„Štai koks kaimas yra Vilnius“, – atrakindamas lauko tualetą, kuriuo naudojasi keturių namų gyventojai, atsiduso Juzefas Počiobka.
Sunkiai suvokiama: kaip Naujamiestyje, pačiame miesto centre, vilniečiai palikti gyventi lyg gūdžioje provincijoje? Juo labiau šalia kyla didžiulis administracinis pastatas, už Europos Sąjungos lėšas bus įrengiama viešoji erdvė prie Amatų gatvės, tačiau čia pat įsikūrusiems vilniečiams elementarūs patogumai nepasiekiami.
Negana to, ta pati ES reikalauja atsisakyti lauko tualetų, leidžia pinigus skverui, kuriame bus prie buitinių nuotekų tinklų prijungtas viešasis tualetas, įrengti, tačiau vargstančiais gyventojais nė nemano pasirūpinti.
Paskutinė galimybė įrengti
„Miesto administracija planuoja atnaujinti Amatų gatvę, bet projekte nenumatė įrengti nuotekų tinklų, tad medinių namų gyventojai ir toliau naudosis lauko tualetu“, – savivaldybei išsiųstame rašte išdėstė šalia kylančio administracinio pastato gyvenantys kaimynai.
Vieno buto savininkas Andžejus kaimynų parašus surinko prieš kelias dienas sužinojęs, kad Amatų gatvėje bus įrengta viešoji erdvė, sutvarkyta pati gatvė.
Savivaldybei vyras priminė, kad tai paskutinė galimybė keturiems namams įrengti buitinių nuotekų tinklus, nes paskui, atnaujinus Amatų gatvės dangą, to niekas nedarys.
Ir reikia visai nedaug – 150 metrų vamzdžio iki nutiestų buitinių nuotekų tinklų. Juolab kad tarp Naugarduko, Švitrigailos ir Amatų gatvių, visai šalia, kyla administracinis pastatas.
Bet savivaldybė šalia šio pastato pažadėjo tik skverą ir naują apšvietimą, paviljoną su viešuoju tualetu ir būtinais inžineriniais tinklais, riedėjimo zoną, pėsčiųjų taką, poilsio erdvę, vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, lietaus nuotekų tinklus.
Visa tai – už 764 tūkst. eurų iš ES bei 193 tūkst. eurų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų. Išleidus beveik milijoną eurų neatsirado pinigų pusantro šimto metrų vamzdžiui nutiesti.
Pasiūlymuose – nė žodžio
Iš ties – įmonės „Kelvista“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose aptariant Amatų gatvės ateitį nieko nekalbama apie buitinių nuotekų tinklus gyventojams.
Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad Amatų gatvė bus rekonstruojama tam, kad personalas, klientai ir transportas galėtų lengviau pasiekti naują administracinį pastatą.
Apie tai, kad šalia yra žmonių, kaip prieš šimtą metų besinaudojančių lauko tualetais, neužsimenama.
Beje, projekto plėtotojai įsipareigojo net atkurti istorinį Amatų gatvės lauko akmenų grindinį.
Ten, kur jis neišlikęs, bus klojamos retro stiliaus betono trinkelės.
Amatų gatvės grindinį projektuotojai buvo priversti atkurti dėl to, kad jis įrašytas tarp Naujamiesčio vertingųjų savybių ir yra saugomas.
Žvalgosi į kranų strėles
Keturiuose mediniuose namuose yra 12 butų, kurių gyventojai kaip senais laikais vaikšto į lauko tualetą, o prausiasi vandenį pasišildę vonelėse.
Paskui tą vandenį išpila į Amatų gatvę, kuri iki šiol buvo neasfaltuota.
Savivaldybei jau anksčiau gyventojai ne kartą rašė, jų bėdas valdininkai žino, tačiau nieko nežada. Tiesa, kartą pasiūlė gyventojams savo lėšomis būstus prijungti prie nuotekų tinklų, nurodydami kainą – apie 15 tūkst. eurų. Tokia suma Švitrigailos gatvės gyventojams neįkandama.
Nors mediniai namai, prie kurių verda statybos, arčiau Amatų gatvės, jų adresuose įrašyta Švitrigailos gatvė.
„Kai krano strėlė pasisuka link mūsų namelių, su kaimynais juokaujame, kad gal ir mums ji atneš patogumų“, – nusišypsojo viename medinukų gyvenanti Kristina Matulaitė.
Ji patvirtino, kad iš civilizacijos patogumų miesto centro gyventojai gali naudotis tik elektros energija ir vandentiekiu.
O ir tą gyventojai įsirengė vamzdžius nutiesdami nuo vandens kolonėlės gatvėje.
Durys – visada užrakintos
Kita Švitrigailos gatvėje be patogumų gyvenanti, pavardės neminėti prašiusi vilnietė augina kūdikį. „Jį prausiame pasišildę vandens vonelėje. Per kiemą net šaltą žiemą eidami į tualetą juokaujame, kad gal dėl to sveikesni esame“, – šypsojosi moteris.
Kieme yra du tualetai, abiejų durys užrakintos. „Jeigu būtų atviros, negalėtum įžengti“, – paaiškino J.Počiobka ir pridūrė, kad fekalijų išsiurbimas trijų namų gyventojams per metus kainuoja ne taip jau mažai – apie 300 eurų.
J.Počiobka šiame name gyvena 45 metus, o jo žmona čia gimusi ir užaugusi. „Kad bent nuotekų tinklų įvadus iki namų nutiestų. Butuose tikrai visi prisijungtume“, – žadėjo J.Počiobka.
Milijonų niekam nepasiūlė
Kalbinta Švitrigailos gatvės gyventoja tikino, kad neįrengiant gyventojams patogumų siekiama juos iš čia iškraustyti. Juk vieta Naujamiestyje – itin patraukli.
Kaip ir Šnipiškėse, mediniuose Švitrigailos gatvės namuose ne kartą lankėsi pirkėjai, bet jie milijonų nesiūlė.
„Visų pasiūlymai buvo juokingi – už tiek pinigų net kambario bendrabutyje nenusipirksi.
Manau, kad jeigu būtų pasiūlę protingą kainą, visi šiuos namus jau būtų palikę. Iki gyvo kaulo įgriso toks gyvenimas“, – piktinosi pašnekovė.
Vėliau ji svarstė, kad paliekant gyventojus be buitinių nuotekų tinklų gal siekiama sumažinti jų nekilnojamojo turto vertę.
Tinklai – ne prie sklypų
Įmonės „Vilniaus vandenys“ atstovai trumpai atsakė, kad nuotekų tinklų plėtra prie Švitrigailos gatvės 17-ojo, 19-ojo, 21-ojo ir 23-iojo namų neplanuojama – esą dėl to, kad Amatų ir Švitrigailos gatvėse yra nuotekų tinklai.
„Už prisijungimą prie gatvėse įrengtų nuotekų tinklų atsakingi butų ir kitų patalpų savininkai“, – aiškino „Vilniaus vandenys“.
Gegužės mėnesį įsigaliojo tvarka, numatanti įspėjimus ir baudas gyventojams, kurie vengs prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Iš pradžių būtų skiriamas tik įspėjimas, o, pakartotinai prasižengus, skiriama bauda nuo 70 iki 100 eurų.
Bet ką daryti tiems, kuriems prijungti savo būstų prie nuotekų tinklų nėra galimybės?
ES reikalauja, kad didesnėse nei 2 tūkstančių gyventojų gyvenvietėse ne mažiau kaip 98 procentai susidarančių nuotekų turi būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis.
Regis, kad Švitrigailos gatvės būstai dar ilgai bus tarp tų dviejų procentų, neatitinkančių ES direktyvų.
Pavadinimo sąrašuose nėra
Šiais metais, įgyvendinus ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto tinklų plėtrą, iš viso bus nutiesta apie 25 kilometrus naujų vandentiekio tinklų ir beveik 31 kilometras nuotekų tinklų.
Patogumai, kurių iki šiol neturėjo, taps prieinami 3,6 tūkst. gyventojų Šnipiškėse, Salininkuose, Naujininkuose, Kairėnuose, Rasose, Giedrakalnyje, Naujojoje Vilnioje bei sodininkų bendrijose „Dailė“ ir „Aušra“.
„Centralizuotų tinklų privalumai akivaizdūs: nauju vamzdynu atiteka švarus ir sveikas vanduo, vartoti paruoštas šiuolaikiškuose vandens gerinimo įrenginiuose, o jo kokybė nuolat kontroliuojama. Modernios technologijos taip pat padeda išsivaduoti nuo nemalonių nuotekų kvapų ir iš esmės pagerina sanitarines bei gamtines sąlygas“, – vardijo privalumus „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Tačiau Švitrigailos gatvės įgyvendinamų projektų sąrašuose nėra.
Bus atnaujinta tik teritorija prie Amatų gatvės
Prieš 100 metų – ta pati istorija
Amatų gatvė, prie kurios prigludę trys mediniai namai be kanalizacijos, anksčiau buvo priemiesčio skersgatvis. XIX amžiuje jis dar buvo be pavadinimo.
Tiki XX amžiaus pradžioje jis buvo pavadintas Orenburgo skersgatviu, nes šalia esanti dabartinė Švitrigailos gatvė buvo vadinama Orenburgo gatve.
Kadangi skersgatvis nebuvo įtrauktas į 1875 metų miesto planą, valdžia ruošėsi jį iš viso uždaryti, bet tam pasipriešino gyventojai.
1900 ir 1903 metais jie kreipėsi į Vilniaus gubernatorių prašydami suteikti skersgatviui pavadinimą, nes jis egzistavo nuo neatmenamų laikų, o savininkai jame planuoja statyti naujus namus.
Miesto valdžia neskubėjo patenkinti prašymo, tik po 1908 metų pakartotinio gyventojų kreipimosi davė sutikimą palikti skersgatvį su sąlyga, kad jis bus paplatintas sklypų savininkų sąskaita.
Akmens grindinys, kurį ketinama atnaujinti, Amatų gatvėje galėjo būti įrengtas 1911–1915 metais.
Šiuo metu Amatų gatvės fizinė būklė labai bloga, be šaligatvių, per 100 metų ji nebuvo kapitališkai remontuota, duobės tik kai kur užpiltos žvyro skalda, užaugo purvo sąnašų sluoksnis, kuris uždengė grindinį, pločio parametrai neatitinka šiandienos reikalavimų.
