sakė, kad geležinkelis yra tapęs neatskiriama jos šeimos gyvenimo dalimi. Kai rieda sunkiasvoriai traukiniai, namuose taip pat juda ir cinksi spintose sustatyti indai.
„Jei svečiai pas mus nakvoja pirmą kartą, negali užmigti, girdi traukinius, jaučia jų keliamą nedidelį žemės drebėjimą. Mes prie to jau pripratę“, – tvirtino moteris.
V.Ivanauskienė neretai traukiniu važiuoja į sostinę. Tačiau riedant juo tunelio iš vidaus aiškiau pamatyti nepavyksta.
„Aplinkiniai stebisi, kad gyvename nepaprastoje vietoje virš tunelio, klausinėja, koks tai jausmas, nes visiems šis faktas atrodo egzotiškas. Mums patiems gyvenimas tokioje vietoje patinka. Pati tuneliu važiuoju, kai vykstu į Vilnių. Bet būtų įdomu jį apžiūrėti atidžiau“, – sakė V.Ivanauskienė.
Turi derinti ir su geležinkelininkais
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas
„Kauno geležinkelio tunelis driekiasi po pačia Kaišiadorių gatve. Ant jos ir po kelis metrus greta jos jokios statybos negalimos.
Aplink gatvę leidžiama tik mažaaukštė statyba, todėl naujai statomi namai turi būti neaukšti, nesunkių konstrukcijų, kad jiems nereikėtų polių, kurie įleidžiami į žemę.
Kauniečiai, rekonstruojantys šioje vietoje esančius savo namus arba vietoj senųjų statantys naujus, projektus šiuo atveju turi derinti ne tik su savivaldybe, bet ir su geležinkelininkais.“
Istorinį tunelį atidarys lankytojams
Domas Jurevičius
Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas
„Gegužės pabaigoje nuo Palemono iki Kauno geležinkelio stoties ruošiamasi tiesti europinę vėžę „Rail Baltica“. Darbus planuojama baigti rugsėjo 1 dieną. Visu šiuo laikotarpiu bus uždarytas ir tunelis.
Todėl gegužės 22 dieną, kai nustos kursuoti traukiniai, o remonto darbai dar nebus pradėti, istorinis tunelis bus atidarytas lankytojams. Kiekvienas norintis galės atvykti ir apžiūrėti šį unikalų 1285 metrų ilgio, 6,6 metro aukščio ir 8,8 metro pločio statinį.
Šis istorinis tunelis buvo pradėtas statyti dar XIX amžiaus viduryje, 1859 metų gruodį, caro įsakymu. Objekto statybos užtruko iki 1861 metų lapkričio. Praėjus dar metams geležinkeliu ir tuneliu ėmė kursuoti traukiniai po Lietuvą ir gretimas šalis.
Tunelis pasižymi unikalia vėdinimosi sistema – natūralia ventiliacija, kai visi teršalai iš jo yra pašalinami savaiminiu būdu, ne dirbtinai. Taip yra dėl Lietuvoje vyraujančių vakarų vėjų.
1944 metais vokiečių kariai sprogdino tunelį užminavę jį tonomis trotilo ir sutrikdė susisiekimą. Atstatymo darbai buvo atlikti per pusantro mėnesio. Tai ne vienintelis su šia vieta susijęs įvykis. 1963 metais prasilenkiant tunelyje įvyko nestiprus traukinių susidūrimas, jie atsitrenkė į sieną. Dėl pastarosios priežasties siekiant užtikrinti saugumą vietoj dviejų kelių tunelyje buvo paliktas tik vienas.
Kauno geležinkelio tunelis yra vienintelis to meto geležinkelio tunelis, iki šiol veikiantis Baltijos šalyse.
Nuo gegužės 22 dienos, kai taukinių eismas tuneliu ruože Palemonas–Kauno geležinkelio stotis bus uždarytas, traukiniai važiuos iki Palemono ir atgal. Palemone veiks laikina stotis. Čia keleiviai, vykstantys į Vilnių, galės išlipti, o parvykstantys į Kauną įlipti į specialiai tokiam pervežimui skirtus nemokamus autobusus. Iš viso jų kursuos 12.
Palemone įrengiamos ir automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose žmonės, atvažiavę savo transportu, galės jį palikti ir tęsti kelionę į Vilnių traukiniu.
Naujoji vėžė nuo Palemono iki Kauno eis greta esamų bėgių, o tunelyje susilies į vėžę vėžėje – čia bėgiai bus sudvejinti. Baigus darbus Palemono stotyje bus įrengta nauja požeminė pervaža automobiliams, triukšmą slopinančios sienelės, ant bėgių sumontuoti vibraciją bei triukšmą mažinantys demferiai.
Abi geležinkelio stotys bus aptvertos segmentine tvora, o bėgių ruožas tarp Kauno ir Palemono apjuostas metalinio tinklo tvora su specialiais vienvėriais varteliais gyvūnams.“
