Netelpa į skirtą plotą
Iš didelio rašto išėjo iš krašto. Tokią tautos išmintį dabar galima būtų pritaikyti Panevėžio valdžios užmojams kuo greičiau pastatyti didelį – 50 metrų ilgio su 10 takelių ir žiūrovų tribūnomis baseiną miesto gyventojams ir profesionaliems plaukikams.
Panevėžio regioninė architektūros taryba (RAT) neseniai pateikė iš antro karto priimtas išvadas dėl numatomo rekonstruoti „Aukštaitijos“ daugiafunkcio sporto ir sveikatinimo centro, kitaip tariant, baseino architektūrinės koncepcijos pasiūlymų.
Jos – stulbinančios.
Išvadose juodu ant balto parašyta, kad numatytas statyti baseinas netelpa į jam skirtą plotą!
„Tokio dydžio objektas negali būti šioje vietoje. Čia tik įgyvendinta užsakovo pateikta programa. Taip gaunama urbanistinė tarša, netenkinanti visuomenės interesų“, – rašoma dokumente.
Taigi viskas, kas jau buvo padaryta iki šiol, atrodo, griūna. Teks užbraukti ir atpirkimo ožiu tapusios „Atamio“ firmos didelį triūsą, jo parengtą projektą.
„Panevėžio miesto savivaldybei rekomenduojama šios teritorijos užstatymą spręsti kompleksiškai. Pagal Architektūros įstatymą tokiai teritorijai yra skelbtinas konkursas architektūrinei ir urbanistinei idėjai išreikšti“, – tęsiama dokumente.
Kvietėsi ir ekspertus
Jau tada, kai savivaldybė paskelbė apie baseino projektavimą, buvo, kas pasigedo pirmojo pagrindinio darbo – galimybių studijos.
Valdžia aiškiai skubino, nors neturėjo jokių lėšų, ir iš karto apsiribojo tik baseino techniniu projektu, bandydama išvengti nuoseklesnio proceso – architektūros objekto konkurso.
Būtent jį dabar rekomenduoja architektūrinė taryba.
Kaip jau esame rašę, techninį projektą atliko „Atamio“ firma. Skandalas išaiškėjo tada, kai pirmame Panevėžio RAT posėdyje projektas nesusirinkus kvorumui nebuvo priimtas. Regioninės architektūros taryba buvo priversta pakartotinai nagrinėti bendrovės projektinius sprendimus, jau dalyvaujant ir Vilniaus RAT ekspertams.
Iškelti ledo areną arba ieškoti kitos vietos
Baseinas turėtų atsirasti tarp sporto rūmų ir ledo arenos, o pastatai būtų sublokuoti.
Vieningu RAT narių vertinimu, pateikti sprendiniai neatitinka nė vieno iš Architektūros įstatyme numatytų architektūros kokybės kriterijų.
RAT pažymėjo, kad projekte nepasinaudota galimybe į bendrą kokybišką struktūrą sujungti esamus sporto centro pastatus ir naujai projektuojamą baseino tūrį – jis projektuojamas kaip atskiras savarankiškas pastatas, neturintis struktūrinio ryšio su esamu pastatu. Be to, statybų rūšis – rekonstrukcija – kelia klausimų, nes senas pastatas išvis pamirštamas.
Ekspertai teigia, kad pasiūlytame variante didelį tūrį bandoma įsprausti į per mažą plotą. Dėl vietos trūkumo vidaus ryšiai tampa nelogiški, patalpų tarpusavio ryšiai – nefunkcionalūs. Neteisingai išspręstos įėjimo erdvės, susisiekimas su automobilių stovėjimo aikštelėmis – labai nepatogus. Matyti būtinybė dalį patalpų integruoti į esamą pastatą.
Tad RAT nurodo tik tokią išeitį: kurti visą kompleksą su esamais pastatais ir ledo arenos iškėlimu arba parinkti naują vietą.
Tiesiog galės nesumokėti
Bet ar čia „Atamio“ bėda? Ar viso to nelėmė vienintelė priežastis – tai, kad suprojektuoti per didelį objektą per mažame plote yra tiesiog neįmanoma?
Vienas iš Panevėžio RAT narių – architektas Donatas Malinauskas irgi neslėpė, kad reikalas yra tas, jog trokštamas baseinas tarp dviejų pastatų niekaip netelpa. O taip galėjo atsitikti todėl, kad pati savivaldybė nekokybiškai parengė užduotis projektuotojams.
Architektūros taryba taip pat pažymėjo dar vieną pateisinamą priežastį: savivaldybės medžiaga pateikta vėluojant.
Dabar bus skelbiamas naujas konkursas. Už darbą „Atamiui“ valdžia turi galimybę nesumokėti.
Bendrovės „Atamis“ atstovai teigia, kad tik pradėję darbą susidūrė su vietos stoka, tačiau savivaldybė nenorėjo sumažinti konkurso sąlygose numatytų apimčių.
„Šioje situacijoje, kai užsakovas prieš skelbdamas konkursą tinkamai nepasiruošia ir nėra atlikęs išsamios galimybių studijos, mes galimai liksime nukentėję finansiškai, vien jau dėl investuoto laiko“, – teigia bendrovės atstovai.
Tarsi šovė du zuikius
Valdžia dėl baseino projektavimo anekdotinės situacijos kaltės neprisiėmė.
Techninio projekto, arba kitaip – ekonominio naudingumo, atviro konkurso sąlygas rengė savivaldybės Miesto infrastruktūros skyrius, tačiau jo vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas neigė, kad jos buvo netinkamos. Bet jis pripažino, kad buvo nurodytas plotas ir kiek turi būti takelių po 50 metrų.
Vadinamoji vyriausioji architektė – savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė komentuoti reikalą atsisakė, nurodė kalbinti savo pavaldinį Arvydą Narkevičių. Jis dėl skelbto paprastesnio konkurso pripažino, kad „taupant laiką norėta vienu šūviu nušauti du zuikius: turėti techninį projektą ir iš karto paskelbti rangos konkursą“.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna irgi nieko bloga tokioje situacijoje nematė.
„Mes nepatyrėme jokių nuostolių, tik sugaišome laiką, nes baseinas jau galėjo būti suprojektuotas.“ Jis patvirtino, kad pirkimo sąlygose atlygis projektuotojams išties nebuvęs numatytas.
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jolanta Valužienė tarsi dar paliko vilties teigdama, kad pirkimas kol kas neatmestas, nes dar vis laukiama ekspertų išvadų.
Tačiau administracijos direktorius Rimantas Pauža, pagal specialybę architektas, jau nedvejodamas patikino, kad bus skelbiamas naujas architektūrinis konkursas. „Laiko yra, dar negautos valstybės investicijos“, – ramino direktorius.
R.Pauža administracijos direktoriumi jau nebedirba. Naujausiais redakcijos duomenimis, konkursas dar nepaskelbtas.
Bėdą iškart pamatė ir siūlė koreguoti
Į redakcijos klausimus atsakė „Atamio“ architektūros padalinio vadovė Ieva Puidokaitė.
– Ar jūsų bendrovę tenkina Regioninės architektų tarybos išvados, kad savivaldybė turėjo skelbti ne ekonominio naudingumo atvirą konkursą, o architektūros projekto konkursą?
– Numatomas projektuoti objektas yra išskirtinis ne tik savo svarba architektūriniu aspektu, bet ir savo specifika, technologija, o tai reikalauja specialistų patirties bei išmanymo dirbant su panašiais objektais.
Ekonominio naudingumo konkurso atveju tiekėjams keliami reikalavimai tiek architektūrine, tiek specialistų kvalifikacine prasme. Atviro architektūros konkurso atveju tenkinamas architektūros kokybės reikalavimas, tačiau specialistų patirčiai reikalavimų nėra, tik turėti atitinkamą kvalifikaciją, tad šiuo atveju kyla grėsmė, kad konkursą laimėjęs tiekėjas neturės patirties dirbant su tokios tipologijos objektu, todėl didėja klaidų ir neracionalių sprendinių tikimybė.
– Išvadose rašoma, kad skirtas plotas per mažas tokiam statiniui. Jūsų atstovas teigė, kad įvykdė savivaldybės reikalavimus, bet ar jie nebuvo pertekliniai?
– Tik pradėję rengti konkursinį pasiūlymą, susidūrėme su laisvo ploto, kurį galima užstatyti, stoka, tačiau užsakovas vis tiek nenorėjo atsisakyti apimčių. Nedrįstume teigti, kad reikalavimai buvo pertekliniai, tačiau juos galima racionaliai ir estetiškai įvykdyti tik parenkant projektuojamam objektui kitą, erdvesnį sklypą. Paliekant objektą toje pačioje vietoje – būtina sumažinti apimtis: plaukimo takelių skaičių ar ilgį, atsisakyti kitų – nepagrindinių patalpų ar zonų.
Panevėžio savivaldybės administracija prieš skelbdama konkursą turėjo kruopščiai išnagrinėti galimybes tokios apimties objekto projektavimui šioje konkrečioje vietoje, galime teigti, kad tai nebuvo padaryta tinkamai, nes užsakovo poreikiai aiškiai didesni nei realios galimybės. Mums pavyko įvykdyti užsakovo reikalavimus, tačiau akivaizdu, kad projektuojamo objekto tūris lieka tikrai didelis, todėl numatėme eksterjere apdailos elementų (medžio šakų leitmotyvą), kurie vizualiai skaidys tūrį, apželdintas fasadas darys aplinkai draugiškesnį pastatą.
Apmaudu tai, kad mūsų konkursinis pasiūlymas padėjo atskleisti problemas, kurios iškilo dėl nepamatuotų užsakovo poreikių ir galimybių juos įgyvendinti nurodytoje vietoje.
– Ar savivaldybė su bendrove atsiskaitė?
– Pagal konkurso sąlygas, nenumatomas atsiskaitymas su konkurso dalyviais. Numatoma su pirmos vietos laimėtoju pasirašyti projektavimo darbų sutartį. Tačiau yra numatomi „įrankiai“, kuriais vertinimo komisija gali atmesti konkursinį pasiūlymą kaip neatitinkantį reikalavimų. Tam, kad paruoštume konkursinį pasiūlymą, investavome daug laiko, dirbo apie 10 skirtingų sričių specialistų.
Šioje situacijoje, kai užsakovas prieš skelbdamas konkursą tinkamai nepasiruošia ir nėra atlikęs išsamios galimybių studijos, mes galimai liksime finansiškai nukentėję.
– Jei vėl bus skelbtas konkursas, ar dalyvausite?
– Neatmetame tokios galimybės, tačiau tai priklausys nuo to, ar užsakovas atsakingai pasižiūrės ir patikslins projektavimo užduotį arba pakeis objekto vietą taip, kad galimybės ir poreikiai būtų tapatūs.
